barai

Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. Anot „OlyBet“ atstovų, 2024 m. Europos futbolo čempionatas („Euro 2024“) sugebėjo pritraukti fanų srautus, prilygstančius praeitam turnyrui.

Nuvykus į užsienio šalį ir ten apsilankius kokioje nors viešo susibūrimo vietoje, kaip naktiniai klubai, barai ar prekybos centrai, kartais galime pastebėti, kad juose įrengti bendri tualetai, į kuriuos eiti gali visų lyčių žmonės. Su tokiomis praktikomis po truputį galime susidurti ir Lietuvoje, o diskusijų ar tokių tualetų reikėtų įrenginėti daugiau, tikrai netrūksta.

Leo ir Bružo kelionės tęsiasi – šį kartą keliautojai vyko į įspūdingą Italijos salą – Siciliją. Čia netrūko nuostabių vaizdų, maisto, lankytinų vietų, tačiau Leo vienas dalykas nustebino ir šokiravo labiausiai – tai baras, kuris dar vadinamas vyriškų lytinių organų – penių – baru. Tik įžengus į šią neįprastą vietą, pasitinka įvairios penio formos statulėlės, interjero detalės. Net plytelės, kėdžių porankiai, vandens čiaupai, meniu, taurės – vyro lytinio organo formos.

Kol dalis vilniečių nuo kamščių ir nepatogumų per NATO viršūnių susitikimą buvo pabėgę į sodybas ar pajūrį, į Vilnių atvykę užsienio svečiai ir žurnalistai vakarais ėjo į Vilniaus gatves ir barus, skubėjo ragauti lietuviškų cepelinų, šaltibarščių, gėrė alų, skanavo keptą duoną. Tačiau keli tūkstančiai atvykėlių restoranų apyvartų neišgelbėjo – vieno restoranų tinklo vadovas, sako, kad dėl ribojimų Vilniuje jie prarado šimtus tūkstančių eurų pajamų.

Aiškėja, kaip gyvens Vilnius per NATO viršūnių susitikimą. Nors pats renginys truks dvi paras liepos 11–12 dienomis, viešbučiai ir restoranai skaičiuoja, kad miesto ritmas gali pasikeisti 3–4 paroms. Renginys – vienas didžiausių istorijoje, miestas laukia apie 5000 svečių. Ir nors didieji sostinės viešbučiai klestės, restoranų atstovai nedžiūgauja – daliai maitinimo įstaigų teks užsidaryti, o tos, kurios veiks, išskirtinio lankytojų srauto nesitiki.

Jungtinėje Karalystėje skaičius barų, kurie buvo priversti nutraukti veiklą, pernai išaugo beveik du kartus, savininkams ir vartotojams susidūrus su itin aukšta infliacija, rodo pirmadienį paskelbti duomenys. Praėjusiais metais iš viso 512 barų veikla užsiėmusių įmonių nutraukė veiklą šalyje. Palyginimui, 2021-aisiais šis rodiklis siekė 280, teigiama apskaitos grupės „UHY Hacker Young“ pranešime.

Naktinis gyvenimas gali būti audringas, bet ne visada saugus. Ekspertams neduoda ramybės tai, kad tikrieji nusikaltimų mastai lieka nežinomi. Pripažįstama, kad Lietuvos baruose, klubuose kyla muštynių, pasitaiko seksualinio priekabiavimo aktų, vyksta piktnaudžiavimas narkotikais. Ryški tendencija, kad ypač nesaugu linksmintis naktį būtent moterims. Rizika, kad bus nepageidaujamai paliestos, apsvaigintos ar išprievartautos, – itin aukšta.

Dalis Didžiosios Britanijos barų dėl didžiulio energijos kainų šuolio gali būti priversti užsidaryti, pareiškė pramonės atstovai, paraginę vyriausybę įsikišti.  Šešios iš didžiausių šalies barų ir alaus daryklų teigia, kad kai kurių barų sąskaitos šiemet padidėjo daugiau nei 300 proc., išaugus pragyvenimo išlaidų krizei.

