bedarbis

Nuo praėjusių metų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami tik tie bedarbiai, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių. Pusmetį ar metus darbo nerandantys ir to nepagrindžiantys asmenys PSD turi mokėti patys. Bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys žmonės PSD nepraranda, tačiau specialistams svarbu žinoti užimtumą ribojančias kliūtis ir jas pašalinti. Taip pat suteikti motyvacijos dirbti ir padėti įsidarbinti.

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.

Bedarbis Lazdijų gyventojas užsimanė turėti BMW, bet neilgai trukus suprato, kad nepavyks išsimokėti už visureigį. Tada vyras sumąstė kitą būdą, kaip pasipelnyti – išsinuomotą visureigį pardavė. Už turto iššvaistymą vyrui teks gerokai patuštinti kišenes. Kaltinamasis L. K. iš įmonės išsinuomojo BMW X5, tačiau neilgai trukus gautą turtą jis iššvaistė. Bendrovei priklausantį automobilį BMW X5 jis pardavė, taip padarydamas 4,3 tūkst.

Pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbas šiek tiek mažėja, nedarbo kreivė grįžta prie įprastesnio savo pavidalo, bet gali būti, kad taip vyksta ne tik dėl įsidarbinančių asmenų, bet ir dėl to, jog Užimtumo tarnyba pradeda intensyviau „braukyti“ nedirbančiuosius iš bedarbių sąrašų. Marijampolietė Laimutė yra trijų mokyklinio amžiaus vaikų vieniša mama. Anksčiau ji yra dirbusi siuvėja, o pastaruoju metu ieškojosi darbo būdama Užimtumo tarnybos klientė.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė numatomus pokyčius yra pavadinęs „pakankamai didele pertvarka“.  Pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą pasiūlyti iš karto – tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Kai darbdaviai viešai kalba, kaip jiems trūksta darbuotojų, vyresnio amžiaus, kvalifikuotus, bet darbo neturinčius žmones suima juokas. Kartu aplanko ir kartėlis. Vyresni, išsilavinę gyventojai jaučiasi nepageidaujami darbo rinkoje, bet nenori eiti dirbti nekvalifikuoto darbo, mat žinių su amžiumi niekas neatėmė, o ir fizinė sveikata ne visiems leidžia lakstyti ar sunkiai kilnoti.

Vokietijoje ir Nyderlanduose kelerius metus nekvalifikuotą darbą dirbę Indrė ir jos vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo darbo paieškas savo gimtoje šalyje. Kadangi viešai kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta dirbti norinčių darbuotojų, Indrė tikėjosi, jog darbo paieškos eisis kaip iš pypkės. Bet turėjo pripažinti, kad arba teiginiai apie darbuotojų trūkumą yra laužti iš piršto, arba darbdaviai nesuvokia, jog susitarimų su darbuotojais reikia laikytis.

Darbdaviai, kurie neišgali mokėti didelių algų, sako susiduriantys su Lietuvoje dar nematyta situacija. Pašalpos taip išaugo, kad žmonėms dirbti už minimalią algą ar kiek didesnę algą jau nebeapsimoka. Tačiau su tuo nesutinka bedarbiai ir reikalauja mokėti žmoniškus atlyginimus. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pastaruoju metu iš Lietuvos darbdavių sklinda žinia, kad darbo rinkoje – visiškas bedarbių įžūlumas. Esą didžiulė tinginių armija neina dirbti, nors jiems siūlomos geros algos ir komfortiškos sąlygos.

Vidutinis ilgalaikis bedarbis Lietuvoje per dešimtmetį paseno 4 metais, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Specialistai sako, kad tokia tendencija rodo vieną – kad vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje gilėja. Visgi darbdaviai mano, kad tai vyksta natūraliai, nes naujos darbo vietos jauniems darbuotojams dažnai būna tiesiog tinkamesnės. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiemet vidutinis registruoto bedarbio amžius Lietuvoje – 43 metai, o ilgalaikio – 44 metai.

