azartiniai lošimai

Tyrimų duomenys rodo, kad kas ketvirtas žmogus lošia nelegaliai. Ką tai reiškia? Valstybės biudžeto nepasiekia milijoninės pajamos, absoliučiai iškreipiama rinka, ir svarbiausia – vartotojas paliekamas likimo valiai, vadinasi, jis ne tik neapsaugomas, bet ir kartais apgaunamas, o lošimai tampa prieinami net paaugliams. Maža to, nelegaliai lošti gali net tie, kurie įtraukti į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Ir tai – apčiuopiama dalis problemų.

Antradienį Seime buvo numatyta pateikti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko prašymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės inicijuoto projekto svarstymas atidėtas iki kito posėdžio. „Per šį laikotarpį girdėjome daug išsakytų norų, kad azartinių lošimų problematiką spręstume iš esmės.

Netyla kalbos apie skandalą, kai buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis pralošė ne mažiau nei 20 mln. eurų. Teigiama, kad jis lošė daugiau nei penkerius metus. Tai iškėlė opią priklausomybės nuo azartinių lošimų problemą.  Priklausomybė nuo azartinių lošimų dažnu atveju gali būti iškart nepastebima.

Lengvų pinigų ištroškę lietuviai vis didesnes sumas pralošia kazino. Apie tai, kad žmonės lošdami įsisuka į priklausomybę, dėl kurios galiausiai klimpsta į skolas, liudija ir apsiribojusių sau galimybę patekti į kazino žmonių registras: lošimų priežiūros tarnyba kas mėnesį sulaukia virš tūkstančio prasilošusių žmonių prašymų jų neleisti į lošimo vietas.

Tęsiantis skandalui dėl buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio praloštų milijonų eurų daugeliui kilo klausimų apie pačių kazino atsakomybę ir kaip lošimų bendrovės tikrina savo klientus, jų pinigų kilmę. Anot pašnekovų, finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai turi atlikti tam tikrus specialiuosius veiksmus prieš pradedant dalykinius santykius su klientais ir visų tų santykių metu.

Sausį priimtas Palangos savivaldybės tarybos sprendimas perpus mažinti atstumą, kurį kazino savininkai turi išlaikyti nuo mokyklų, gydymo ar kultūros įstaigų, maldos namų, galėjo būti priimtas atsižvelgiant į vienos lošimo organizatorės interesus, praneša portalas LRT.

Martynui užteko vieną kartą pabandyti ir jis „užsikabino“, tuomet į priklausomybės liūną įtraukė ir žmoną. Jai save valdyti sekėsi sunkiai, po kurio laiko ji patyrė didžiulį smūgį: namus paliko ir vaikai, ir vyras. Priklausomybės azartiniams žaidimams pasėkmės buvo skaudžios: iš poros buvo atimti vaikai. Tėvai turėjo pasistengti, kad jie sugrįžtų namo. Nomeda jaučia įtampą.  Kovoja kelis metus Poros kova su priklausomybe trunka porą metų.

Šią savaitę Seime įregistruotas Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą, šalies sporto federacijos vertina neigiamai, akcentuodamos neigiamą finansinį sprendimo poveikį. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas tvirtina suprantantis socialines minėto sektoriaus verslo rizikas, tačiau Lietuva, anot jo, yra subalansavusi situaciją tarp lažybų verslo socialinių rizikų ir naudų.

Uždraudus azartinių lošimų reklamą, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė siūlo sporto varžyboms ir kitiems sporto renginiams numatyti pereinamąjį laikotarpį. Pereinamąjį laikotarpį siūloma numatyti iki 2028 m. sausio 1 d. Tokį pasiūlymą Azartinių lošimų įstatymo pataisoms įregistravusi parlamentarė sako, kad tokiu būdu siekiama suteikti laiko sportui susirasti kitus, mažiau žalingus visuomenės sveikatai, rėmėjus.

Pirmadienį informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės inicijuotos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą. Įstatymo pataisas pasirašė 47 parlamentarai iš beveik visų Seimo frakcijų. Prie iniciatyvos neprisijungė nė vienas parlamentaras iš Darbo frakcijos.

