aušra feser

Šiemet per tris vasaros mėnesius į Kuršių neriją keltais pirmyn ir atgal perkelta apie 400 tūkst. automobilių. AB „Smiltynės perkėla“ atstovai mano, kad tai rodo, jog gerėja Lietuvos žmonių gyvenimas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos savivaldybės žmonės griebiasi už galvų – Kuršių nerija praras švaraus kurorto statusą. Be to, Neringoje nėra kur tiek automobilių sustatyti, o prognozuojama, kad kitais metais automobilių srautas į neriją dar didės mažiausiai 4 proc.

Seimas bei Vyriausybė raginami parengti ir priimti specialų Kuršių nerijai skirtą įstatymą. Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Seimą dėl tokio įstatymo sukūrimo. „Kai yra išskirtinė vietovė, negali galioti tipiniai bendrieji reglamentai, kurie taikomi visoms kitoms vietoms.

Kuršių nerijoje dygstančias beržų atžalas ir krūmynus visą vasarą genės iš vieno Žemaitijos ūkio atvežtos ožkos. „Labai nesinorėtų į kopas ar miškus eiti su trimeriais ar su traktoriais. Manome, kad ganymas yra ideali priemonė susitvarkyti su dygstančiomis beržų atžalomis. Būtent ožkoms tos atžalos, krūmai yra tikras delikatesas.

Seimui praėjusią savaitę panaikinus kai kuriuos ribojimus statyboms Kuršių nerijoje, pareigūnai žada saugoti vietovę nuo užstatymo, nors vietos valdžia ir verslas norėtų dar labiau supaprastinti statybos procedūras. Priėmus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, nuo kitų metų, turint reikiamus dokumentus ir suderinus su institucijomis, bus galima statyti naujus arba rekonstruoti senesnius pastatus urbanizuotose Kuršių nerijos teritorijose.

Niekaip neišsipildanti svajonė į Neringą skraidyti mažaisiais lėktuvais pasiekė parlamentą – Ekonomikos komiteto pavedimu atsakingos institucijos turi atsakyti, kokios yra galimybės pakeisti dabartinį Nidos kilimo ir tūpimo tako statusą į aerodromo, praneša „Lietuvos žinios“. „To reikia, nes pagal kariuomenes vado įsakymą pusiasalyje įrengtos orlaivių lauko aikštelės negalima eksploatuoti, nes ji – pasienio zonoje.

Netikėta, nelaukta ir neprognozuota audra Kuršių nerijoje verčia skaičiuoti nuostolius. Suniokoti į paplūdimius vedantys laiptai, nuplauta keliolika kilometrų kopagūbrio, o paplūdimius nuklojo poilsiautojų palikti vasaros priminimai – kalnai šiukšlių. Niekas Kuršių nerijai jokios audros nežadėjo, tačiau štai, po Naujųjų pasitinka visiškai suniokoti laiptai ir gerokai nuplautas apsauginis kopagūbris. Taip pat jūra į krantą išmetė daugybę poilsiautojų šiukšlių.

Besimėtantys plytgaliai, skaitliukas, apšiltinimo blokai – tokį vaizdą išvydo į Kuršių Nerijos nacionalinį parką įžengęs poilsiautojas. Vyras stebisi saugomoje teritorijoje išpiltomis atliekomis ir abejoja, ar aplinkosaugininkai imsis veiksmų. Tuo metu pastarieji pažada nepalikti problemos neišspręstos.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo gegužės pirmos dienos, norint patekti į saugomas teritorijas Lietuvoje, teks įsigyti vieną eurą kainuojantį bilietą. Tai numatyta projekte, kurį šiomis dienomis turi pasirašyti aplinkos ministras. Tokiai tvarkai priešinasi Klaipėdos valdžia.

