bankų paslaugos

Gyventojai skundžiasi, kad patekti į banką – taip pat sudėtinga, kaip ir pas gydytoją. Mažesniuose miesteliuose banko padaliniai užsidaro, o jeigu jie ir yra, tenka registruotis į susitikimą su banko darbuotoju iš anksto ir laukti. Bankų atstovai tikina, kad paslaugomis naudotis galima ir internetu, o gyventojai tai ir daro.

Daugelis bankų kelia savo paslaugų kainas – brangs sąskaitų, kredito pervedimo mokesčiai, taip pat kortelių atsiuntimas, generatorių išdavimas ir kitos paslaugos. Bankai tikina, kad  paslaugos brangsta ir dėl infliacijos. O Lietuvos bankas tikina, kad Lietuvoje komercinių bankų paslaugų įkainiai vieni mažiausių. „Swedbank“ komunikacijos srities vadovė Judita Martyšė teigė, kad nuo rugsėjo 1 d. bus atnaujinama dalis privatiems klientams skirtų, paslaugų ir operacijų įkainių.

Birželio 11–13 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime. „Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugelis piktinasi, kad tokių pačių maisto produktų sudėtis europiečiams Vakaruose ir Rytuose skiriasi. O bankai skirtingose Europos šalyse teikia iš esmės vienodas paslaugas. Tačiau lietuviams jos yra brangesnės nei kitiems europiečiams, kurių šalyse įvestas euras. Specialistai įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai už tokias pačias paslaugas bankams turi mokėti daug daugiau.

Lietuvoje per metus sumažėjo bankų skyrių ir bankomatų. Bankų atstovai aiškina, kad tai lemia pasikeitę klientų įpročiai. Kaip praneša portals delfi.lt, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 196 bankų skyriai – 17 mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o bankomatų skaičius per tą patį laikotarpį susitraukė 25-iais iki 1046. Tiesa, šiemet trys didieji bankai Vilniuje atidarė po vieną naują skyrių: SEB – Konstitucijos pr.

Kiekvienais metais didžiausi šalies komerciniai bankai peržiūri savo paslaugų kainodarą. Paprastai dalis jų atpinga, tačiau kai kurios gerokai pabrangsta. Ne išimtis ir šie metai. Kai kurios populiarios bankų paslaugos kitų metų pradžioje pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Tuo metu bankas „Luminor“ portalui tv3.lt pranešė, kol kas neturintis planų keisti paslaugų įkainius.

Tautiečiai vis rečiau lankosi bankų skyriuose. Tam paprasčiausiai nebėra poreikio. Vis daugiau bankinių paslaugų keliasi į internetinę erdvę.   Lietuvos bankų asociacija (LBA) pristatė interaktyvų finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapį – www.piniguzemelapis.lt. Naudodamasis šiuo žemėlapiu vartotojas gali susirasti artimiausią banko skyrių ar bankomatą ir atlikti norimus veiksmus –  išsiimti ar įnešti grynuosius pinigus, apsilankyti banko skyriuje.

Net jeigu turite pinigų, tai nereiškia, kad su jais galite daryti, ką norite ir kada norite. Gali būti, kad be jokios kaltės atsidursite situacijoje, kai kurį laiką liksite turtingi vargšai arba bankui turėsite atseikėti papildomai. Tuo galėjo įsitikinti vilnietis Dovaidas, savo istorija pasidalijęs paskyroje socialiniame tinkle. „SEB bankas pastarosiomis savaitėmis savo veiksmais sparčiai ragina jį keisti.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pareiškus, kad planuojamas įvesti naujas bankų turto mokestis pabrangins bankų paslaugas, premjeras Saulius Skvernelis teigia, jog asociacijos retorika yra apgailėtina. „Iš esmės tai apgailėtina retorika. Grįžtame, matyt, pora dešimtmečių atgal, kada šantažo forma pareiškiama, kad visi mokesčiai, kurie gali atsirasti, bus permesti ant vartotojų pečių“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

„Swedank“ informuoja, kad toliau mažina gyventojų atliekamų pinigų pervedimų, kurie tvirtinami kodų kortele, dienos limitai. Nuo gegužės 23 d. taip bus galima pervesti iki 30 Eur per dieną. Klientams bankas rekomenduoja nedelsti ir pasikeisti savo identifikavimo priemonę jau dabar. Nuo šių metų pradžios su kodų kortelėmis negalima jungtis prie „Swedbank“ interneto banko bei atlikti kitų bankinių operacijų.

Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims – 0,75 Eur. Kartu priimtas sprendimas nekeisti plačios krepšelio sudėties. „Būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina pradėta riboti neseniai, bet tai iš esmės pakeitė rinką.

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. Pasitikėjimą įvertinusiųjų 9-10 balų procentas pastebimai išaugo (2016 m. – 17 proc., 2015 m. – 11 proc.). Be to, apklausos rezultatai atskleidė, kad naudojimasis bankų teikiamomis paslaugomis kyla: šalies gyventojų, sakančių, kad naudojasi bankų paslaugomis, buvo net 96 proc. (2015-ųjų apklausos duomenimis – 94 proc.

Prie internetinių parduotuvių kovos su bankų įkainiais jungiasi ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija bei Lietuviškų degalinių sąjunga. Šios organizacijos laikosi nuomonės, kad bankų taikomi įkainiai už atsiskaitymus kortelėmis yra neteisingi ir planuoja tartis, kaip versti bankus mažinti įkainius, o pirkėjus atsiskaityti grynaisiais, skelbia delfi.lt.

„Turi reikalų su bankais Lietuvoje – plačiau atverk piniginę.“ Taip praėjusią savaitę išplatintame kreipimesi teigia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba. Pasak jos atstovų, už elementarias banko paslaugas – banko kortelių aptarnavimą, vietinius ir tarptautinius mokėjimus – bankų klientai Lietuvoje sumoka daug daugiau nei kitose Europos valstybėse. Taryba taip pat išreiškė susirūpinimą vyriausybės planais riboti atsiskaitymą grynaisiais ir taip faktiškai didinti bankų pajamas.

Kinija pranešė, jog leis savo valiutai juaniui svyruoti laisviau pagrindinių valiutų atžvilgiu. Tačiau nors ir buvo spekuliacijų, kad galima uždirbti iš kurso svyravimo, juanis lito atžvilgiu per mėnesį pakilo tik 1 proc. Anot portalo Bankai.lt apžvalgininko Artūro Milevskio, tai viena nelikvidžiausių valiutų, nes yra taikomi įvairiausi Kinijos centrinio banko apribojimai ir yra sudėtinga ją išsikeisti.