bankrotai

Sulėtėjusi ekonomika veikia įmonių gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų eksportą ir vidaus vartojimą. Specialistai vardija sritis, kurių įmonėms gresia bankrotai. O Užimtumo tarnyba pataria, kur kreiptis ir ką daryti gavus įspėjimą apie gresiantį atleidimą. Anot jų, vieniems atleidimas iš darbo atneša sunkumų, kitiems – džiaugsmą.

Bankrutuojančiomis liepą–rugsėjį Lietuvoje paskelbta 217 įmonių – 20 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 16 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia duomenų analitikos bendrovė „Scorify“. Šiuo metu, kaip ir prieš metus, 9 proc. visų reitinguojamų Lietuvos įmonių yra aukštos ir aukščiausios rizikos, o ypač aukštos rizikos bendrovių, kurios, tikėtina, yra arti bankroto, – apie 1 proc.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja atleistų darbuotojų išeitines, kurios siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė sakė, kad pramonės įmonių situacija negerėja, vis dar stagnuoja. „Europos Sąjungos ir euro zonos ekonomikos ir užimtumo lūkesčiai liepos mėnesį vis dar mažėjo.

Šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Finansų specialistai išskiria baldų gamybos sektorių, kuris patiria ypač daug iššūkių, todėl mažina ar stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Be darbo jau liko keli tūkstančiai darbuotojų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė pripažino, kad pastaruoju metu energijos išteklių kainos stabilizavosi, infliacija – net jei ir ne tiek, kiek norėtųsi – slūgsta.

Pernai įmonės darbuotojus atleidinėjo dėl įvairių priežasčių. Vienos bankrutavo, kitos stabdė ar optimizavo veiklą. Vienu metu įmonės atleido nuo 100 iki beveik 2 tūkst. žmonių. Specialistai įspėja darbuotojus apie neteisėtus atleidimus ir ką tokiu atveju daryti bei skaičiuoja, kad pernai darbo netekusiems ilgalaikiams darbuotojams vidutiniškai buvo išmokėta po 2 tūkst. eurų.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Lietuvos skolų pirkėjai ir išieškotojai stebi padidėjusį įmonių domėjimąsi bankrotų inicijavimu, nors pripažįsta, kad sunkumų kamuojamos įmonės stengiasi skolas padengti. Be to, pastebima, kad daugėja bankrotų žemės ūkyje ir informacinių technologijų (IT) sektoriuje.   Skolų išieškojimo bendrovių atstovai BNS sako, kad siekdamos išvengti bankroto kai kurios įmonės keliasi į užsienį, o dalį bankrotų lėmė per didelis skolinimasis.

Šiemet sausio pradžioje 57 tūkst. Lietuvos įmonių turėjo 67 tūkst. registruotų skolų už bendrą 328 mln. eurų sumą, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė. Viena įmonė skolinga vidutiniškai 5,8 tūkst. eurų, o vidutinis vienos skolos dydis siekė 4,9 tūkst. eurų. Per metus unikalių skolininkų skaičius sumažėjo vos 0,6 proc. arba 264 įmonėmis, kai prieš dvejus metus skolingų įmonių skaičius susitraukė 12,9 proc. arba 3 tūkst. įmonių.

Šiemet pradėtos beveik 1,1 tūkst. įmonių bankroto procedūros – 1,5 karto daugiau nei 2021 metais, kai jų buvo 730, pranešė Registrų centras.  „Iki šiol didesnio bankrotų skaičiaus pavyko išvengti dėl valstybės taikytų priemonių: mokesčių atidėjimų, paramos programų. Tačiau sulig pandemijos pabaiga nebeliko ir tų gelbėjimosi ratų, kurie dar išlaikė dalį įmonių virš vandens“, – pranešime teigė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

„Sodrai“ paskelbus, kad jau rimčiau imsis savo skolininkių, per mėnesį Lietuvos įmonių skolos šiai įstaigai susitraukė daugiau kaip 52 mln. eurų. Skolininkių sumažėjo 17 tūkstančių, tačiau vidutinė skola ūgtelėjo 1,3 tūkst. eurų. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, įmonės „Creditreform Lietuva“ specialistai išanalizavo Lietuvos ūkio subjektų skolą Sodrai spalio 17 dienai, arba iškart po to, kai suėjo terminas susimokėti socialinio draudimo mokesčius, ir palygino su mėnesio senumo informacija.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Minimalaus atlyginimo kėlimas – dar viena didesnė kaštų eilutė, tvirtina darbdaviai. Anot jų, infliacija, energetikos krizė veda verslus link bankroto. Tad vietoje didesnių atlyginimų, darbuotojams gali tekti ieškoti naujo darbo. Tačiau darbuotojų atstovai sako, kad už dabartinį minimumą išgyventi neįmanoma. Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kad minimalioji mėnesinė alga gali būti mokama tik tokiems darbuotojams, kurie dirba nekvalifikuotą darbą.