Galiojančių pandemijos reikalavimų nepaisantys miestiečiai atsipalaidavę linksminasi populiariuose Kauno klubuose ir baruose atvirais veidais. Šešias populiarias pramogų įstaigas per du savaitgalius aplankę „Kas vyksta Kaune“ korespondentai užfiksavo, kaip sausakimšose šokių aikštelėse žmonės sukasi be vienos pagrindinių apsisaugojimo priemonių, ir pasidalijo savo įspūdžiais.

Pagrindinėje Vilniaus linksmybių gatvėje, vietoje ilgus dešimtmečius veikusio knygyno, Vilniaus valdžia sumanė įkurti „Naktinį Vilniaus avilį“ – jaunimo pasilinksminimų vietą. Konkursą laimėjusius verslininkus įpareigojo ne tik prekiauti svaigalais, bet kartu ir užsiimti veikla, kuri turėtų atgrasyti jaunimą nuo alkoholio.

Jei bare sukėlei muštynes arba elgeisi agresyviai, į jį nepateksi kelis mėnesius ar net dvejus metus. Būtent toks įstatymas įsigaliojo Danijoje, kuri siekia pažaboti audringus barų lankytojus ir sumažinti smurtinių nusikaltimų skaičių juose. Ne visi danų pasisėdėjimai būna ramūs ir taikūs. Neretai šalies baruose, ypač sostinėje Kopenhagoje, kyla susitumdymai ar net muštynės. Dėl to šalies valdžia priėmė įstatymą agresyviems vakarėlių dalyviams tramdyti.

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, kirpyklose, grožio salonuose ir kitose paslaugų teikimo vietose klientai, turintys galimybių pasus, galės nebedėvėti apsauginių kaukių. Tačiau ne visi verslininkai su tuo sutinka, dalis jų dar neleis klientams nusiimti kaukių ir teiks paslaugas tik jas dėvintiems.

Nuo rugsėjo 13 dienos gyventojai be galimybių paso negalės naudotis daugeliu paslaugų – valgyti kavinėse ir restoranuose, ilsėtis viešbučiuose, lankytis grožio salonuose ir kirpyklose. Vieni paslaugų teikėjai jau dabar klientų prašo parodyti galimybių pasus, kiti dar tikisi, kad Vyriausybės sprendimas bus atšauktas. Yra ir tokių, kurie piktinasi šiuo sprendimu ir žada iš viso nutraukti savo veiklą.

Lietuvoje pradėti nuo COVID-19 skiepyti ir jaunesni nei 16-os, 12-os, 15-os metų vaikai, tai jie gali daryti net be tėvų sutikimo. Užkratui mažėjant švelnėja ir karantinas. Barai ir restoranai nuo ketvirtadienio jau galės dirbti kiek tinkami – jų darbo laikas neribojamas. Valdžia taip pat prailgino galimybių paso galiojimo laiką, su antigenų testu jis galios ne 24, o 48 valandas. Naujienų yra visuotinio vakcinavimo fronte.

Šalies maitinimo įstaigos – barai, kavinės restoranai – pirmadienį pasitiko džiugiai, mat su Galimybių pasu prasiplėtė jų veiklos galimybės. Nerimaujančius, kad dabar, turint patikrinti kiekvieno lankytojo Galimybių pasą ir asmens dokumentą, prie kavinių nusidrieks eilės, verslininkai ramina, kad procesas bus nesudėtingas. Pirmadienį pradeda veikti Galimybių pasas, kuris COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems ar testus atlikusiems gyventojams atvers daugiau veiklų.

Lietuvoje nuo kitos savaitės karantinas švelnėja. Jau pirmadienį lauko kavinės, barai, restoranai galės dirbti valanda ilgiau iki 22 valandos, prie vieno staliuko galės sėdėti 5 žmonės, prekybos centrų parduotuvės ir turgavietės dirbs ir savaitgalį, galės susitikti, būriuotis daugiau skirtingų namų ūkių narių; daugiau lankytojų galės priimti baseinai ir pirtys, daugiau dalyvių kvies renginių organizatoriai, o galimybių paso turėtojoms bus sudarytos dar švelnesn...