Metus ir keturis mėnesius darbo neturėjusi Kristina buvo jau vadinama ilgalaike bedarbe. Nedarbo laikotarpiu moteris buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet pasakoja nesulaukusi jokios normalios pagalbos, jokių mokymų, išskyrus pavėluotus darbo pasiūlymus, kuriuos ji jau anksčiau būdavo spėjusi susižvejoti internete ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius. „Nedarbo išmoka kompensuoja prarastas pajamas tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo.

Nedarbo išmoką per koronaviruso krizę siūloma mokėti daugiau žmonių, nes numatoma sutrumpinti bedarbio pašalpai gauti reikalaujamo darbo stažo trukmę.    Tokią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo 12 socialdemokratų.  Kaip BNS sakė vienas pataisų autorių Gintautas Paluckas, taip siekiama padėti žmonėms, kuriems reikalingą stažą sukaupti sutrukdė krizė.

Oficialūs bedarbiai jau gali kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos. Šią paramą darbo neturintiems ir Užimtumo taryboje užsiregistravusiems žmonėms yra įteisinęs Seimas – ji yra dalis bendro priemonių paketo, skirto sušvelninti koronaviruso ir karantino neigiamas pasekmes gyventojams.  Išmoka siekia 200 eurų, jei žmogus negauna jokios nedarbo išmokos, ir 42 eurus – gaunantiems tokią išmoką.

Registruotas nedarbas liepos mėnesį mažėjo dviejuose trečdaliuose Lietuvos savivaldybių. Didžiausias nedarbas buvo Zarasuose, mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,4 proc. visų gyventojų, Ignalinoje – 13,3 proc, Kalvarijoje – 12,3 proc.

Izraelio lygos Holono „Hapoel“ komanda dėl disciplinos pažeidimų atsisveikino su anksčiau NBA pirmenybėse rungtyniavusiu amerikiečiu Glenu Rice’u. Izraelio žiniasklaida skelbia, jog Rice’as po rungtynių rūbinėje trenkė savo komandos draugui Guy Pnini, kuriam prireikė gydymo ir jis buvo išgabentas į ligoninę. 34-erių metų 201 cm ūgio Pnini prieš tai aštuonerius metus žaidė Tel Avivo „Maccabi“ komandoje ir buvo šios ekipos kapitonas.

Sausio mėnesio pabaigoje skambiai Izraelyje pristatytas treneris Raimondas Žutautas tapo bedarbiu. Kfar Sabos „Hapoel" komandos vadovai nusprendė išvaryti 45-erių lietuvį, nes jų netenkino klubo demonstruojami rezultatai. Per 10 rungtynių antrosios lygos ekipa iškovojo vos vieną pergalę, tris mačus sužaidė lygiosiomis ir patyrė šešis pralaimėjimus. Po paskutinės nesėkmės „Hapoel" nusirito į aštuntąją turnyro lentelės vietą.

Vaikinas tvirtina, kad niekaip negali susirasti darbo – darbdavių netenkina jo tatuiruotė. 21-erių Joe Parsonsas prieš metus nusprendė savo senelio garbei išsitatuiruoti didžiulę širdį. Ryškiaspalvis piešinys nugulė vienoje labiausiai pastebimų kūno vietų – kaklo. Už šią tatuiruotę vaikinas paklojo 250 svarų. Tačiau dabar susiduria su problemomis ieškant iš kur užsidirbti dar pinigų. Gamykloje dirbęs vaikinas jau sudalyvavo 30 darbo pokalbių, tačiau nė vienas iš jų neatnešė sėkmės.