Verslas paslaugų kainas didina 20 procentų, tačiau sąskaitos už elektrą auga ir 800-ais procentų. Įmonės toliau valdžios reikalauja kompensacijų, tačiau dėl verslo esą „nerimaujanti“ ekonomikos ir inovacijų ministrė atšauna, kad laisvų pinigų biudžete nėra. Tačiau neatlyžta prezidentas Nausėda – jis ragina subsidijas dalyti bent jau smulkiajam verslui. Tuo metu apie veiklos stabdymą skelbia dar daugiau įmonių, o atleidžiamų darbuotojų, palyginti su pernai, padvigubėjo.

Kepyklų atstovai pripažįsta, kad šiemet jau kelis kartus kėlę duonos kainą, tikėtina, rudenį ją dar labiau didins. Jie prašo valdžios kompensacijų, subsidijų ar bent jau neleisti į Lietuvą įvežti pigios produkcijos iš Lenkijos ar kitų šalių. Kitu atveju kepyklos esą mažins arba stabdys gamybą, nes vartojimas krenta. Rokiškyje įsikūrusios kepyklos „Lašų duona“ vadovė Iveta Aukštuolienė tikino, kad šiuo metu Lietuvoje visi jaučia iššūkius dėl išaugusių energetikos kainų.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Vis augančios sąskaitos už elektrą žlugdo Lietuvos verslininkus. Anot jų, finansinė našta tampa nebepakeliama, įmonės ieško optimizavimo būdų, todėl tenka atleisti darbuotojus ir piktinasi, kad valdžia nesugeba pažaboti elektros gamintojų godumo.  „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pasakojo, kad augančios elektros kainos tampa nepakeliama našta.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Įmonės praneša mažinančios gamybą, kai kurios apskritai skelbia bankrotus, tad auga atleidžiamų darbuotojų skaičius. Tuo metu kitos įmonės skundžiasi, kad trūksta norinčių dirbti. Pramonės įmonės neranda žmonių, kurie sutiktų dirbti ne iš namų, pamainomis ir už 750 eurų į rankas.  Užimtumo tarnybos duomenimis, per šių metų septynis mėnesius 44 įmonės pranešė apie atleidžiamas grupes darbuotojų. Jos ketina atleisti 4,2 tūkst. darbuotojų.

Jau daugiau nei metus Lietuvoje besitęsianti Covid-19 pandemija pakeitė šalies gyvenimą ir ekonominę situaciją. Tačiau nauja realybė ir nežinomybė iš gyventojų optimizmo neatėmė. Pandemijos metu penktadaliu išaugo naujai įsteigtų įmonių ir organizacijų skaičius. O nuo bankrotų įmones gelbėja parama verslui. Vis tik specialistai įspėja, kad nutraukus paramą, bankrotų skaičius augs.

Jei praeitais metais Lietuvos laukai skendo ir derliaus visiškai nebuvo, priešinga situacija „įmonių bankrotų laukuose“ – iš viso beveik trys tūkstančiai įmonių pradėjo bankrutuoti. Didžiąją dalį bankrotų iškėlė „Sodra“ Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad 2017 m. bankrutuoti pradėjo 2886 įmonės, o tai buvo net 10 proc.

Tuo metu kai daugumoje Europos valstybių verslo bankrotų statistika vis labiau džiugina akį, Lietuvoje fiksuojami bankrotų rekordai. Taip teigia įmonių kreditingumą stebinčios UAB Creditreform Lietuva specialistai. „Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje teisinis statusas „bankrutuojanti“ suteiktas 2012 įmonių, o tai net 26,2 proc.

