bendrabučiai

Absoliuti dauguma studentų, norėjusių apsigyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose, galėjo tai padaryti, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Kaip pirmadienį pranešė ministerija, jis lankėsi Vilniaus universiteto ir „Vilnius Tech“ bendrabučiuose, domėjosi studentų apgyvendinimo situacija.

Artėjant mokslo metams, studentams bendrabučių pakanka, o visiškai užpildytos vietos tik Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Du universitetai informacijos apie užimtumą pateikti kol kas negalėjo. Anot VDU atstovės Agnės Smolienės, lyginant su praėjusiais mokslo metais, studentams apgyvendinti skirtų vietų skaičius bendrabučiuose yra padidėjęs.

Vilniaus universitetas (VU) Saulėtekyje, kur dabar yra jo bendrabučių miestelis, planuoja statyti naują jų kompleksą, skelbia Vilniaus savivaldybė. VU užsakymu bendrovės „DO Architects“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad Plytinės gatvėje esančiame sklype numatoma statyti penkis pastatus – jų bendras plotas siektų 8,7 tūkst. kv. metrų, juose būtų įrengti 292 kambariai. Didžiausias devynių aukštų pastatas su 166 kambariais projektuojamas šalia „Iki“ parduotuvės.

Apie prastą Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių būklę girdėję ne vienas ir ne du. Ten atsikraustę studentai kambarius turi susiremontuoti patys, kad galėtų padoriai gyventi. Vis dėlto kai kur kambariai tarptautiniams studentams – atvirkščiai nei lietuviams – atnaujinti ir gražūs. Keletas universitetų atskleidė savo planus dėl įvairių renovacijų ar naujų bendrabučių statybų, kurių galima tikėtis per ateinančius porą metų. Tačiau dėl to ženkliai pakils kainos, kai kur – galbūt net iki 300 eurų.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Aukštųjų mokyklų bendrabučių užimtumas artėjant mokslo metų pradžiai siekia aukštumas. Dėl šios priežasties kai kurie VILNIUS TECH universiteto bendrabučių gyventojai liko be kambario. „Mūsų universiteto bendrabučiuose labai trūksta vietų. Kol buvo karantinas, suteikdavome tokią galimybę, kad čia galėtų gyventi ne universiteto studentai.

Dešimtys vieno Klaipėdos bendrabučio gyventojų jau savaitę kenčia be karšto maisto. Dujas tiekianti įmonė šias užsuko visam namui. Bendrovės atstovai aiškina, kad žmonės jau ketverius metus už gaunamas dujas nemoka, o tai tęstis nebegali. Savo ruožtu gyventojai kaltina namo administratorių, kad šis su dujas tiekiančia įmone nesugeba sudaryti sutarties.       Prie vieno Klaipėdos bendrabučio – įniršę jo gyventojai.

Vilniaus universiteto studentai širsta. Prieš keletą mėnesių prasidėję bendrabučių remonto darbai trukdo mokytis, o darbus atliekantys darbininkai garsiai keikiasi ir nedėvi kaukių. Negana to, karantino metu dalis aukštųjų mokyklų pritaikė nuomos kainos nuolaidas savo studentams, tačiau VU atšauna – už gyvenimą universiteto bendrabučiuose ir taip mokama mažai, tad ir mažinti nėra ką.

Studentų bendrabučių kieme Vilniuje siaučia vagys. Per naktį iš studento automobilio bako dingo kuras. Vagys studento automobilį paliko ne tik be kuro, bet ir apgadintą, tačiau aikštelės savininkas atsakomybės neprisiima ir rekomenduoja kreiptis į policiją. Saulėtekyje esančiuose studentų bendrabučiuose gyvenantis Tomas (vardas pakeistas) patyrė nuostolius. Vakare pripylęs pilną degalų baką, ryte jame neberado nė lašelio, kuras pernakt tiesiog išgaravo.

Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitetų studentai sumišę: pagaliau tvarkoma ilgai prastos būklės buvusi bendrabučių Saulėtekyje aikštelė, tačiau ramybės neduoda tai, kad remontuojama tik dalis aikštelės ir remontui pasirinktas laikas – naujųjų mokslo metų pradžia.

Vyriausybė užsimojo parduoti tuštėjančius profesinių mokyklų bendrabučius. Esą pardavus nereikalingas patalpas atsirastų pinigų suremontuoti užpildytus barakus. Studentai remontų labai laukia, tačiau nerimauja, kad pardavimai neįsismarkautų, kad pardavus tariamai nereikalingas patalpas, jiems visai nebeliks, kur gyventi. Sovietiniame Marijampolės profesinio rengimo centro bendrabutyje studentams tenka gyventi po 2-3 kambaryje, o virtuvė ir tualetas yra bendri visam aukštui.