Vyriausybei trečiadienį leidus nuo kitos savaitės valanda ilgiau dirbti kavinėms ir restoranams, Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas teigia nesuprantantis, kodėl laikas ribojamas ir turintiems galimybių pasą.  „Tai, kad leidžia ilgiau dirbti, mums patinka, galime daugiau suprekiauti, bet kodėl valanda – koks argumentas – negirdėjome, nežinome, nesuprantame. Kitas dalykas – galimybių pasas.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Vyriausybei nusprendus kol kas neatverti naktinių klubų net ir žmonėms, turintiems galimybių pasą, Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas įžvelgia diskriminaciją. Marko Adamo Haroldo teigimu, naktinis klubas nesiskiria nuo baro, todėl neteisinga, jog dalis įstaigų vis dar negalės dirbti.  „Kažkas, kuris akivaizdžiai nesupranta, kas yra naktinis klubas ir kas yra baras, sugalvojo formuluotę, pagal kurią barų savininkams neaišku, ar jų vieta bus traktuojama kaip naktinis klubas, ar ne.

Karantino ribojimų suvaržytas ir dėl prastų orų įkalintas verslas lauko kavines verčia uždarais šiltnamiais, o juos susigrūdę žmonės rizikuoja užsikrėsti koronavirusu. Maisto ir veterinarijos tarnyba fiksuoja dešimtis įvairiausių pažeidimų.

Praėjusią savaitę atsidarė lauko kavinės, restoranai ir barai. Nors oras buvo gana prastas ir lankytojų daug nebuvo, tačiau baruose vis tiek ėmė trūkti alaus. Jų atstovai aiškina, kad gamintojai nespėjo alaus pagaminti, o kai kurie įsiskolinę barai neturėjo iš ko jo ir nusipirkti. Alaus daryklų atstovai pripažįsta, kad trūko ne tik retesnių rūšių alaus, bet ir lauko baldų ir skėčių.

Kai kurios praėjusią savaitę atsidariusios lauko kavinės pritrūko alaus, rašo portalas vz.lt. „Stringa pilstomo alaus tiekimas. Daug rūšių pilstomo alaus tiekėjai šiuo metu pasiūlyti negali“, – portalui sakė kokteilių baro „Alchemikas“ vadovas ir „Cafe De Paris“ savininkas Šarūnas Čėsna. Jo žiniomis, pilstomo alaus trūksta, nes per karantiną naujo jo niekas nevirė kol nebus aišku, kada dirbs barai.

Penktadienį siautęs permainingas oras, regis, barų ir kavinių išsiilgusių vilniečių neišgąsdino. Net ir šlapdribai siaučiant sostinės lauko kavinėse šurmuliavo lankytojai. Beveik pusė metų – tiek gyvenome be kavinių, barų ir restoranų. Pernai lapkričio 29 d. įsigalioję  karantino ribojimai maitinimo įstaigoms maistą tiekti leido tik išsinešti. Nuo praėjusio ketvirtadienio lauko kavinėms buvo leista veikti. Tiesa, su tam tikrais ribojimais – dirbti jos gali tik iki 21 val.

Pasisėdėjimas lauko Kauno kavinėje virto vakarėliu. Policija pradėjo administracinę teiseną dėl karantino taisyklių nepaisymo. Kol galimai nusižengusio baro savininkai bado pirštais į balių užkūrusius studentus iš užsienio, kitiems verslininkams pikta, kad pavienės įstaigos teršia viso sektoriaus vardą. Barai, restoranai prašo, kad Vyriausybė leistų jiems dirbti ir viduje: esą, prastu oru lauko kavinės neišsilaikys.