 Balandžio mėnesį naujai bankrutuojančiomis tapo mažiausiai įmonių šiemet – iš viso 132. Tai žemiausias rodiklis nuo pernai lapkričio. Dauguma šių įmonių dėl prastų finansinių rodiklių, blogos kredito istorijos, teismo procesų, verslo sąsajų ir kitos informacijos aukšta rizika pasižymėjo nuo praėjusių metų rudens ir anksčiau. Tai atskleidė analizė, kurios metu sugretinti įmonėms praeityje nustatyti kredito reitingai su faktinio bankroto pradžia.

Sausio mėnesį bankroto procesas buvo pradėtas 140-yje įmonių, daugiausiai - statybos bendrovėms – 25. Tai yra beveik tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu. Bendras įmonėms pradėtų bankrotų skaičius per metus nežymiai sumažėjo, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Bankroto procedūros pradėtos 16-oje pramonės įmonių, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje - po 15, paslaugų veikloje – 20, transporto veikloje – 14 pradėtų bankrotų.

Birutė Slavinskienė Iš aukštų tribūnų girdime, kad šalies ekonomika sparčiai auga, tačiau tų, kurie iškrenta iš to „greitėjančio traukinio“, irgi nemažai. Šiemet per sausį–lapkritį šalyje bankrutuojančiomis tapo 1244 įmonės, tuo pat metu pernai – 1200 įmonių, teigia įmonių kredito riziką vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, remdamasi Registrų centro duomenimis.

Lietuvos verslas šių metų pirmą pusmetį daugiau nei pernai į teismus kreipėsi dėl bankroto, daugėjo bylų su tarptautiniu elementu, tačiau net 38 proc. mažėjo ginčų dėl darbo teisinių santykių. Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „Jurex“ atliktoje verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalgoje „Verslo ginčų indeksas“ prognozuojama, kad augant įmonių skaičiui, daugės ginčų dėl skolų išieškojimo, tačiau skolų dydis išliks panašus ir ateityje.

Nuo liepos vidurio Panevėžio regiono gyventojai nemato Aukštaitijos televizijos (ATV) programos. Pažagieniuose stovintys transliavimo siųstuvai išjungti, o kada jie vėl pradės veikti, ATV direktorius Eugenijus Ivanauskas nežino. Esą įrenginiai išjungti ne tik dėl skolų, bet ir dėl brangių siuntimo paslaugų. Spręs akcininkai Pasak E. Ivanausko, perėjus prie skaitmeninės transliacijos, ATV buvo suteikta teisė teikti siuntėjo paslaugas.

Per septynis 2013 metų mėnesius bankrutavo net 916 įmonių – 22% daugiau nei per ta patį laikotarpį pernai. Liepą bankrotų buvo gausiau nei ankstesniais metų mėnesiais, išskyrus tik kovą. Iš rinkos daugiausiai traukėsi prekybos, maitinimo ir pramonės įmonės. Šis mėnuo nuo ankstesnių skyrėsi ir tuo, kad bankrutavo daugiau vidutinio dydžio darbdavių. Tokias išvadas padarė kredito rizikos vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi Registrų centro duomenimis.

2012 m. bankroto procesas buvo inicijuotas 1400 įmonių, iš jų baigtas – 58 įmonėse. 163 įmonėse buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas. Palyginti su 2011 m., pradėtų bankroto procesų skaičius padidėjo dešimtadaliu. Daugiausia bankrutuoja mažos įmonės – 2012 m. įmonėse, kuriose bankroto proceso pradžioje buvo iki 10 darbuotojų, pradėta 88,9 procento visų 2012 m. pradėtų bankroto procesų.

Per pirmąjį 2013-ųjų pusmetį buvo užregistruota 776 įmonių bankrotų atvejai – tai 131 atveju arba 20 proc. daugiau nei per tą patį 2012 metų laikotarpį, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Bankroto atvejų statistika labiausiai augo paslaugų, transporto ir prekybos verslo sektoriuose, o žemės ūkio ir maitinimo bendrovių bankrotų - sumažėjo. Neigiamas bendros bankrotų statistikos tendencijas didžiaja dalimi lėmė 57 proc. padažnėję paslaugų įmonių bankrotai.

Kovo 1 d. įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui bankrutuoti galės gyventojai, kurių skolos yra 25 tūkst. litų ar daugiau. Ekonomistai pripažįsta, kad tokio įstatymo reikia, tačiau baiminasi paskolų gavėjų piktnaudžiavimo. Tikimasi sąžiningų bankrotų Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims.

