aušra stančikienė

Aušros Stančikienės gyvenimo istorija verta romano: reta genetinė liga šluoja jos giminėje gimstančius vyrus. Dėl jos moteris prarado du sūnus ir tris brolius, tačiau skaudūs gyvenimo smūgiai moters nepalaužė, o įkvėpė pašvęsti savo gyvenimą pagalbai panašaus likimo šeimoms. Prieš beveik 12 metų Aušra įsteigė labdaros ir paramos fondą „Algojimas“, kaip galimybę pradėti kalbėti apie šeimas, kuriose auga vaikai su negalia, ir apie problemas, su kuriomis jiems tenka susidurti.

Klaipėdiečių šeima priversta teisme ginti savo pasistatytą namą. Gavę visus leidimus, žmonės ėmėsi statybų, o kieme apsilankiusi inspektorė pareiškė užuojautą: esą nelegaliai pastatytą namą teks griauti.  Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į teismą padavė Klaipėdos miesto savivaldybę, kurios valdininkai esą neteisėtai išdavė statybų leidimą ten, kur neva jokia statyba negalima. Mat gyventojų kaimynystėje – hidrometeorologų stotelė su visa 200 metrų apsaugos zona.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) planai pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje labdaros ir paramos fondui „Algojimas“ kelia tik pasipiktinimą. Fondo vadovė Aušra Stančikienė sako, kad tai tėra reformos imitacija, o naujuoju projektu iš neįgaliųjų ir jų slaugytojų bus atimta dalis ir taip mažų pajamų. SADM atstovai kaltinimus griežtai atmeta. „Lietuva – vienintelė ES valstybė, kurioje neliko pediatrijos.

Žinių radijas   Labdaros srityje labai daug apsišaukėlių, „Žinių radijui“ antradienį sakė labdaros-paramos fondo „Algojimas“ įkūrėja Aušra Stančikienė. „Praeitą savaitę turėjome tokią žinią Kaune, kad mūsų brandiniu ženklu ir aukok.lt projektu „Pagalba daiktais“ žmonės dirbo, rinkdamiesi pinigus. Teisėsauga dirba, tikimės, bus teisingas sprendimas“, - laidoje „Prie pietų stalo“ sakė A. Stančikienė. Pasak jos, žmonės aukodami turi suprasti, kad jais gali būti manipuliuojama.

Iškart po didžiųjų metų švenčių, sausio 5 dieną, sekmadienį, LRT televizijos eteryje šurmuliuos spalvingas paramos koncertas, kurio metu ryškiausios Lietuvos žvaigždės ragins atsigręžti į silpniausius mūsų visuomenės narius – negalios paliestus vaikus.   Dviejų valandų tiesioginio telemaratono metu savo dainas dovanos Rytis Cicinas, Stano, Katažina ir Vilniaus rajono Kaštoninis choras, „El Fuego“, Liveta ir Petras Kazlauskai, Asta Pilypaitė ir kiti atlikėjai.

Lietuvoje šeimų, kuriose auga neįgalus vaikas, padėtis gana sunki. Maža to, kad likimas pagailėjo sveikatos gimusiam vaikui, tai dar ir valstybės institucijų pagalbos, paramos ar patarimų sulaukti pavyks ne visada. Seime antradienį surengtoje spaudos konferencijoje „Negalią ir specialiuosius poreikius turinčių vaikų problemos turi būti sprendžiamos“ kalbėjo autizmo sutrikimą turintį vaiką auginantis Audrius Morkūnas.

Kai kažkur pradingsta pinigai, yra blogai, bet kai jie būna skirti neįgaliems vaikams, tačiau jų dėl neaiškių priežasčių nepasiekia, yra labai blogai. Statistika rodo, kad net kas 10 moksleivis turi specialiųjų ugdymo poreikių. Pinigų valstybė turi ir juos skiria. Šeimos, auginančios neįgalius vaikus, gauna beveik 1,5 tūkst. litų siekiančias išmokas. Specialiųjų poreikių vaiko krepšelis taip pat užpildomas keliais tūkstančiais litų per mėnesį, bet.

Ketvirtus metus iš eilės vykstančią labdaros akciją „Ištiesk gerumui ranką“ šiandien pristatę jos sumanytojai tvirtina, kad Lietuvoje gyvena per 30 000 vaikus su negalia auginančių šeimų. Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ darbuotojai tvirtina, kad socialinių ir sveikatinimo paslaugų infrastruktūra neįgaliems vaikams ir jų tėveliams Lietuvoje nėra plečiama. O valstybinėmis lėšomis tik bandoma spręsti socialinę šių šeimų išlikimo problemą.

Šiuo metu Vilniuje gyvenanti panevėžietė Aušra Stančikienė ragina valstybę iš esmės reformuoti išmokų neįgaliems vaikams sistemą. Ji teigia, kad valstybė tokiems vaikams skiria didžiules sumas, tačiau nesveikus vaikus auginančios šeimos negauna tų paslaugų, kurios jiems reikalingos. Neįgaliojo vežimėlio detektyvas „Dabar egzistuojanti neįgalių vaikų socialinės paramos sistema yra atgyvenusi ir neatitinka realių žmonių poreikių“, – teigia ji.

Panevėžyje kelis mėnesius vyko projektas  „Senjorų parengimas savanoriškai pagalbai į šeimas, kuriose auga neįgalūs vaikai“. Organizatoriai, labdaros ir paramos fondas „Algojimas“, projektą vadina socialiniu eksperimentu, parodžiusiu dviejų bene pažeidžiamiausių visuomenės grupių - senjorų ir neįgaliųjų šeimų - baimes bei poreikius.

Įvairios lietuvių organizacijos Londone rengia labdaros vakarus Lietuvos vaikams remti jau nuo 2007 metų. Juos jau organizavo Dalios Ibelhauptaitės vadovaujama „Bohemos“ komanda, „United Lithuanian Promotions“ organizacija, Lietuvių komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje ir kiti. Renginiuose surenkamos lėšos skiriamos Lietuvoje gyvenantiems likimo nuskriaustiems vaikams – pradedant globos namų auklėtiniais ir baigiant neįgaliaisiais.

Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ dirba su šeimomis, kuriose auga negalią turintys vaikai. Veiklą pradėję 2008 metų rudenį, šiuo metu fondas vykdo renginių ciklą „IŠTIESK GERUMUI RANKĄ“ ir trečius metus iš eilės kviečia jungtis bendriems darbams. Žmonės raginami savo aukomis padėti neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, kurių Lietuvoje  -  net 30 tūkstančių. Prieš kelis mėnesius joms buvo išsiųsti kvietimai pildyti specialias anketas.