balevičius

Plintant Delta atmainai kyla nerimas, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) nemažas procentas patekusių į ligonines ir mirusiųjų buvo paskiepyti pilna vakcinacijos schema. Duomenų analitikas, buvęs Nepriklausomos ekspertų tarybos narys dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius paaiškino, kodėl taip yra.

Koronaviruso situacija Lietuvoje gerėja. Pirmadienio duomenimis, sekmadienį nustatytas vos 181 koronaviruso atvejis, o specialistai kalba, kad situacija sparčiai gerėja. Mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pastarųjų dienų įžvalgomis. Anot jo, sekmadienį Lietuvoje fiksuotų atvejų skaičius – mažiausias šiais metais. „Įdomioji statistika. Sekmadienį Lietuvoje buvo mažiausias fiksuotas covid-19 atvejų skaičius šiais metais.

Į sveikatos pasaugos viceministrės Živilės Simonaitytės pasisakymus apie ypač blogą epidemiologinė situaciją Vilniaus regione ir čia didinamas skiepų apimtis buvęs Vyriausybės ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius sureagavo nevienareikšmiškai.  Kaip teigė jis savo feisbuko paskyroje, Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmai šiuo atveju kelia daugiau klausimų nei atsakymų.

Antradienio rytą prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje, kuriame buvo aptarta epidemiologinė situacija Lietuvoje.  Po susitikimo duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad šiame susitikime buvo pateikta daug įdomios informacijos, tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį į mirčių statistiką Lietuvoje.  „Mano dėmesį patraukė skaidrė apie perteklines mirtis 2020 metais.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje fiksuojamas padidėjęs užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Tiesa, sergamumo rodikliai skirtingose šalies savivaldybėse skiriasi kaip diena ir naktis, tačiau mokslininkų teigimu, šalyje jau yra prasidėjusi trečioji Covid-19 banga. Tikimasi, kad bendrai epidemiologinė situacija Lietuvoje turėtų pagerėti orams atšilus – maždaug gegužę. Kurį laiką Lietuvoje pastebimas koronaviruso atvejų augimas.

Sulėtėjus pandemijos kritimo pagreičiui pirmadienį Lietuvos statistikos departamentas (LSD) paskelbė apie trečiosios koronaviruso bangos pradžią. Visgi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pareiškė su tokiu teiginiu nesutinkantis. Savo ruožtu duomenų mokslininkas siūlo nesikabinėti prie sąvokų, bet suremti pečius sprendžiant esminę problemą. Išplatinęs naujausius su COVID-19 susijusius duomenis LSD įspėjo, kad šalyje šiuo metu prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga.

Kaip rodo išankstiniai duomenys, paskutinieji 2020-ųjų mėnesiai pasižymėjo ne tik išaugusiu mirčių nuo COVID-19 skaičiumi, bet ir kraujotakos ligų pasiglemžtų gyvybių kiekiu. Gydytojai jau kurį laiką akcentuoja, kad dar pavasarį visiškai stojus planinėms paslaugos karantinas turi kitą sveikatos kainą.

Vieši merų pasisakymai dėl iškreiptos sergančiųjų COVID-19 statistikos sukėlė audringas visuomenės reakcijas. Visgi kai kurie ekspertai teigia nematantys tame nieko blogo, o ir praktika tokia esanti ir kitose šalyse. Be kita ko, dėl planuojamo kitokio mirčių nuo koronaviruso skaičiavimo gali pasikeisti ir mirčių statistika.

Jau kurį laiką daugiau nerimo kėlusi sparčiau plintanti ir galbūt mirtingesnė britiškoji COVID-19 atmaina užfiksuota ir Lietuvoje. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia Lietuvai ir kokių priemonių dabar reikėtų imtis. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie oficialiai užfiksuotą pirmą susirgimą naująja, vadinamąja britiškąja, COVID-19 atmaina.

Nuo Vyriausybės ekspertų siūlymų pakentėti karantine bent iki kovo pradžios iki svarstymų galbūt ribojimus tęsti iki pavasario vidurio arba, priešingai, kuo greičiau juos laisvinti. Tokie svarstymai viešojoje erdvėje iš specialistų lūpų sklando pastaruoju metu.

Antrasis karantinas šalyje įvestas dar lapkričio pradžioje, o griežtesnių ribojimų ritmu gyvename nuo gruodžio vidurio. Visgi kol kas specialistai nemato daug prielaidų tikėtis greito „atšilimo“ ir karantino atšaukimo baigiantis sausiui. Anot jų, tam kol kas trukdo tiek šventinių dienų „iškreipta“ statistika, tiek toks skandalingas aplaidumas dėl „pražiūrėtų“ mirčių, tiek dar nuo vasaros neparuošti namų darbai.

Nors per praėjusią parą fiksuota mažiau koronaviruso atvejų, situacija dėl mirčių išlieka sudėtinga. Vien per vakar du mirusieji jaunesni nei 60-ies metų asmenys nepriklausė rizikos grupei ir pagal ligas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė (NVSC) Justina Petravičienė portalui tv3.lt patvirtino, kad iš per vakar mirusiųjų 5 jaunesnių asmenų 2 lėtinių ligų neturėjo. „Išties mirė vos penkiasdešimt kelerių metų, pakankamai jauni ir sveiki žmonės“, – sakė ji.

Trečiadienį vėl fiksuotas naujų Covid-19 atvejų ir mirčių nuo šios infekcijos skaičius nėra netikėtas, tvirtina specialistai. Visgi jie pabrėžia, kad nors tokia naujų atvejų gausa galbūt ir galėtų būti vienas paskutinių „pasispardymų“, augančius mirčių skaičius dar neišvengiamai matysime. „Euromonitor International“ duomenų mokslininko, prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos nario Vaidoto Zemlio-Balevičiaus teigimu, deja, nieko linksmo pagal visas tendencijas pasakyti kol kas neišeina.

Pandemija piką gali pasiekti tik po kelių savaičių, nes tik po Naujųjų pradės mirti tie, kurie užsikrėtė šiuo metu, teigė duomenų analitikas Vaidotas Zemlys–Balevičius. Specialisto teigimu, nuo spalio mėnesio vertinant kassavaitinį atvejų augimą gyvenama amerikietiškų kalnelių režimu ir niekaip nepasiekiame neigiamo augimo. „Ir jei toliau turėsime tokią situaciją, deja, nieko gero nebus“, – konstatavo jis.