bankų solidarumo mokestis

Gegužę Lietuvoje įteisintas laikinasis bankų solidarumo įnašas galėjo ir turėjo būti didesnis, sako Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Kai tos pataisos buvo svarstomos, buvo tokių pasiūlymų. (...) Mes buvome ir esame šalininkai griežtesnės pozicijos.

Seimas apsisprendė galutinai – bankai turės mokėti laikiną solidarumo įnašą. Nors opozicija garsiai gyrėsi, kad dės pastangas dalį iš bankų paimtų milijonų skirti paskolų turėtojams, valdantieji be vargo įgyvendino savąjį užmojį – 400 mln. eurų keliaus kariuomenės reikmėms. Bankų asociacija piktinasi ir tikisi užtarimo iš prezidento Nausėdos. Pasak bankų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Seimui pritarus naujajam bankų pajamų mokesčio, vadinamo laikinuoju solidarumo įnašu, įstatymui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms, rašoma asociacijos pranešime.

Seime antradienį finišo tiesiąją pasieks vadinamasis bankų solidarumo mokestis. Valdantieji konservatoriai sako, kad tai būtina priimti, jei norima daugiau investuoti į krašto gynybą. Jų koalicijos partneriai liberalai ir laisviečiai kartoja – tikslas kilnus, bet papildomai apmokestinti bankų jie jokiu būdu nesutinka. Seimas antradienį balsuos dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą.

Lietuvos komerciniams bankams įvedus laikiną solidarumo mokestį, remiantis dabartinėmis prielaidomis, Šiaulių bankui jis galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų, sako banko vadovas Vytautas Sinius. Jo teigimu, bandoma įvertinti, kaip mokestis paveiktų banko veiklą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė Vyriausybės iniciatyvai įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą.  Prieš balsavo vienintelis Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas, kiti pritarė bendru sutarimu. Seimas ketvirtadienį spręs, ar pritarti tokiai komiteto išvadai.   Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pabrėžė, kad laikinas įnašas nustatomas esant „išskirtiniam kontekstui“.  „Apie masyvią sumą lėšų kalbame – 1-1,5 proc.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai: Vytautas Mitalas iš Laisvės partijos ir Paulius Saudargas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pone Saudargai, jūs balsavote už laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Liberalai ir laisviečiai skeptiškai žiūri į šią idėją, o premjerė Ingrida Šimonytė atkerta – pinigai iš oro neatsiranda. „Mokesčiai Lietuvoje yra toks žavingas klausimas, kad labai lengva būti liberalu ir pasakyti, kad mokesčių nereikia.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas pasakoja, kad pakilus palūkanoms už būsto paskolas taupo, kaip išmano. O Seimo opozicija užsimojo gyventojams sugrąžinti dalį bankams sumokėtų pinigų už rekordiškai išbrangusias būsto paskolas: už kiekvieną 1000 eurų palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą atiduoti 200 eurų. Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų.

Išplėtus bankų solidarumo mokesčio panaudojimą, iš jo planuojamų finansuoti infrastruktūros plėtros projektų galutinis sąrašas dar derinamas, sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji kalbėjo trečiadienį, pristatydama projektus, kur galėtų būti panaudotos lėšos, įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą. „Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pabandys atnaujinti tą sąrašą“, – kalbėjo G. Skaistė.

Bankų solidarumo mokestis Seime kursto aistras. Politikai nesutaria, kam jį reiktų skirti – krašto gynybai ar kitoms reikmėms. Opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs – bankai lobsta dėl išaugusių paskolų palūkanų, tad solidarumo įnašą esą reikėtų padalinti visiems paskolas turintiems žmonėms.

Finansų ministerijos siūlomas bankų solidarumo mokestis galėtų būti panaudotas ir įrengiant infrastruktūrą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlyme. Šiuo metu laikinojo įstatymo projekte numatyta, kad surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomo laikino bankų solidarumo įnašo.  Anot LBA, siūlomas modelis iškreipia konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, darbdavių ir verslo atstovai Trišalėje taryboje nerimauja, kad bankai gali branginti paslaugas, mažinti kreditavimą verslui ar kitaip keisti savo elgseną.  Tuo metu už finansų politiką bei bankų priežiūrą atsakingų institucijų atstovai tikina, jog nepaisant mokesčio bankų sektorius liks išskirtinai pelningas, be to, bankai gali sumažinti bazę ir mokėti mažesnį solidarumo įnašą.