Karantino laisvėjimą lietuviai gausiai paminėjo baruose ir prekybos centruose, rodo finansų platformos „Revolut“, turinčios daugiau nei 300 000 klientų Lietuvoje, vartojimo duomenys. Vidutiniškai 3,5 bokalo Ketvirtadienį įsigaliojus leidimui klientus aptarnauti lauke, kavinėse ir baruose „Revolut“ vartotojai išleido 2,5 karto daugiau nei praėjusį ketvirtadienį. Vidutinė vieno kliento baruose išleista suma siekė 12 eurų (arba 3,5 bokalo). Aktyviausi barų lankytojai – 25-34 metų amžiaus vyrai.

Lietuvoje vėl veikti pradėjo lauko kavinės, barai, restoranai. Nors šaltas oras atbaido dalį klientų, ištikimiausi įstaigų lankytojai prie staliukų sėdo jau nuo ankstyvo ryto. Dirbti pradėjo ne visi verslininkai. Kol vieni atsidaro negalvodami apie pelną, kiti laukia geresnio oro ir švelnesnių karantino sąlygų, leidimo klientus aptarnauti ir patalpose. Lietuvoje nuo ketvirtadienio vėl pradeda veikti lauko kavinės, barai, restoranai.

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Kol kas jie ir sulaukė daugiausia staliukų rezervacijų. Pasak barų atstovų, rezervuoti vietos nespėję gyventojai tikriausiai vėl nuguls parkus. Tuo metu kavinės ir restoranai atsidaryti neskuba, nes valgyti lauke esant šaltam orui esą beveik niekas nenori. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose.

Lietuva ruošiasi lauko kavinių, barų, restoranų atidarymui. Nors sinoptikai gero oro savaitgalį nežada, gyventojai graibsto ir rezervuoja laisvus staliukus. Tiesa, lauko kavinių, barų, restoranų terasų atidarymą temdo patobulinti karantino ribojimai – rytoj duris atvers ne visi verslininkai, o tie, kurie ryžtasi, dalį taisyklių vadina perteklinėmis ir pasakoja, kad užsidirbti bus sudėtinga, gėrimai ir maistas dėl išaugusių kaštų gali brangti.

  Vyriausybei nuo ketvirtadienio leidus atnaujinti veiklą lauke restoranams, kavinėms ir barams, pastarųjų atstovai džiaugiasi atlaisvinimais ir sako jų ilgai laukę, tačiau kai kurie teigia, kad orams dar neatšilus, daug klientų sulaukti nesitikima.

Vilniaus miesto savivaldybė remdama verslą užsimojo atverti sostinės gatves ir skverus lauko kavinėms, tačiau verslas sako, kad plotai skirstomi nesąžiningai, nes konkursus, pasak jų, laimi nieko bendro su maitinimo paslaugomis bei šalia stacionarių patalpų neturinčios įmonės, o paskui jos gautus plotus pernuomoja, rašo delfi.lt.

Nuo kitos savaitės leista dirbti maitinimo įstaigoms, jos klientus jau galės priimti atvirose erdvėse. Restoranų ir kavinių atstovai džiaugiasi šiuo sprendimu, bet siūlo Vyriausybei pagalvoti apie prioritetinį darbuotojų vakcinavimą. Tuo metu barų atstovai piktinasi darbo laiko ribojimais. Ketvirtadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leista su tam tikrai apribojimais dirbti viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms ir barams. Vis dėlto ne visi džiaugiasi tokiu atlaisvinimu.

Po sėkmingos skiepijimo kampanijos Jungtinėje Karalystėje – ilgai lauktas atsivėrimas. Nuo balandžio 12 d. Anglijoje ir Velse atsidaro barų ir restoranų terasos, parduotuvės, grožio salonai, sporto klubai. Dalis britų į barus pakelti bokalo alaus išskubėjo iškart po vidurnakčio. „Tai – pirmoji pinta“, – išdidžiai sako barmenas, o ją iš visų pusių fotografuoja ir žurnalistai, ir baro klientai. Į Anglijos barus linksmybių juose išsiilgę žmonės plūsti ėmė iškart po vidurnakčio.