Buvęs lošėjas pasidalino savo sukrečiančia istorija, prasidėjusia kazino, pirmomis laimėtomis ir pralaimėtomis sumomis bei vėliau išsivysčiusia priklausomybe. Ši klastinga priklausomybė, pasak specialistų, yra ypač sunkiai atpažįstama, todėl sunku nuo jos ir išgyti. Sauliaus istorija rodo, kad iš lošimų gniaužtų išsivaduoti įmanoma ir niekada tam nevėlu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.   „Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Ketvirtadienį žurnalistas, laidų vedėjas Aurelijus Bezekavičius prakalbo apie priklausomybę azartiniams lošimams. Po šios žinios ekspertas įspėja – būtina žinoti, kaip padėti į lošimų liūną patekusiems žmonėms. Savo socialinio tinklo paskyroje vyras teigė, kad gyvena didelėje įtampoje, mat rimtai susirgo lošimų manija: „Tai mane privedė prie įklimpimo į skolas, melų visiems ir manipuliacijų. Neieškau pasiteisinimų – liga yra sunku, bet aš bandysiu nuo jos pagyti.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų dalyvauja azartiniuose lošimuose, dar daugiau jų reguliariai perka loterijos bilietus. Kasmet, norėdami išlošti pinigų, lietuviai pralošia dešimtis milijonų eurų. Loterijų ir azartinių lošimų atstovai papasakojo, kaip per metus pasikeitė lošimų dalyvių įpročiai, kokios vertės bilietus jie dažniausiai perka, kokias sumas dažniausiai laimi ir kokį pelną atneša organizatoriams.

Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA) prašo institucijų griežčiau kontroliuoti nelegaliais Lietuvoje laikomus, tačiau laisvai internete pasiekiamus lošimus, dėl kurių šalies biudžetas per metus netenka milijonų eurų mokesčių. Tačiau tiek lošimų prižiūrėtojai, tiek teisininkai sutaria, kad galimybių visiškai pažaboti nelegalius lošimus internete yra nedaug.  Rinkos kontrolieriai tikina, jog prieigą prie svetainių užkirstų tik visiškas interneto blokavimas šalyje, o tai neįmanoma.

Azartiniai lošimai tikrai populiarus laisvalaikio praleidimo būdas, nemažai mokesčių į valstybės biudžetą sumokantis verslas, kuris nors visiems žinomas, bet daug kam nepažįstamas.

Azartiniai lošimai šalyje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, tačiau šalyje nėra didelių problemų dėl neatsakingo lošimo, parodė antrą kartą Lietuvoje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu mokslininkų atliktas tęstinis tyrimas.   2017–2022 metais tyrimą atlikę Mykolo Romerio universiteto tyrėjai teigia, kad objektyvūs duomenys paneigia viešojoje erdvėje gajų mitą, kad Lietuvoje gausu problemų dėl neatsakingo lošimo.

Naikinant lošimų verslo konkurenciją iškraipančias sąlygas, Seimas linkęs nuo 2022 metų vidurio pakeisti šios rinkos priežiūrą – įvesti licencijas bei nereikalauti nuotolinių lošimų organizatorių turėti ir fizinį tinklą.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė dviejų – Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisoms, kurias inicijavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininką Samoilą Kacą, BNS patvirtino tarnybos atstovė spaudai Renata Keblienė. Pasak jos, verslininkas sulaikytas ketvirtadienį. „Tete-A-Tete“ savininkas taip pat yra vienas iš Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovų. S. Kacui pateikti įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Lošimų organizatoriams įspėjant, kad Seimo ketinimai uždrausti skatinti lošimus, įskaitant ir nuotolinius, šiame versle sukurs šešėlį, parlamentarai vistik nusiteikę ribojimus įtvirtinti.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams: už balsavo 108 Seimo nariai, o susilaikė aštuoni.

Seime skinantis kelią siūlymui nuo liepos uždrausti skatinti žmones lošti, tokiam draudimui trečiadienį pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Azartinių lošimų įstatymo pataisas.  Komitetas nusprendė projekto nestabdyti, siekiant pakeitimus notifikuoti Europos Komisijoje.   Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys sako, kad koronaviruso krizė dar labiau paaištrino situaciją.

Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje.

Pralošti 150 tūkst. eurų, besivejančios tūkstantinės skolos, prarasta meilė, nusisukę artimieji, sutrikusi sveikata – tokios problemos šiuo metu vejasi Karolį.  Pradėjęs lošti dar paauglystėje, dabar 32 metų vaikinas bando sveikti nuo priklausomybės. Karolis sako, kad per visą lošimo laiką prarado viską, kas buvo brangiausio ir savo istoriją sutiko papasakoti tv3.lt skaitytojams.