Rugsėjo mėnesis daugeliui jaunuolių asocijuojasi su naujo, savarankiško gyvenimo pradžia. Daugelis jų atsikelia į didžiuosius šalies miestus ir pradeda nepriklausomą gyvenimą nuo suaugusiųjų. Tiesa, dalis studentų paragauja ir tikrosios studento „duonos“ – gyvenimo universiteto bendrabutyje. Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje studentų grupėje išplito neregėti vaizdai iš Vilniuje esančių aukštojo mokslo įstaigos bendrabučių.

Jau artimiausiomis dienomis didžiuosius Lietuvos miestus užplūs būsimi studentai bei grįžtantys po vasaros atostogų. Dauguma aukštųjų mokyklų turi ne po vieną, o po kelis bendrabučius ar svečių namus. Todėl kiekvienas gali pasirinkti ne tik pagal savo norus, bet ir pagal kišenę. Portalas tv3.lt domėjosi, kokiomis sąlygomis gyvena dabartiniai studentai. Viešojoje erdvėje galima rasti ne vieną užfiksuotą tikro „studentiško“ gyvenimo kadrą, kuris verčia iš kojų.

Artėjant rudeniui, tiksi tūkstančių būsimų studentų paskutinės akimirkos jaukiuose tėvų namuose. Jau rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, didesnė dalis pirmakursių apguls šalies aukštųjų mokyklų bendrabučius. Žinoma, kaip ir kasmet yra jaunų žmonių, kurie renkasi gyvenimą bute. Tačiau nuo seno visi kartoja apie smagiausius studentavimo laikus ir akimirkas, patirtas bendrabučiuose. Tad, kokie jie, kokios sąlygos ten vyrauja ir kokie reikalavimai keliami.

Pasinėrę į nuobodžius darbus, įnikę į rutiną, daugelis mūsų su meile prisimena senus gerus studentavimo laikus. „Oi, kokie laikai buvo“, – šūkteli susitikę su kursiokais. Tačiau ar tikrai toks malonus buvo studentavimo laikotarpis? Tai ne vien pasisėdėjimai ant žolytės, mėgaujantis kursiokių suruoštu pikniku. Ir ne vien lėbavimai miestų centruose bei naujos neužmirštamos pažintys.

Rugpjūtis – tikras darbymetis nuomininkams didmiesčiuose. Šiuo metu itin suaktyvėja būsto nuomos rinka, kadangi į segmentą veržiasi naujų studentų srautas. Dalis jų, tikslingai ieškojo buto, tačiau tarp jų atsiduria ir kiti, bendrabučio negavę jaunuoliai. Laukusiems paskutiniojo mėnesio teks susitaikyti ir su didesnėmis kainomis. Portalo aruodas.lt duomenimis, lyginant gegužės ir liepos mėn.

Užėjus stipresniam šaltukui, į naujienų portalo Etaplius.lt redakciją kreipėsi šąlantys studentai. Bendrabučių kambariuose oro temperatūra siekia vos 14-16 laipsnių. „Praėjusiais metais ūkio direktorius sakė, kad šilumą prisuka šilumos tinklai, tačiau mes netikime. Pagal taisykles bendrabučiuose šildytuvų jungti negalima, tenka šalti“, – nuogąstavo antrakursis Martynas. Į redakciją kreipęsis studentas teigia, kad ne vienas kaimynas jau vaikšto raudona nosimi, o kai kurie susirgo ir rimčiau.

Baigiantis mokslo metams tuštėja ir studentų bendrabučiai, tiesa tiems, kurie neskuba išvykti vasaros atostogų tenka nelengva užduotis – kova su ilgaūsiais kambariokais. Į naujienų portalą laišką parašiusi Lietuvos edukologijos universiteto studentė pasakojo, kad nuolat teka gintis nuo visur šmirinėjančių tarakonų. „Ryte vos nubudusi „sumedžiojau“ septynis. Jų pilna visur – ne tik virtuvėse ir prausyklose, bet ir kambariuose.

Pirmadienį kilo gaisras Saulėtekio studentų bendrabutyje. Buvo uždūminti keli šešiolikaukščio pastato aukštai. Pasirodo, užsidegė šachta, į kurią metamos šiukšlės. Pirminiais duomenimis, nukentėjusių nėra. Teigiama, kad gyventojai evakuoti nebuvo. Įvykio vietoje dirbo ne tik ugniagesiai, bet atvyko ir medikai.

Liaudies išmintis apie studentiško gyvenimo subtilybes sako: studentas iš pradžių nieko nesupranta, o paskui tiesiog pripranta. Į naujienų portalą Balsas.lt kreipėsi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė, gyvenanti viename iš universitetui priklausančių bendrabučių.