Dėl pandemijos suvaldymo toliau tvyrant neapibrėžtumui, uždarytų barų, restoranų ir kavinių atstovai sako, kad laikantis saugumo reikalavimų dalis sektoriaus galėtų atsidaryti jau dabar, rašo portalas 15min.lt.  „Po pirmo karantino buvo daug apribojimų, prieš jį buvo daug apribojimų ir laikydamiesi jų mes galėjome sėkmingai dirbti. Nebuvo nei vieno patvirtinto židinio.

Reaguodami į sudėtingas ekonomikos perspektyvas, valdantieji siūlo maitinimo paslaugas teikiantiems restoranams, barams, kavinėms ir kitoms užeigoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.

Per karantiną ketvirtą mėnesį negalintys dirbti barų ir restoranų darbuotojai ir vadovai nebeištvėrė. Jie reikalauja kitą mėnesį jau leisti aptarnauti klientus bent lauke. Kartu jie skundžiasi, kad vėluoja vyriausybės pažadėtos paramos pinigai. Štai taip per karantiną ištuštėjusiame Vilniaus centre šeštadienį protestavo čia įsikūrusių barų, kavinių, restoranų, klubų vadovai ir darbuotojai šalia savo darbo vietų.

Dėl pandemijos keturis mėnesius uždaryti barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę surengė akciją, siekdami atkreipti valdžios dėmesį į finansinius sunkumus. Vienas iš akcijos organizatorių, Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas teigė, jog barus ir kitas viešojo maitinimo, pasilinksminimo vietas uždarius dėl visuomenės saugumo, visuomenė turėtų prisidėti prie jų išsilaikymo. „Mums priklauso kompensacijos, esame priversti užsidaryti.

Pandemijos smūgį išgyvenantys barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę kviečia savo darbuotojus bei klientus į palaikymo akciją. Jie nori atkreipti valdžios dėmesį į maitinimo įstaigų uždarymą karantino metu.  Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka BNS teigė, kad jau kelis mėnesius vėl negalintys dirbti barai nori priminti apie save simboliniu gestu – 15 minučių saugiai pastovėti prie uždarytų įstaigų durų.

Lietuvoje toliau tęsiantis karantino ribojimams, šalies barus ir kavines vienijančios organizacijos prašo Vyriausybės persvarstyti dabartinius draudimus ir leisti veikti. Pirmadienį į ministrus kreipėsi Lietuvos barų ir kavinių asociacija kartu su Naktinio Vilniaus aljansu. „Nors šiltasis sezonas dar neprasidėjo, prašome leidimo veikti lauke, tai yra, terasose, lauko kavinėse bei kiemuose.

Šeštadienį visoje Lietuvoje sugrąžinus visuotinį karantiną ir mažiausiai trims savaitėms apribojus naktinių klubų, barų, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų veiklą, gyventojų išlaidos juose paskutinę „laisvą“ dieną buvo pusantro karto didesnės nei prieš savaitę, rodo dalies iš 300 tūkst. „Revolut“ klientų šalyje vartojimo duomenys.

Nuo šeštadienio šalyje planuojama įvesti karantiną, planuojama uždrausti arba riboti dalį veiklų. Viena iš jų – lankymasis viešojo maitinimo įstaigose. Antradienį premjeras Saulius Skvernelis pranešė apie planus šalyje įvesti antrąjį visuotinį karantiną. Jo metu būtų uždrausta lankytis viešojo maitinimo įstaigose – restoranuose, kavinėse, baruose. Maistą iš šių įstaigų bus galima užsisakyti į namus arba pasiimti išsinešimui.

Įsigaliojant naujiems su Covid-19 protrūkio suvaldymu susijusiems suvaržymams, vienas kontraversiškiausių – privaloma registracija lankantis laisvalaikio, viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose. Teisininkų nuomone, tokios prievolės kai kuriuos verslus gali privesti iki šimtatūkstantinių baudų. Sveikatos apsaugos ministras visgi tvirtina, jog jokių pažeidimų čia nėra ir nebus.

