aurimas perednis

Socialiniuose tinkluose ir visuomenėje vis girdimi atgarsiai, kad Covid-19 – išgalvotas virusas, kuris nėra toks pavojingas, kaip praneša sveikatos apsaugos institucijos. Įvairių socialinių tinklų komentarų sekcijos netyla nuo pasisakymų, kad tai tik žmonių kvailinimas, nematoma kitų ligų ir panašiai. Specialistai bando paaiškinti, kodėl žmonėms taip sunku patikėti viruso egzistavimu.

Išaugusį nepasitikėjimą žiniasklaida Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto vadovas doc. Deimantas Jastramskis ir laidų vedėjas žurnalistas Aurimas Perednis sieja su pastarųjų mėnesių kritika valdantiesiems. D.Jastramskis kartu pažymi, kad pasitikinčių dalis savo ruožtu nesumažėjo, o A.Perednio teigimu, visame pasaulyje dabar žiniasklaida išgyvena pasitikėjimo krizę.

Grupė „Skamp“ kartu su jaunaisiais reperiais pristato įrašytą dainą „We‘re All In This Together“ ir jos vaizdo klipą. Naujoji daina – „Skamp“ ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje skelbto konkurso „Hiphopo kalba apie Europą“ rezultatas. „Pavasarį kvietėme jaunuosius atlikėjus dalyvauti konkurse – repuoti apie Europos Sąjungos piliečių teises. Trijų laimėtojų kūrinius sudėjome į vieną dainą, kartu įrašėme ją savo studijoje, o vėliau gimė ir klipas.

Daugiau ar mažiau girtis ir būti populiarūs protingi politikai sieks visada. Kinta tik proceso ypatumai ir priemonės. Pašaukti revoliucijos Prisimenant 1988–1990 metų rinkimų batalijas, kai į Sąjūdžio būstines veržėsi šimtai savanorių, pasiryžusių rinkti parašus, agituoti ir ką nors organizuoti, kai rinkėjų aktyvumas buvo apie 80 proc., o pagrindinė takoskyra – už ar prieš balsuos politikas dėl nepriklausomybės skelbimo, dabartinė kampanija atrodo pilka ir nuobodi.

Šiandien Lietuvos profesinės sąjungos surengė diskusiją „Ar profesinės sąjungos turėtų derėtis su šia Vyriausybe dėl Nacionalinio susitarimo?“. Profsąjungų surengtoje diskusijoje dalyvavo Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas, nepriklausomas ekspertas Boguslovas Gruževskis, ekonomistas Romas Lazutka bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Savaitės viduryje Biržuose savo patirtimi ir mintimis dalinosi du įdomūs žurnalistai - Aurimas Perednis ir Kęstutis Girnius Kaip ir dera BTV pokalbių laidos „Akistata su Lietuva“ vedėjui, Aurimas Perednis paklausė publicisto, politikos apžvalgininko, pedagogo, istoriko, filosofijos daktaro, buvusio „Laisvosios Europos“ radijo lietuvių ir centrinių žinių tarnybų direktoriaus Kęstučio Girniaus : „Tai kas gi yra Lietuvoje?" K.Girnius gana plačiai kalbėjo apie taip dabar madingą temą Lietuvoje –...

Praėjusios rinkiminės kampanijos ypatybes ir pamokas žurnalistų akimis  „Balsas.lt“ video studijoje aptarė portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas, vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas ir „Žinių radijo“ korespondentas Aurimas Perednis. Apie pasibaigusią prezidento rinkimų kampaniją reiškiamos įvairios nuomonės. Dauguma politologų ir visi pralaimėję kandidatai teigia, kad kampanija buvusi vangi ir neįdomi.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdoma žurnalistų stebėsena ir mėginimai spausti nepatinkančius politikos apžvalgininkus gali būti verta naujo specialaus parlamentinio tyrimo. Tokios galimybės neatmetė naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas. Konservatorius A. Anušauskas portalui „Balsas.lt“ trečiadienį patvirtino, jog VSD vadovas Povilas Malakauskas yra kitą savaitę kviečiamas pasiaiškinti komitetui.

Jaunimo organizacijų rengiamame projekte jaunimą sąmoningai balsuoti Seimo rinkimuose kvies žymūs visuomenės atstovai ir pramogų pasaulio žvaigždės. Pirmadienį Piliečių santalkos jaunimo iniciatyvinė grupė kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentu dešimtyje Lietuvos savivaldybių pradėjo įgyvendinti projektą „Jaunime, rinkis rimtai“. Projekte kartu su iniciatyvine grupe rengiasi dalyvauti grupės „G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, grupės „Skamp“...