Prarastas darbas, nutrauktos studijos, nusikalstama veika, tūkstantinės skolos, nusisukę artimieji ir bandymas nusižudyti – tai dalis sunkaus Marijos (tikrasis vardas žinomas – aut. past.) gyvenimo kelio. Ir nors mergina jau daug metų nelošia, vis dėlto sako, kad sveikti ji privalės visą gyvenimą, mat per 8-erius sveikimo metus jau patyrė du atkryčius.  Vos 20-ties metų pradėjusi lošti mergina jau stojasi ant kojų ir sutiko papasakoti apie savo priklausomybę lošimams.

Policijai buvo pranešta apie vagystę iš prekybos centro. Pareigūnus ir laidos „Farai“ operatorių pasitikęs apsaugos darbuotojas pristatė situaciją. „Jis jau ne pirmą dieną ir ne pirmą kartą. Ir dabar pastebėjau, kad įėjo į kazino“, – pasakojo apsaugos darbuotojas. Apsauginis matė, kur pasišalino ilgapirštis ir kaip jis atrodė. Pasak įvykį mačiusio apsauginio, vyras pavogė keturis prabangaus alkoholio butelius. Nuostolis – apie šimtas eurų.

Chairulinų šeimos byla tapo viena iš labiausiai aptariamų istorijų Rusijoje šią vasarą. Iš pradžių visa šalis sulaikiusi kvapą sekė naujienas kaip sekasi 23 mln. rublių (daugiau nei 325 tūkst. eurų) iš kasos pavogusi buvusi banko kasininkei. Policijai sulaikius pabėgėlę Luizą, labiausiai aptariamas ir geidžiamas svečias populiariose televizijos laidose tapo jos vyras, prasiskolinęs lošėjas, Maratas. Maža to, iki šiol nėra aiškus dingusių pinigų likimas.

Nepilnamečiai nuo liepos nebegalės dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, o nuo lapkričio jiems skirtose interneto svetainėse negalės būti azartinių lošimų reklamos bei bet kokios su jais susijusios informacijos. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Azartinių lošimų įstatymo pataisą: už balsavo 86 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 6. Nepilnamečiams skirtose svetainėse ne mažiau kaip 4/5 (80 proc.

Ispanijoje šeštadienį įvyko burtų traukimas dėl didžiausio pasaulyje loterijos „El Gordo“ („Storulis“) prizo – jį pasidalins laimingojo numerio 03347 savininkai. Šiemet kalėdinės loterijos „aukso puode“ yra 2,4 mlrd. eurų. Didysis laimėjimas – 400 tūkst. eurų, bet taip pat paskirstoma daugybė mažesnių prizų. Kai kurios kitos loterijos suteikia galimybę laimėti didesnių pagrindinių prizų, bet „El Gordo“, kasmet rengiama gruodžio 22 dieną, laikoma didžiausią pasaulyje pagal bendrą prizų fondą.

Tūkstančiai lietuvių kenčia nuo azartinių žaidimų priklausomybės. Naujausio tyrimo duomenys atskleidžia, kad daugiau nei 12 tūkst. lietuvių turi priklausomybę nuo lošimų. Nors pagal žaidžiančiųjų skaičių Lietuva iš kitų Europos šalių neišsiskiria, specialistai perspėja, kad priklausomybės dažnai gimsta dar mokykloje ir ragina valdžią, bei tėvus atkreipti dėmesį, ką mokyklose laisvu laiku daro vaikai.

 Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys Seime nagrinėjamus įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma apriboti nepilnamečių patekimą į lošimo vietas bei suvaržyti azartinių lošimų reklamą. Vyriausybės nutarimą parengusi Finansų ministerija pritaria siūlymui dėl nepilnamečių, tačiau nepritaria reklamos ribojimui – anot jos, nėra nurodyti šaltiniai, iš kurių bus kompensuojamos prarastos sporto ir kitų organizacijų pajamos.