Nedarbas Lietuvoje šių metų liepos pradžioje buvo 7,3 proc. - per mėnesį jis nepakito. Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio pabaigoje šalyje buvo 128,8 tūkst. bedarbių - 415 (0,3 proc.) mažiau nei gegužės pabaigoje ir 4 tūkst. (3 proc.) mažiau nei pernai birželio pabaigoje. Darbdaviai per birželio mėnesį užregistravo beveik 31,9 tūkst. laisvų darbo vietų - 4,4 proc. mažiau nei gegužę, ir 4,6 mažiau nei 2016-ųjų birželį. Praėjusį mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 18,8 tūkst.

Jonavietis Arimantas Blaškys pateko į keblią padėtį: iš darbo išėjęs vyras negali registruotis Darbo biržoje ir gauti bedarbio pašalpą, nes šiuo metu jis mokosi Jonavos suaugusiųjų švietimo centre. Septynias klases baigęs vyras sako, kad jis nori kabintis į gyvenimą, nori mokytis, tačiau Darbo biržoje jam pasakė: turi išeiti iš mokyklos – kitaip bedarbio pašalpos negausi. „Išėjau iš darbo, toje darbovietėje atidirbau trejus metus, ir dabar lieku be jokių socialinių garantijų.

Seimas antradienį priėmė pataisas, kurios leis ilgalaikiams bedarbiams gauti socialinę paramą, taip pat pašalpa nebus mažinama visuomenei naudingoje veikloje dalyvaujantiems pašalpų gavėjams. Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas balsavo 94 parlamentarai, du susilaikė. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 Lietuvos darbo birža jau kiek daugiau nei metus vykdo unikalų projektą „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“. Jame ypatingas dėmesys skiriamas ir jaunimui iki 25 metų. Apie tai, ką projektas gali pasiūlyti jauniems žmonėms ir koks jų įsitraukimas į projekto veiklas – pokalbis su projekto „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ vadove Rima Januševičiene.

 Nors dauguma lietuvių tuos, kas ilgą laiką gyvena iš įvairių pašalpų, dažnai pavadina išlaikytiniais ar net veltėdžiais, vis dėlto yra nemažai manančių, kad oficialiai nedirbantys vis tiek atneša naudos visuomenei, teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovai. „Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis vidutiniškai per vieną šių metų ketvirtį vien tik socialinę pašalpą gavo daugiau nei 125 tūkst. arba 4,3 proc.

  Į Užimtumo rėmimo įstatymą nuo liepos 1-osios sugrąžinta nuostata, kad bedarbio statusas panaikinamas, jeigu darbo ieškantis žmogus be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis numatytomis darbo rinkos paslaugomis, rašo „Lietuvos žinios“. Pasak tokią tvarką, kuriai pritarė Seimas, pasiūliusio parlamentaro Ričardo Sargū...

 Seimo pataisytas Užimtumo įstatymas nuo liepos pirmos dienos grąžino senąją tvarką – bedarbio pašalpą gauti norintys asmenys privalės vykti į darbo pokalbius, o atsisakę darbo jie bus braukiami iš bedarbių sąrašo. Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad grąžinta tvarka skatins žmones ieškotis darbo. „Čia gal truputį padidina žmonių atsakomybę. Žino, kad jeigu jie atsisakys tinkamo darbo, jiems pablogės sąlygos.

Visuomenėje, kurioje vertinamas turtas ir apie žmogaus vertę sprendžiama pagal jo profesiją, būti bedarbiu – labai sunku. Niekas geriau to nežino už šiuolaikinį jaunimą, kuris baigė mokslus prasidėjus pasaulinei finansų krizei ir šiuo metu, nepaisant atsigaunančios ekonomikos, vis dar sunkiai randa kelią į darbo rinką.

 Kai į jūsų pageidaujamą poziciją pretenduoja galybė kandidatų, potencialus darbdavys jūsų gyvenimo aprašymui skirs 15–30 sekundžių. LRT.lt kalbinti pašnekovai pataria nepagailėti kelių valandų ir sukurti išsamų bei solidų CV. Darbo rinkos specialistų teigimu, lietuvių gebėjimas ieškoti darbo tobulėja, tačiau tikrai dar reikia pasistiebti. Nors CV toli gražu nėra naujovė, tinkamai surašyti savo gyvenimo aprašymą sugeba ne kiekvienas.