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Stojome į vieningą ir solidarią ES, tačiau kur pataikėme? Šiandien matome, kad, keldami mums svarbią Rusijos, energetinio saugumo ar netgi vizų baltarusiams kainos problemą, susiduriame su kitų ES valstybių nesupratimu ir nepritarimu. Šiaurinės ir pietinės, turtingos ir neturtingos, didžiosios ir mažosios, senosios ir naujosios ES narės ne tik skirtingai mato problemas, bet ir turi labai skirtingų interesų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Jungtinių Valstijų finansų krizė kelia plačias diskusijas pasaulyje apie jos pasekmes ne tik JAV, bet ir kitų šalių ekonomikai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Tarptautinė organizacija „Freedom House“ neseniai Lietuvą pagal korupciją įvertino kaip vieną iš prasčiausių valstybių ES. Valdžios pastangos įgyvendinti antikorupcines inciatyvas ir priimti reikiamus įstatymus dūla politikų stalčiuose. Visuomenė taip pat nereikalauja iš valdžios radikalių sprendimų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Šią savaitę Seimas balsuos dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo. Išsiplėtusi valdančioji koalicija leidžia tikėtis, kad balsų valdantiesiems priimti įstatymą užteks. Jo autoriai sako, kad tai yra pirmas žingsnis Lietuvai, siekiančiai pasistatyti atominę elektrinę ir tapti energetiškai nepriklausoma. Oponentai ir kai kurie ekonomikos ekspertai sako, kad nacionalinis investuotojas dar negarantuoja naujos elektrinės pastatymo.