Kitąmet vyksiantys šalies prezidento rinkimai kai kam tapo ne tik politiniu įvykiu, nulemsiančiu, kas valdys šalį ateinančius penkerius metus, bet ir būdu pasipelnyti. Šiuo metu statyti už Lietuvos prezidento rinkimų favoritą jau siūlo dvi lažybų bendrovės, o nebijantys rizikuoti gali statyti už kandidatus, kurių laimėjimo atveju išloštų tūkstančius. 2019 m. gegužę vyks Lietuvos prezidento rinkimai.

 Ingrida į „TV Pagalbą“ paskambino, nes jau nebežino, ko griebtis. Jos sugyventinis Virginijus taip paniro į azartinius lošimus, kad net už socialinį būstą susimokėti nebegali - lošimų namuose dingsta visi šeimos pinigai. Moteris guodžiasi, kad gyventi su azartišku vyru jai nebeliko jėgų - miegoti tenka ant stiklainiais paramstytos lovos, o namuose nuolat trūksta net batono. Dėl vyro priklausomybės moteris esą netgi pradėjo išgerinėti.

Karnegio Melono universiteto mokslininkai atskleidė dirbtinio intelekto (AI) „Libratus“, kuris aplošė geriausius pokerio žaidėjus, veikimo principą. „Science“ publikuotame straipsnyje, jie aprašė trijų krypčių būdą, kurį programa naudoja siekdama „numatyti“ nežinomą jai informaciją. AI sugeba numatyti, kokios kortos yra pas priešininką rankose ir ar žaidėjas blefuoja, praneša leidinys „EurekAlert!“. 2017-ųjų sausį „Libratus“ nugalėjo geriausius „Texas Hold’em“ pokerio žaidėjus.

Seimas antradienį spręs, ar imtis pataisų, kuriomis siūloma Lietuvoje nuo 2018 metų dar labiau suvaržyti azartinių lošimų reklamą ir nepilnamečių patekimą į lošimo vietas. Visų lošėjų tapatybes siūloma tikrinti, juos registruoti ir įėjimo į lošimo patalpas metu ir išlošimo bei statymo atveju.

Lietuvoje naudojamos lošimo automatus ketinama sujungti į vieningą sistemą, kuri leis vykdyti jų kontrolę ir duomenų nuotoliniu būdu. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija tokiems ketinimams nepritaria ir teigia, jog taip iš azartinių lošimų rinkos bus pašalinti nuosaikūs, riboto statymo dydžio B kategorijos lošimai.

Šiuolaikiniame pasaulyje žmogų nuo mažens supa daug pagundų: vaikystėje – saldumynai, žaislai ir žaidimai, suaugusiųjų gyvenime – alkoholis, cigaretės ir narkotikai. Taip jau susiklostė, kad dauguma labiausiai paplitusių pagundų dažnai sukelia neigiamas pasekmes ir priklausomybes, todėl privalo būti tinkamai sureglamentuotos įstatymu ir griežtai kontroliuojamos, suteikiant žmonėms maksimalią informaciją apie pasekmes ir apsaugant juos nuo besaikio vartojimo ir žalingų pasekmių.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, kad žmonių baimės dėl euro greitai išsisklaidys ir po kelerių metų 80 proc. gyventojų sakys, kad euras yra gerai“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Kokios galimybės atsiveria įvedus eurą ir kokias grėsmes teks suvaldyti? Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

Edvardas Špokas, Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvai, užsimojusiai griežtai kontroliuoti internete rengiamus lošimus ir lažybas, gali tekti švelninti norus, jeigu jie kirsis su Europos Sąjungos (ES) teisės aktais ir pažeis laisvą paslaugų judėjimą. Dėl to Europos Komisija (EK) įspėja ne tik Lietuvą, bet ir dar penkias šalis.

Azartinių lošimų sektorius Lietuvoje klesti. Tiesa, pelną skaičiuoja tik rinką užkariavę azartinių lošimų organizatoriai. Kitiems tenka skaičiuoti nuostolius ir svarstyti apie galimybę pasitraukti iš šios negailestingos konkurencinės kovos. Palyginus pastarųjų 10 metų duomenis, azartinių lošimų organizatorių uždirbto grynojo pelno kreivė primintų linksmuosius kalnelius. Didžiausius nuostolius organizatoriai patyrė 2009 m. (-31,7 mln. litų), 2003 m. (-10 mln. litų) ir 2008 m. (-7,8 mln.