Smulkusis ir vidutinis (SVV) verslas – valstybės ekonomikos pamatas arba 99,3 proc. viso verslo, paskelbtas ES naujo finansavimo laikotarpio prioritetu: nors deklaracijos kelia vilčių, pats SVV jaučiasi nuvertintas. Per kelerius metus sukurta veiksminga sistema jaunam verslui skatinti. SVV tarybos vadovė Dalia Matukienė tikisi teigiamų pokyčių ir naujosios Vyriausybės, kuri galėtų pradėti nuo neapmokestinamojo pajamų (NPD) didinimo, dėmesio.

Įmonių ir vartotojų bankrotų skaičius Vokietijoje liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo, o tai dar vienas ženklas, kad didžiausios euro zonos ekonomikos augimas lėtėja. Bankrotą paskelbusių įmonių skaičius liepą padidėjo 1,9 proc., iki 2 tūkst. 580. Vartotojų bankrotų skaičius padidėjo 2,8 proc., iki 8 tūkst. 960. Bendras bankrotų skaičius liepą išaugo 2,5 proc., iki 13 tūkst.

Baiminamasi, kad aukcionuose išsimokėtinai įsigyjami valstybiniai miškai gali virsti plynėmis, o valstybė patirs milijoninius nuostolius. Kol miškuose nepradėjo poškėti kirviai, skubiai imtasi keisti nuosavybei grąžinti rezervuotų miškų pardavimų aukcionuose tvarką. Miškai gali virsti plynėmis Šiemet žemės aukcionuose buvo parduota per 170 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės. Dauguma sklypų įsigyti išsimokėtinai, o jų kainos aukcionuose pasiekė neregėtas aukštumas.

Per šių metų sausį-rugpjūtį bankrutuojančios statusą įgijo 884 įmonės – 5% mažiau  nei pernai per tą patį laikotarpį. Tačiau, jei lyginsime pamėnesiui, jau nuo šių metų birželio bankrotų skaičius ėmė lenkti pernykščius skaičius. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Registrų centro tvarkomo Juridinių asmenų registro duomenų analizę.

Ekologiškais produktais prekiaujančios įmonės – tai paprastai ekonomikos sunkmečiu veiklą pradėjęs verslas, kuriam dažniausiai vadovauja moterys. Dauguma „žaliaisiais“ produktais prekiaujančių įmonių dirba nuostolingai, tačiau pasižymi laiku vykdomais finansiniais įsipareigojimais, atskleidžia kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 225 mln. litų, palyginti su 288 mln. litų praėjusiais metais tuo pačiu metu. Vien per birželio mėnesį pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 36 mln. litų ir sudarė 5,3 mlrd. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ statistika. “Pradelstų įsiskolinimų portfelis per pirmąjį pusmetį augo lėčiau nei praėjusiais metais.

Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai pasiūlė sukurti Europos Sąjungoje bendrą pasaulinio masto reitingų agentūrą. Tokią parlamentarų iniciatyvą paskatino tai, kad pastaruosius kelerius metus egzistuojančios reitingų agentūros „ne kartą klaidingai prognozavo kompanijų bankrotus ir ekonominio kataklizmo pasaulyje padarinius“, sakoma antradienį paskelbtoje Prancūzijos Senato ataskaitoje.

Per gegužės mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 235 mln. litų ir pasiekė 5,4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sparčiausiai augo finansų įstaigoms, o telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų bendrovėms jos nežymiai sumažėjo. Praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo 33 tūkst. įmonių, rodo kreditų biuro “Creditinfo" statistika. Per 5 šių metų mėnesius verslas taip pat padengė 290 mln.

Pirmąjį šių metų ketvirtį verslo uždelsti įsiskolinimai padidėjo 977 tūkst. litų ir sudarė 5 mlrd. litų. Įmonės per pirmuosius tris šių metų mėnesius padengė 415 mln. litų uždelstų skolų, t. y. 108 mln. litų daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Pasaulio banko projekto „The Doing Business“ paskelbtame reitinge Lietuva pagal galimybes verslui užima stebėtinai aukštą 27 vietą tarp 183 valstybių. Tačiau akyliau išanalizavus duomenis, akivaizdu, kad pradėti verslą Lietuvoje yra gerokai sudėtingiau nei Tadžikistane, Uzbekistane ar net karų nualintame Afganistane. Pagal svarbiausius iš dešimties „The Doing Business“ paskelbtų reitingo kriterijų Lietuva atrodo apgailėtinai. Pagal verslo pradžios kriterijų Lietuva teužima 101 vietą.