Nuo pernai rugpjūčio mėnesio Lietuvos darbo biržos įgyvendinamas projektas „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ jau padėjo įsidarbinti 1,8 tūkst.. Tarp projekto dalyvių – nemažai ir jaunesnių nei 29 metų žmonių. Populiariausia nauja profesija – vairuotojas Svarbiausias projekto „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ tikslas – padėti ilgalaikiams bedarbiams ir ilgą laiką nedirbusiems asmenims integruotis į darbo rinką ir joje išsilaikyti.

Jei šiuo metu ieškote darbo ir gaunate bedarbio pašalpą, atėję 2015-ieji atneš gerų žinių. Vyriausybė nusprendė atstatyti ekonominės krizės metu sumažintas socialines išmokas, tarp jų – ir bedarbiams. Iki šių metų pradžios bedarbio pašalpai buvo taikomas apribojimas ir ji negalėjo viršyti 650-ies litų. Nuo 2015 m. šio ribojimo nuspręsta nepratęsti, tad maksimalus bedarbio išmokos dydis išaugs iki 301,69 EUR (1041,60 Lt). Jis galės siekti iki 70 proc.

Pietų Lenkijoje vyko tarptautinis Ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo 2,5 tūkstančio dalyvių iš viso pasaulio. Sėkmingai suvaldžius ekonomikos recesiją Europoje vėl pastebimas augimo lėtėjimas. Daugelis žinomų politikų, Europos Komisijos pareigūnų, ekspertų, verslo atstovų Forumo metu kalbėjo apie būtinumą gerinti viešojo ir privataus sektoriaus glaudesnį ir efektyvesnį bendradarbiavimą, kad galima būtų sėkmingai suvaldyti visus iššūkius ir kylančias grėsmes.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA. Lietuviai darbdaviai privengia bedarbių Paklausta, kaip į kurį laiką nedirbusius asmenis žiūri darbdaviai, psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė prisipažįsta apie tai kalbėjusi su daug darbdavių.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Išmokstama išgyventi Neseniai buvau savo noru tapusi bedarbe. Priežastis paprasta – nebesijaučiau laiminga ir išėjau iš darbo į niekur. Truputį pailsėjusi pradėjau aktyviai ieškoti darbo. Tačiau paaiškėjo nemaloni tiesa: norimos vietos užimtos, ir tikriausiai ilgam.

Atėjęs pavasaris geras ne tik dėl šiltesnių ir šviesesnių dienų, bet ir dėl gausėjančio siūlomų darbų skaičiaus. Kasmet pastebima tendencija, jog šylant orui didėja tikimybė susirasti darbą. Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė teigia, kad jau nuo vasario mėnesio įregistruojama daugiau darbo vietų. Darbo biržos duomenų bazėje šį vasarį buvo įregistruota 20,8 tūkst. laisvų darbo vietų (11,5 proc.

Europos Taryba trečiadienį Jungtinėje Karalystėje sukėlė pasipiktinimo bangą liepdama Londonui padvigubinti bedarbio pašalpą. Organizacija teigia, kad šiuo metu Britanijoje bedarbio pašalpa yra „akivaizdžiai neadekvati“, skelbia šalies spauda. Britanijos vyriausybei taip pat buvo pasakyta, kad ji pažeidžia Europos socialinę chartiją ir sukuria potencialias galimybes pašalpų gavėjams paduoti vyriausybę į teismą ir pareikalauti daugiau pinigų.

Simona PUŽAITĖ Šiauliuose metus galioja nauja tvarka – socialiai remtini asmenys už piniginę socialinę paramą privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą. Su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšiene kalbėjomės apie tai, ar naujoji tvarka pasiteisino, ar ji vis dar vadinama baudžiava. Atvažiuodavo iš kitų miestų Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių bedarbiai pašalpų gavėjai jau seniai darbuojasi visuomenės labui.