„Balsas.lt“ ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius.Proginiai plakatai, filmai, interneto svetainė, televizijos laida, ekskursijos po Lietuvą – šios priemonės numatytos Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje Ilgalaikėje jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo programoje.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Tikros savivaldos šiandien Lietuvoje nė su žiburiu nerasi. Viskas, ką mato piliečiai, tai tik partijų kombinacijos, vietos valdžios flirtas su verslo grupėmis, o bendruomenių įtaka priimant sprendimus beveik nulinė. O kur dar tiesioginiai merų, seniūnų ar vietos policijos vadovų rinkimai? Apie juos tik pasvajojama. Dažniausiai prieš rinkimus.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. „Valstybės gyvenime negali tęstis tokia sumaištis ir sąstingis“, – teigia Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Lietuvai reikia šviežio ir stipraus postūmio, sakoma dešiniosios alternatyvos deklaracijos projekte.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Profesinės sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga kviečia piliečius pareikšti savo valią dėl referendumo, skirto Ignalinos atominės elektrinės darbui pratęsti.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Seimas praėjusią savaitę nusprendė vaisiams ir daržovėms taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, dėl PVM lengvatų 2004 m. biudžetas negavo 237 mln. litų, 2005 m. – 323 mln., 2006 m. – 365 mln., 2007 m. – 430 mln. litų pajamų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Europos lyderiai skelbia, kad Lisabonos sutartis mus veda į veiksmingesnę, skaidresnę ir demokratiškesnę Europą. Referendumuose atmetus Konstitucinę sutartį buvo sukurta nauja – Lisabonos – sutartis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Trūkstant darbo jėgos šalyje vis aktyviau svarstoma, kokiais principais organizuoti darbo jėgos įsivežimą iš trečiųjų šalių. Baltarusija, Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazo valstybės – į šias šalis, Užsienio reikalų ministerijos manymu, nedelsiant turėtų krypti darbo jėgos stokojančių darbdavių ir darbo leidimus išduodančių valdininkų akys.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Politikai siunčia žinią visuomenei, kad jau per ateinančius Seimo rinkimus galėsime balsuoti internetu. Tikima, kad tai padidins rinkėjų aktyvumą ir dalyvavimą rinkimuose, įtrauks į politinį gyvenimą ne Lietuvoje esančius tėvynainius.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Atėjus lemiamam „Leo LT“ projekto etapui, viešojoje erdvėje pasigirsta daug abejonių ir neaiškumų dėl šio milijardinio energetinio projekto pasekmių.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šią savaitę iš posto pasitraukė aplinkos ministras socialdemokratas Arūnas Kundrotas. Ministro pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, puolimo prieš atsistatydinantį aplinkos ministrą tikroji priežastis – statybų verslo interesai pajūryje.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuvoje kasmet didėja alkoholio gamyba ir vartojimas. Jaunimo suvartojamo alkoholio, o ypač silpnųjų gėrimų, kiekis didėja itin dramatiškai – ne procentais, bet kartais. Be to, alkoholis – viena iš pagrindinių įvykių keliuose priežasčių. Lietuvos vyriausybė iš įvairių institucijų ir verslo atstovų yra sudariusi komisiją, kuri turėtų teikti siūlymus, kaip mažinti alkoholio vartojimą visuomenėje ir stabdyti plintantį alkoholizmą.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Daugelis nusivylusiųjų Lietuvos politiniu gyvenimu su viltimi žiūri į jaunimą. Neretai sakoma, kad kai ateis nauja politikų, valdininkų karta, ji stos prie valstybės vairo, Lietuvoje taps šviesiau. Vis dėlto tyrimai rodo, kad šiandieninis jaunimas nenori būti aktyvus politinių ir pilietinių procesų dalyvis. Beveik du trečdaliai Lietuvos jaunimo nori išvažiuoti studijuoti ar dirbti į užsienį.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) išankstinius prezidento rinkimus Gruzijoje įvertino kaip atitinkančius demokratijos normas, tačiau susidūrusius su „svarbiais iššūkiais“. Visų pirma dažniausiai kritikuojama rinkimų kampanija, per kurią Michailo Saakašvilio štabas naudojo administracinį resursą. Lietuvos prezidentas dar nepaskelbus oficialių rinkimų rezultatų pasveikino Gruziją išlaikius demokratijos egzaminą.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Prieš pat šventes Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė 2007 m. Lietuvos korupcijos žemėlapį. „Kyšininkavimas Lietuvoje mažėja“, „Naujas korupcijos žemėlapis rodo gerėjančias tendencijas“ – tokios antraštės paskelbus tyrimo rezultatus pasirodė šalies žiniasklaidoje.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien lietuviui vargu ar yra svarbesnė naujiena nei didėjančios kainos. Apie jas kalbame prie švenčių stalo, sulaikę kvapą žiūrime į besikeičiančius skaičiukus degalinėse, nustembame žvelgdami į parduotuvių lentynas. Nuo Naujųjų metų labai pabrango ne tik dujos, šiluma – brangsta ir benzinas, tabakas, maistas, autobusų bilietai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Praėjusiais metais vykęs parlamentinis VSD veiklos tyrimas sukėlė daug įtarimų šalies visuomenei, ar ši svarbi valstybės institucija dirba skaidriai ir tarnauja valstybės, o ne atskirų politinių ar verslo grupių interesams, kiek ji atskaitinga visuomenei ir demokratinei parlamentinei kontrolei.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Jungtinių Valstijų Harvardo universiteto profesorius Robertas Putnamas savo knygoje „Kad demokratija veiktų“ teigia, kad svarbiausia sėkmingo demokratijos veikimo prielaida yra ne geri įstatymai ir netgi ne stipri ekonomika, o pilietinė visuomenė. Pilietinėje visuomenėje geriau dirba valdžios institucijos, sėkmingiau veikia ekonomika, žmonės labiau patenkinti savo gyvenimu.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Jungtinių Valstijų Harvardo universiteto profesorius Robertas Putnamas savo knygoje „Kad demokratija veiktų“ teigia, kad svarbiausia sėkmingo demokratijos veikimo prielaida yra ne geri įstatymai ir netgi ne stipri ekonomika, o pilietinė visuomenė. Pilietinėje visuomenėje geriau dirba valdžios institucijos, sėkmingiau veikia ekonomika, žmonės labiau patenkinti savo gyvenimu.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius baigiantis 2007 m. pareiškė, kad Lietuvos demokratija serga. „2007 m. galime pabaigti nelabai džiugiai diagnozuodami, kad politinėje sistemoje yra gilių ligų ir jų yra visur: ir valdžioje, ir opozicijoje, ir partijose, ir žiniasklaidoje, ir valstybės institucijose, ir rinkėjų pilietinėje savimonėje“, – teigė jis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Per šv. Kalėdas komercinėse televizijose matėme vaizdo klipą, kuriame teigiama, kad Seimo narių dėka sporto aistruoliai mėgstamas sporto rungtynes nuo šiol matys tik po 23 val. vakaro. „Bet kokia alkoholio reklama, transliuojama nuo 6 iki 23 val.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Su Lietuvos diplomatijos vadovu Petru Vaitiekūnu kalbėsime apie Lietuvos užsienio politikos uždavinius, apie šių metų sėkmes ir nesėkmes užsienio politikoje. P. Vaitiekūnas sako, kad svarbiausias jo tikslas – padaryti užsienio politiką tarnaujančią kiekvienam žmogui, nuleisti ją ant žemės.