Įsigaliojus naujam reikalavimui registruotis visose laisvalaikio, pramogų ir viešojo maitinimo įstaigose, nuo šiol jūsų piniginė gali patuštėti ne tik dėl didelės sąskaitos bare ar restorane. Už apsilankymą bare ar kitoje viešoje vietoje teks sumokėti penktadalį euro. O per vakarą aplankius kelis barus ar skirtingas įstaigas, sumos gali būti ir gerokai didesnės.

Ekonomistai pastebi, kad po įvestų naujų ribojimų verslui šalyje daug blaškymosi ir neužtikrintumo. Vis tik, pasak jų, ribojimai yra būtini, norint sustabdyti viruso plitimą. Koronavirusui įsisukus į didžiąsias šalies gamybos ar pramonės įmones, jos būtų priverstos stabdyti veiklą, o tai neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai.

Sostinės centre esantys barai „Bardakas“, „Dirigentai“ ir „Sanatorija“ nuo trečiadienio laikinai užsidaro dėl koronaviruso ribojimų, antradienį pranešė naujienų portalas lrt.lt. Jo teigimu, kiek anksčiau apie užsidarymą pranešė naktinis klubas „Materialistė“. Šių pasilinksminimo vietų atstovas Matas Puodžiūnas portalui teigė, kad Vyriausybės priimti ribojimai lemia nuostolius, nuomos kainos didelės, todėl barai negali išsilaikyti. „Bandome laikinai užsidaryti, kad nebankrutuotume.

Antrą kartą šiemet dėl koronaviruso įvestų ribojimų nežinioje atsidūrę barai nuo pirmadienio privalo registruoti visus lankytojus. Paros užsikrėtimų skaičiui perkopus 700 ribą, Vilniuje žmonės į barus juda vangiai. Vilniaus gatvėje ir aplink, kur vyksta aktyvus naktinis gyvenimas, esančiuose baruose po 17 valandos vakaro sėdi vos po kelis klientus. Populiaraus baro „Piano Man“ svečius pasitinka lentelė, kurioje nurodoma, jog lankytojams privaloma registruotis.

Nuo pirmadienio, spalio 26 d., gyventojai privalės registruotis, norėdami lankytis laisvalaikio, pramogų, viešojo maitinimo, naktinių klubų ir kitose vietose. Išimtys numatomos tik išsinešant maistą. Ministrų kabinetas pritarė, kad nuo pirmadienio, spalio 26-osios, veikla laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose, lošimo namuose bus vykdoma tuomet, kai bus užtikrinama visų lankytojų registracija.

Lietuvoje dar vienas naujų koronaviruso atvejų rekordas – šįkart 474. TV3 žinios nusprendė pažvelgti į sostinės naktinį gyvenimą. Kol vieni barai, naktiniai klubai neriasi iš kailio, pareigūnams rodydami, kaip laikosi visų dėl plintančio COVID-19 priimtų taisyklių, dalyje pasilinksmino vietų jų lankytojai naktį visus reikalavimus, rodos, pamiršo. Įkaušęs jaunimas būriuosi, nesilaiko atstumų, glėbesčiuojasi be jokių kaukių.

Kavinių ir restoranų savininkai šokiruoti – jie kol kas nežino, kaip nuo kitos savaitės privalės registruoti visus savo lankytojus. O naktinių klubų ir barų vadovai darbo laiko trumpinimą iki 24 valandos vadina mirties nuosprendžiu. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atšauna, kad ir verslininkai turi solidarizuotis su visuomene, o ne tik paisyti savo interesų. Sostinės barus ir klubus vienijantis naktinis Vilniaus aljansas valdžiai grasina teismais.

Vyriausybei trečiadienį nutarus restoranų, barų ir naktinių klubų darbą nuo kitos savaitės apriboti iki vidurnakčio, sostinės naktinio pasilinksminimo vietoms atstovaujantis Vilniaus naktinis aljansas sako svarstantis galimybę kreiptis į teismą. Aljanso pirmininkas Markas Adamas Haroldas sako, kad Europoje jau yra precendentų, kuomet barų ir naktinių klubų savininkai bei jų atstovai dėl panašių draudimų inicijuoja ginčus teismuose. „Mes jau kalbame su teisininkais.