„Tūkstančiai dolerių per dieną“, „Lengvas būdas praturtėti“ – tokių arba panašaus turinio, liaupsinančių azartinius lošimus reklamų visame pasaulyje.  „The Wall Street Journal“ bandė išsiaiškinti, kaip dažnai lošėjai iš tiesų laimi. Azartinių žaidimų namai tokią statistiką žino, nors dalintis ja tikrai nėra linkę.  Pastebima, kad laimėti nėra sudėtinga. Per dieną kazino laimi net 30 proc. naujų žaidėjų. Vis dėlto, tęsiant lošimus, tikimybė pralobti mažėja.

Nors piktnaudžiavimas azartiniais lošimais yra rimta problema, o internete vykstantys procesai iš esmės nereguliuojami visai, Seimas jau ne pirmą kadenciją nesugeba susidoroti su nauja Azartinių lošimų įstatymo redakcija, kuri sureguliuotų šią sritį, atsižvelgiant į dabartines realijas. Tuo metu, kai buvo priimamas dabar galiojantis Azartinių lošimų įstatymas, lošimai internete apskritai neegzistavo, todėl ir nebuvo niekaip reglamentuojami.

Birželio 12–13 d. vyksiančios Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) XVII tarptautinės konferencijos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje asociacijos atstovai išreiškė susirūpinimą, kad dėl valstybės politikos populiari kabelinių televizijų paslauga – internetas – gali tapti ne pridėtine verte vartotojui, o jo asmeninių laisvių suvaržymu.

Lenkijos teisingumo ministras Jaroslawas Gowinas pranešė, kad Lenkija Rusijai išduos buvusį Maskvos regiono generalinio prokuroro pavaduotoją Aleksandrą Ignatenką, skelbia „RIA Novosti“. A. Ignatenka sausį buvo sulaikytas Lenkijos slidinėjimo kurorte Zakopanėje su padirbtu Latvijos pasu. „Tačiau mano pozicija yra tokia, kad jis būtų teisiamas (Rusijoje) tik dėl kelių iš visų jam metamų kaltinimų. Jis bus išduotas Rusijai tik su šia sąlyga“, – pridūrė J. Govinas.

1. Radijo bangomis valdomas rutulys ruletės žaidimui Šią aferą vykdė trise: krupjė, jo žentas, dėjęsis lošėju, ir jo sesuo, kuri visuomet sėsdavosi prie gretimo stalo. Svarbiausias asmuo, žinoma, buvo krupjė. Jis ne tik gerai žinojo visą kazino virtuvę, bet dar buvo ir radijo mėgėjas. Būtent jam ir kilo idėja sukurti miniatiūrinį radijo siųstuvą, kurį būtų galima įmontuoti į rutulio, pagaminto pagal specialų užsakymą, vidų.

Antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ pristatytas pirmasis žaidimas, kuriame galima lošti iš tikrų pinigų, informuoja BBC. Žaidimą „Bingo Frenzy“ sukūrė Didžiosios Britanijos interneto lošimų kūrėja „Gamesys“. Jį galės žaisti 18 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Aplikacija galės naudotis tik „Facebook“ nariai iš Didžiosios Britanijos.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis ketina aiškintis Azartinių lošimų įstatymo pataisas rengusios parlamentaro Dainiaus Budrio vadovaujamos darbo grupės narių kelione į Didžiąją Britaniją, siekiant susipažinti su šios šalies patirtimi. Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje paaiškėjo, kad šią kelionę finansavo partijos. „Mane apstulbino toks pareiškimas, kad dėl įstatymo projekto rengimo kelionę Seimo nariams apmokėjo partijos.

Interneto lažybų portale paskelbtos lažybos dėl spalį vyksiančio Visagino atominės elektrinės statybos referendumo baigties, pasirodo, yra nelegalios. Lietuviai, kaip ir kiti Europos šalių gyventojai, mėgsta lažintis. Lažinamės su draugais, bendradarbiais, artimaisiais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį paskelbė, kad Lošimų priežiūros tarnybos 2010-06-17 priimti nutarimai, kuriais UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą“, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2 Lt“, „Kukū“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok ešerį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ yra neteisėti.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys Žilvinas Šilgalis su 25 Seimo narių grupe trečiadienį kreipėsi į šios komisijos pirmininką Ligitą Kernagį su prašymu įvertinti ir pradėti tyrimą dėl galimai korupcinių aplinkybių rengiant Azartinių lošimų įstatymą.