Šiais laikais visi turime bedarbių draugų, dauguma – ne vieną ir ne du. Darbo rinkos sąlygos negailestingos, todėl kai kuriems susirasti darbą užtrunka ne vieną mėnesį, kartais ir metus ar dvejus. Kaip padėti žmogui, ieškančiam darbo? Jei negalime pasiūlyti jam nieko konkretaus, galime bent tinkamai jį palaikyti ir nekenkti kalbėdami neapgalvotus dalykus. Business Insider pateikia 5 frazes, kurių geriau niekada nesakyti ir 5 tinkamas bedarbio palaikymui.

Informaciją paruošė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Europoje šią savaitę paaiškės preliminarūs III ketvirčio BVP rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad visoje euro zonoje ekonomika per ketvirtį galėjo ūgtelėti 0,3 proc. Tuo tarpu Vokietija ir Prancūzija liepos – rugsėjo mėnesiais galėjo pademonstruoti šiek tiek kuklesnius augimo rodiklius (atitinkamai 0,6 ir 0,2 proc.) nei II ketvirtį (0,7 ir 0,5 proc.

Natalija KONDROTIENĖ 23 metų Rasa šiuo metu – bedarbė, be profesijos. Galimybių mokytis kol kas neturi. Darbo rinkoje jai sunku konkuruoti su kitais bedarbiais. Vien Šiauliuose darbo ieško daugiau negu 2 tūkstančiai žmonių iki 25 metų, pusė jų – niekada nedirbę. Darbas kasininke atplėšė nuo vaiko Mūsų kalbinta Rasa (pavardė redakcijai žinoma) prieš kelias savaites išėjo iš darbo parduotuvėje. Užsiregistravo darbo biržoje. Šiuo metu viena augina dukrelę, gyvena kartu su mama.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Darbo biržos klientai: mes niekam nereikalingi „Darbdaviams jau seniai neįdomūs 50-mečiai ir vyresni, bet dabar, kai už jaunų žmonių įdarbinimą darbdaviams siūlomos visokios lengvatos, su ta pačia problema susiduria ir tie, kuriems dar tik 45+“, – rašo vilnietė Asta (vardas pakeistas). Portalui balsas.lt ji pasakojo, kad darbo ieško jau daugiau kaip dvejus metus.

Du sutuoktiniai laimėjo 5,8 milijono svarų prizą Nacionalinėje loterijoje praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai vienas jų neteko darbo, skelbia BBC. Tracy Tyler ir Adamas Youngas, iš Eppingo, Essexo, vargiai išgalėjo sumokėti nuomą už būstą ir po poros savaičių rengėsi kreiptis į draugus bei šeimą finansinės pagalbos. Tačiau bežiūrint televizijos dramą „Casualty“ T. Tyler patikrino loterijos bilietą ir pamatė, jog visi šeši laimingi skaičiai sutapo su jų turimais.

Ilgalaikis Didžiosios Britanijos bedarbis bandė save parduoti interneto parduotuvėje „eBay“ už 1,5 JAV dolerio, skelbia sunnewsnetwork.ca. Savo skelbime jis parašė, kad turi elektros ir elektronikos inžinerijos srities diplomą, taip pat yra kvalifikuotas IT specialistas ir yra dirbęs mechaniku. Skelbime teigiama, kad britas pasižymi puikiais bendravimo įgūdžiais, geru humoro jausmu ir yra be galo kantrus. Skelbime darbdaviai buvo raginami įsigyti 58 metų panaudotą bedarbį.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Lietuvos darbo birža (LDB) pasirašė susitarimą, pagal kurį kartu ugdys registruotų bedarbių, tarp kurių nemaža dalis jaunimo, saugaus ir teisėto darbo įgūdžius. LDB teritoriniuose padaliniuose bus nuolat rengiami darbo inspektorių seminarai, susitikimai, konsultacijos darbo ieškantiems žmonėms suteikiant žinių, reikalingų sėkmingai ir tvariai integracijai į darbo rinką.

