aušra garunkšnytė

Rugsėjo mėnesį Paryžiuje vykusios paralimpinės žaidynės vėl atreipė viso pasaulio dėmesį į neįgaliuosius sportininkus. Mūsų šalį jose atstovavo devyni paraatletai, o maratone su regėjimo negalią turinčia bėgike Aušra Garunkšnyte sudalyvavęs ir jos gidu buvęs 37-erių vilnietis Linas Mikalainis norėtų, kad sekančiose Los Andželo paralimpinėse žaidynėse mūsų neįgaliųjų rinktinė būtų bent dvigubai didesnė.

Ispanijos paralimpinės rinktinės žvaigždė, 36-erių maratono olimpinė čempionė Elena Congost atkleidė, kiek jai kainavo Paryžiuje patirtas fiasko. Moterų T12 kategorijos maratone regėjimo negalią turinti ispanė dėl savo vedlio suklupimo prarado kišenėje jau turėtą bronzos medalį. Iki finišo likus maždaug 10 metrų mėšlungis sutraukė jos gido Mia Carolio Brugueros koją ir vyras trumpam pargriuvo.

Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkė Aušra Garunkšnytė, padedama savo vedlio Lino Mikalainio, Paryžiaus paralimpinių žaidynių maratono T12 negalios klasės varžybose finišavo 6-ta. Duetas sekmadienio rytą Paryžiaus širdyje 42 kilometrų 125 metrų atstumą nubėgo per 3 val. 18 min. 41 sek. ir finišo tiesiąją kirto 8-toje vietoje. Vis tik, diskvalifikavus dvi varžoves, lietuviai pakilo į 6-tą vietą. „Atskleisiu, kad pirmą kartą bėgau be laikrodžio.

Lietuvos maratonininkė Aušra Garunkšnytė pasiekė finišą debiutinėse jai Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse. Lietuvė T12 klasės maratono distanciją įveikė per 3 val. 18 min. 41 sek ir užėmė 8 vietą iš 10 sportininkių. Vėliau paaiškėjo, kad dėl dviejų atlečių diskvalifikacijos mūsiškė pakilo į šeštą vietą. Diskvalifikacijų sulaukė kinė Shanshan He ir trečia finišavusi ispanė Elena Congost. Nugalėjo marokietė Fatima Ezzahra El Idrissi (2 val. 48 min. 36 sek.

Paryžiuje jau prasidėjo taip laukta paralimpiada, paskutinioji iš dalyvaujančių lietuvių devynetuko startuos ilgų nuotolių bėgikė Aušra Garunkšnytė. Dėl traumos pasirodymą Tokijuje ji turėjo praleisti, tačiau šiemet gavo vardinį kvietimą ir debiutuos kaip pirma Lietuvos maratonininkė moteris paralimpiadoje. Belaukdama atkakliai siekto esminio karjeros starto, ji tikina, kad kelionėje į tokio lygio pasiekimus sportininkai nėra vieni – daug lemia ir komandos palaikymas.

Užsispyrimo ir pozityvumo – štai ko būtų galima pavydėti regėjimo negalią turinčiai bėgikei Aušrai Garunkšnytei. Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletė yra pirmoji moteris Lietuvoje, kuri jau šį rugsėjį bandys įveikti maratoną Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse. Pamačius bėgančią Aušrą net nepagalvotum, kad bėgikė praktiškai nieko nemato – anksčiau laiko gimusi moteris į gyvenimą atėjo su daliniu apakimu: kaire akimi paralimpietė visiškai nemato, dešine regi vos 6 proc.

Aušra Garunkšnytė taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. Jono Žakaičio treniruojama ilgų nuotolių bėgikė sulaukė vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse. „Žinojau, kad turiu šansą, todėl tiesiog toliau vykdžiau treniruočių planą. Bet kai paskambino Mindaugas Bilius (Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas – red.) ir pranešė šią žinią... kažkas nerealaus, negaliu atsitokėti iki dabar.

Nemalonių klausimų ji nežino. Būna klausimų, kurie sutrikdo. Pasitaiko tokių, į kuriuos neturi atsakymo. Tačiau spengianti tyla kur kas baisesnė už bet kokį klausimą. Maratono bėgikė Aušra Garunkšnytė (32 m.) visiems ir visada leidžia klausti ko tik nori ir stengiasi nuoširdžiai atsakyti: „Tik taip galiu skleisti žinią, kad mes, paraatletai, irgi garsiname Lietuvą sportuodami.

Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnytė sekmadienį startuos Frankfurto maratone. Vokietijoje A. Garunkšnytei talkins Linas Mikalainis, kuris yra regėjimo negalią turinčios paraatletės gidas. Gido užduotys yra tiesioginės, tarp jų – pagalba orientuojantis trasoje, atsigaivinant vandeniu, atstatant energiją specialiais geliukais. Yra ir netiesioginės – motyvuoti, paskatinti, palaikyti.

Aušros Garunkšnytės (30 m.) neviltį dėl dužusios svajonės bėgti 2020 m. Tokijo paralimpinėse žaidynėse pakeitė ryžtas. Maigydama televizoriaus pultelį ji išverkė kibirus ašarų, bet valinga maratonininkė susiėmė, kai gydytojai leido, pakilo iš patogaus fotelio ir vėl pradėjo bėgti – tikėdama, kad po traumos sveikstančios kojos nuneš į paralimpinį Paryžių. Traumatologo nuosprendis pernai rugpjūčio pradžioje buvo lyg aklina siena. Kalėjimas – neperlipamas, neįveikiamas, amžinai užrakintas.

Aušra Garunkšnytė (30 m.) Tokijo paralimpinėse žaidynėse nestartuos. Regėjimo negalią turinčiai Lietuvos rinktinės maratonininkei kelią į svarbiausias karjeros varžybas užkirto trauma. A. Garunkšnytė Tokijuje turėjo tapti pirmąja moterimi iš Lietuvos paralimpinių žaidynių maratono rungtyje. Iki žaidynių likus kiek daugiau nei dviems savaitėms, A. Garunkšnytei diagnozuotas stresinis dubens kaulų lūžis.

Daugelį metų Lietuvos neįgaliųjų sportas buvo tarsi visuomeninio gyvenimo užkulisiuose: egzistavo, bet kažkur šalia, kažkaip kitaip. Kas ketveri metai geriausi neįgalieji sportininkai būdavo iškilmingai išlydimi į paralimpines žaidynes, taip pat iškilmingai sutinkami, net apdovanojami, o paskui vėl keleriems metams pamirštami.  Kelis kartus skyrėsi pasaulio čempionatams ir paralimpinėms žaidynėms besirengiančių sportininkų stipendijų dydžiai, premijos už iškovotus medalius.

 Aušra Garunkšnytė 2019-uosius drąsiai gali vadinti sėkmingiausiais sportinėje karjeroje. 28-erių maratonininkė tapo pirmąja Lietuvos atlete, iškovojusia kelialapį į 2020 m. Tokijo paralimpines žaidynes. Šį rugsėjį, bėgdama Japonijos sostinės gatvėmis, Lino Balsio auklėtinė taps pirmąja istorijoje Lietuvos moterimi paralimpinių žaidynių maratono rungtyje.

Sportiniai bateliai, striukė, laikrodis, bėgimo kepurėlė... Tai dalis kasdienių Aušros Garunkšnytės palydovų. Beveik kiekvieną rytą ji susitinka su savo treneriu Linu Balsiu ir pradeda treniruotę. Bėgimas nėra vienintelė sąsaja tarp Aušros ir jos trenerio. Jų negalia beveik vienoda – abu mato tik mažą dalį juos supančio pasaulio.