Italijos ekonomika laikoma per didelė, tam, kad ją būtų galima išgelbėti, rašo „Business Insider“. Dėl teisinių priežačsių Europos Centrinis Bankas negali būti paskutinės vilties skolintojas, tad, anot Norielio Roubini, Italijos skolą teks restruktūrizuoti. Kilus sumaiščiai Italijoje Airijai tampa vis sunkiau įtikinti investuotojus, kad jai pavyks tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu graikai vis dar laukia naujos valdžios.

Įmonės „ProGroup“ vadovo Lauryno Filipavičiaus nuomone, pasaulinė krizė tarsi aštuonkojis čiuptuvais apraizgo visas gyvenimo sritis, apima vis daugiau segmentų ir daro juos pažeidžiamus. Pirmiausia krizė kerta per reklamą – mažinamas biudžetas, o atsigavimas įvyksta vėliausiai. Krizė buvo naudinga Kaip sekėsi plėtoti verslą per krizę ir jai atslūgstant? – „Balsas.lt savaitė“ klausė L. Filipavičiaus.

Europai trūksta priemonių, kurias turėjo JAV prieš trejus metus kovodama su krize. Tai kelia dar didesnį pavojų, teigia milijardierius investuotojas George'as Sorosas. ,,Europos krizė yra daug rimtesnė nei 2008-ųjų", - teigė investuotojas, kurį cituoja CNBC. G. Sorosas per Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo susitikimą pasiūlė keletą išeičių, kaip susitvarkyti su Europo Sąjungos skolos krize. Vienas iš pasiūlymų buvo bendro iždo sukūrimas.

Per rugpjūčio mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 40 mln. litų ir siekė 4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos labiausiai sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo telekomunikacijų paslaugų kompanijoms. Per rugpjūtį verslas padengė 220 mln. litų pradelstų skolų arba dvigubai daugiau nei liepos mėnesį. „Antrą mėnesį iš eilės fiksuojamas nežymus verslo pradelstų skolų mažėjimas. Nuo metų pradžios skolas visiškai padengė daugiau nei 14 tūkst. įmonių.

Jei dabar paskelbti įmonei bankrotą gali pareikalauti nemažai nervų ir teisinių procedūrų, senovėje šis veiksmas trukdavo vos kelias sekundes. Terminas bankrotas kilo iš žodžių „banco rotto" (liet. „sulaužytas suolas“) , nes  pirmiesiems bankininkams išrašinėti vekselius ir mokėti pinigus pakakdavo suolo. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad savo veiklos tęsti nebegali. Šiais laikais bankrotai skelbiami ne tik įmonėms, bet ir valstybėms.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per pirmuosius septynis šių metų mėnesius įregistruotų 4 875 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 3,9 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais bendrovėse, kurios turi nepadengtų pradelstų skolų, turto areštų, yra likviduojamos, bankrutuojančios ar bankrutavusios. „Šiemet, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, užfiksuota 8 proc. daugiau įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis.

Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, verslo įsiskolinimų portfelis padidėjo nežymiai ir siekė 4,2 mlrd. litų. Šiuo metu šalyje yra užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Per birželį verslas padengė 70 mln. litų skolų arba 20 mln. litų mažiau nei praėjusį mėnesį. „Labiausiai verslo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų kompanijoms, tačiau jie didėjo bankams, kredito unijoms ir lizingo bendrovėms.

15:50 val.Naujausiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, klasikinių kiaulių maro užkratas nustatytas dar dviejose „Beržų komplekso“  padaliniuose: Praulių kaime, kur laikoma 2,3 tūkst. kiaulių, ir Blauzdžių kaime, kur yra 5,2 tūkst. kiaulių. Šiuo metu imami mėginiai įtarimo patvirtinimui laboratoriniais tyrimais. ------------- Trečiadienį Jonavos rajone, Šilų kaime, „Beržų komplekso“ ūkyje užfiksuotas klasikinio kiaulių maro atvejis. Fermoje laikytos 15 tūkst.