 Savaitgalį pajūryje siautusi audra Palangoje pridarė maždaug 30 tūkst. eurų nuostolių, centrinis paplūdimys sumažėjo beveik perpus, apgadinta ir Kuršių nerija. Kaip BNS pirmadienį sakė bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstatintas Skierus, audra sulaužė arba užpustė laiptus, sulaužė medinius takus, išplovė smėlį iš paplūdimio. „Pasiskaičiavome, kad bus apie 30 tūkst. eurų: takai sugadinti nepataisomai, laiptai, kopos paplautos.

Nuo kitų metų pavasario patekti į beveik visą Lietuvos pajūrį bus galima tik susimokėjus 0,5–1 eurą – įvažiuojamuosius kelius į kurortą užtvarais užbarikaduos Palanga, o Kuršių nerijos nacionalinis ir Pajūrio regioninis parkai jų teritorijų lankytojams pardavinės bilietus, kurių įvedimas jau dabar piktina klaipėdiečius, nes jie turės mokėti už tai, kad patektų į savo miesto teritoriją – Smiltynę, juolab kad Neringos gyventojai jokių mokesčių už įvažiavimą į pusiasalį nemoka.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Lankytis Kuršių nerijoje šią vasarą gali tapti brangiau – Neringos savivaldybė svarsto branginti įvažiavimo rinkliavą ratuotiems poilsiautojams, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas – įvesti dar vieną mokestį. Alksnynės poste iš automobiliais atvažiuojančių poilsiautojų renkamas įvažiavimo mokestis keliauja į Neringos biudžetą, o Kuršių nerijos gamta besirūpinančiam nacionaliniam parkui nenubyra nė lito.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Antrus metus Grobšto ir Naglių rezervatuose šalinama sumedėjusi augmenija, daugiausia paprastosios pušys. Taip Kuršių nerijos nacionalis parkas siekia išsaugoti atviras kopų buveines jose gyvenantiems gyviems organizmams ir atvirą kraštovaizdį. XIX-ojo amžiaus pradžioje Kuršių nerija apsodinta iš Olandijos ir Danijos atvežtomis kalnapušėmis.Taip buvo siekiama sustabdyti kopų slinkimą. Tačiau dabar apie 70 procentų Nerijos – miškai.

 Klaipėdos miesto valdžia nori atstatyti vokiškas 19-to amžiaus pabaigoje iškilusias, bet 20-ame amžiuje sunykusias Smiltynės smukles. Šią savaitę apie tai kalbėta su Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija, kuri taip pat suinteresuota atkurti senąjį paveldą ir plėtoti turizmą, rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Kol kas konkretūs žingsniai žengti dėl galimybės senųjų pamatų vietoje atstatyti smuklę "Sand-krug", kuri stovėjo ant kalno prie pat Senosios perkėlos.

UNESCO rekomenduoti ekspertai pateikė savo išvadas dėl Kuršių nerijos tolesnės plėtros. Tačiau jos, regis, yra tokios aptakios, kad vargu ar išspręs įsisenėjusius nesutarimus. Su liepą Lietuvoje viešėjusių ekspertų Susanos Denyer ir Pierre'o Gallando išvadomis vakar nebuvo nuodugniai susipažinusi nė viena suinteresuota šalis. Anglų kalba pateiktose rekomendacijose pažymima, kad Kuršių nerijai skirti net keli planai negali užtikrinti šios teritorijos išsaugojimo.

Neringos verslininkai teigia, kad vasara, nors ir neleido uždirbti tiek, kiek praėjusį sezoną, vis dėlto buvo geresnė nei tikėtasi. Tačiau šiemetiniai klientai privertė suprasti, kad pajūrio maitinimo ir apgyvendinimo įstaigoms jau būtinai reikia permainų. Atsižvelgdami į kintančius poilsiautojų poreikius, kitąmet kai kurie viešbučių ir restoranų savininkai ketina samdyti papildomą darbuotoją – psichologą. Rudenėjanti Neringa poilsiautojų sulaukia ne mažiau nei vidurvasarį.

Net ir vidutines pajamas uždirbantiems mūsų šalies tėvams ir jų vaikams vasaros poilsis Neringoje pastaraisiais metais tampa vis sunkiau pasiekiama svajone.