Net turintys profesinę kvalifikaciją ir didelę motyvaciją pabėgėliai iš tolimųjų Afrikos ir Azijos valstybių bei kaimyninės Baltarusijos Lietuvoje nesugeba susirasti darbo. Tiksliau – lietuvių darbdaviai ne tokie svetingi kitokios odos spalvos ir veido bruožų užsieniečiams, neretai dar ir lietuviškai silpnai kalbantiems bei suprantantiems, pranešime spaudai rašo Kauno verslininkų namai.

Prabangiais automobiliais į Darbo biržą atvykstantys bedarbiai nuo šiol negalės piktnaudžiauti valstybės globa. Parlamentas pagaliau uždėjo apynasrį piliečiams, iki šiol piktybiškai gyvenusiems vien iš pašalpų. Seimas gegužės 16 d. pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus ilgalaikiai bedarbiai privalės dirbti, o daugiabučių renovaciją stabdantys pensininkai negalės paversti įkaitais savo kaimynų.

Ieškant darbo geriau neturėti jokios patirties, nei ilgalaikio bedarbio statusą. Tokią išvadą padarė ekonomistas Randas Ghayadas, kuris išsiuntė 4,8 tūkst. fiktyvių gyvenimo aprašymų 600 darbdavių. Įvertinęs rezultatus mokslininkas sužinojo, kad darbdaviai mieliau renkasi žmones, kurie neturi panašios darbo patirties, nei tuos, kurie nors ir gali pasigirti patirtimi reikiamoje srityje, tačiau ilgą laiko tarpą praleido neturėdami jokio darbo arba per trumpą laiką pakeitė kelias darbovietes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė šią savaitę pasiūlė įstatymo pataisas, kuriomis būtų užtikrinama, kad piniginę socialinę paramą gautų tik tie asmenys, „kuriems jos iš tiesų reikia“. Jei šiuo metu įstatyme numatyta, kad ilgalaikiai bedarbiai maksimalią 350 litų dydžio socialinę pašalpą gali gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji pradedama mažinti, tai siūloma keisti šią tvarką ir nustatyti, kad nuo šiol piniginė parama nedirbančiam asmeniui būtų mokama 12 mėn.

 Kovo 1-ąją Lietuvoje buvo registruota 229,9 tūkst. bedarbių, informuoja Respublika. O tai sudaro net 12,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Tačiau verslininkai, vakar susitikę su vidaus reikalų ministru Dailiu Barakausku, paprašė, kad būtų sudarytos sąlygos lengviau įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių. Ministras pažadėjo, kad taip ir bus. "Lietuvoje gyventojų skaičius nuolat mažėja.

Ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka teigia, kad profesinėms sąjungoms Lietuvoje yra labai daug darbo siekiant ir reikalaujant pagerinti dirbančių, mažiau uždirbančių ir darbo netekusių žmonių padėtį. Tačiau kalbėti reikia ir apie skirtumus tarp uždirbančiųjų mažiausiai ir daugiausiai, apie lėšų perskirstymą bei nedarbą. Skirtumai tarp namų ūkių pajamų – vieni didžiausių Europoje   „Apie nelygybę dažnai kalbama lyginant namų ūkių pajamas.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Algimantas Akstinas sako, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas nesukėlė didelių problemų LVK nariams, samdantiems apie 10 proc. šalies darbo jėgos. Tačiau, kaip ketvirtadienį radijo „Laisvoji banga" laidoje „Ryto tema" pažymėjo A. Akstinas, tolesnis MMA kėlimas turi būti pagrįstas darbo vietų dinamikos analize.