Valstybinių aukštųjų ir profesinių mokyklų bendrabučiams renovuoti sudaromos palankios sąlygos. Iki 2015 metų turės galimybę atsinaujinti apie 30 studentų bendrabučių.

Valstybinis studijų fondas praneša, kad studentų bendrabučius atnaujino 26 valstybinės aukštosios mokyklos. Fondas Švietimo ir mokslo ministro patvirtintos Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programos (II etapas) įgyvendinimui skyrė 30 mln. litų.“Nors programa buvo patvirtinta 2010 m. birželio mėnesį, o įgyvendinti ją pradėta antroje metų pusėje, aukštosios mokyklos spėjo laiku atlikti darbus ir panaudojo 99,7 proc.

Nuo senų senovės apie studentų bendrabučius ir gyvenimą juose sklando begalė gandų bei nuomonių. Vieni jų teigia, kaip smagu taip studentiškai gyventi, kiti – koks vargas laukia pasirinkusiųjų šią gyvenamąją vietą. Tiesa ta, kad tokius gandus dažnai išgirstame iš žmonių, su bendrabučiu net neturėjusių nieko bendra. O kaipgi yra iš tiesų, galime pamatyti tik ten pagyvenę.

Rugsėjo 1-osios stebuklą valdininkai pasitiko kaip žemės drebėjimą: staiga pradėtos remontuoti mokyklos bei studentų bendrabučiai. Dėl renovacijos išvarytiems studentams tenka glaustis ir po keturis kambaryje, o moksleiviai kremta mokslus statybų aikštelėse. Bet suaugusieji ramina, kad tai normalu, nes yra valstybių, kur žmonės išgyvena ir dar blogesnėmis sąlygomis. Gyvena kaip kinai Rugsėjo 1-ąją švietimo įstaigose pagal tradicijas prasideda ugdymo procesas.

Studentų bendrabučiams atnaujinti šiemet skirtos dešimtys milijonų litų, tačiau studentai vis tiek skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis. Kai kuriuos bendrabučius visuomenės sveikatos centro specialistai net uždraudė eksploatuoti. Studentų miesteliuose – įkurtuvių nuotaikos. Tačiau artėjantis savarankiškas gyvenimas džiugina ne visus naujakurius. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga jau keletą metų prašo visuomenės sveikatos centų įvertinti studentų bendrabučių būklę.

Netrukus į didmiesčius masiškai ims plūsti studentai: vieni grįš po vasaros atotogų, kitiems – tai ne tik naujų mokslo metų, bet ir savarankiško studentavimo pradžia. Nors apsigyventi studentiškame bendrabutyje galima už 150-200 mėnesinį mokestį, į kurį įskaičiuotaos visos komunalinių paslaugų ir šildymo kainos, studentai vis dažnau renkasi nuomotis būstą privačiame sektoriuje. UAB „Nuomos biuras“ atstovė Sigita Šulnienė naujienų portalui Balsas.

Studentų bendrabučių atnaujinimo darbams šiemet skirta 30 mln. litų Valstybinio studijų fondo investicinių lėšų. Šiuo metu Fondas priima Aukštųjų mokyklų paraiškas ir pasirašo sutartis. Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa siekiama užtikrinti aukštojo mokslo kokybę ir prieinamumą. Šioje programoje dalyvauja 26 valstybinės aukštosios mokyklos, į sąrašus įtraukti 89 studentų bendrabučiai visoje Lietuvoje, juos siekiama atnaujinti.

Lietuvos aukštosios mokyklos galės pradėti renovuoti seniai remonto nemačiusius bendrabučius. 26 universitetams ir kolegijoms skiriama 30 mln. Lt, iš kurių bus galima suremontuoti 78 bendrabučius. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, kuriuo keičiamas iki šiol galiojusios bendrabučių atnaujinimo programos antras etapas. Bendrabučiuose bus atnaujintos gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos – virtuvės, asmens higienos ir sanitariniai blokai bei kitos erdvės.

Miesto tarybos Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komitetas pasiūlė savivaldybės administracijai dėl nepatenkinamo darbo nepratęsti bendrabučių apsaugos sutarties su "Ekskomisarų biuro" uždarąja akcine bendrove. Ar tikslinga taip pasielgti, trečiadienį svarstys Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija, galinti ne spręsti, o tik teikti rekomendacijas.

Gyvendamas studentų bendrabutyje, supranti, jog kiekviena diena čia yra savotiškas „netikėtumų kokteilis“. Tu niekada negali žinoti, kada kambario draugai grįš ir užklups tave su antrąja puse intymiai besibučiuojančius, negali nuspėti, ką tie sugyventiniai sugalvos iškrėsti tau šį kartą, kokius netradicinio interjero sprendimus bandys įgyvendinti mažučiame jūsų bendrabučio kambarėlyje.