 „Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Didžiojoje Britanijoje atliktos vaikų apklausos atskleidė, kad prie kas penkto vaiko internete buvo seksualiai priekabiaujama. Daugelis vaikų internete žaidžia žaidimus, kuriuose pilna smurto scenų ir kraujas liejasi laisvai. Tuo metu net 50 proc. tėvų sako nežiną, kad internetas gali būti jų vaikams žalingas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Trečiadienį šalies vyriausybė pritarė derybų tarp vyriausybės ir „NDX energijos“ rezultatams. Pagal pasiektus susitarimus Lietuvos valstybės dalis nacionalinio investuotojo bendrovėje sudarytų 61,7 proc. akcijų, o „NDX energijos“ – 38,3 proc.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius mano, kad dabartinė mokykla artėja prie labai rimtos krizės. Situacija ne tik dėl mokytojų atlyginimų, bet ir dėl etatų, motyvacijos, saugumo šiandien artima krizinei.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Kelios Vilniaus bendruomenės reiškia susirūpinimą dėl atliekų deginimo stoties mieste statybų. Miestiečiai baiminasi, kad greitai jiems teks uostyti deginamų komunalinių atliekų dūmus. Pagal projektą numatoma Vilniuje pastatyti modernią atliekų deginimo stotį, kurioje būtų deginamos komunalinės atliekos, dumblas ir taip gaminama elektros ir šilumos energija.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien vis dažniau girdime, kad vaikai savo santykius aiškinasi kumščiais ir patyčiomis. Dėl nepakeliamų vidinių išgyvenimų jie netgi pakelia ranką prieš save. Apklausos rodo, kad beveik 70 proc. vaikų patiria patyčias ir psichologinį smurtą.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Praėjus vos mėnesiui po šiurpaus įvykio Skuodo rajone Aleksandrijoje, Seimas pagaliau po ilgų svarstymų ryžosi sugriežtinti atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dabar neblaiviems vairuotojams ir kelių chuliganams gali grėsti automobilio konfiskavimas ir net administracinis areštas. Vis dėlto ne visi Seimo nariai palaikė šias pataisas – oponentai tvirtino, kad jos neadekvačios ir padarytos tik dėl visuomenės spaudimo.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuvoje kai kurie svarbūs politikai, jų sprendimai ar institucijos tampa neatsparūs kritikai. Iškeldamas jų problemas ar įtardamas jų sprendimus esant neskaidrius, rizikuoji būti įtrauktas į Lietuvos priešų sąrašą. Politikai jau prabyla apie nekritikuojamų sąrašus.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Nemaža dalis visuomenės mano, kad valdžios institucijų priimami sprendimai rodo akivaizdų teisingumo trūkumą. Teismuose, taip pat priimant valdžios sprendimus, vykdant milijoninius privatizacijos projektus yra pažeidžiamas teisingumo principas. Teisingumas tapo politinių manipuliacijų ir žaidimų dėl galios įkaitu, juo prisidengiama nuožmioje kovoje dėl valdžios.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar paskelbė ilgai lauktą žinią. Jis norėtų savo įpėdiniu matyti Dmitrijų Medvedevą – 42 m. teisės profesorių iš Sankt Peterburgo, šiuo metu einantį pirmojo vicepremjero pareigas. Jis nesusijęs nei su specialiosiomis tarnybomis, mažai siejamas su galios struktūromis Kremliuje, išskyrus Rusijos dujų milžiną „Gazprom“ koncerną, kuriam vadovauja.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Gruodžio 10 d. minima Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad visi žmonės turi teisę į minties ir įsitikinimų laisvę, teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę. Šios teisės yra visuotinės, galiojančios visiems pasaulio žmonėms. Pirmasis deklaracijos straipsnis skelbia: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien laidoje kalbėsime apie branduolinės jėgainės statybą Lietuvoje, tačiau nekalbėsime nei apie nacionalinio investuotojo kūrimą, nei apie trigalvius slibinus, nei spekuliuosime elektros poreikiais ir kainomis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Lietuvos penkiolikmečių žinios ir gebėjimai gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo srityse dar nepasiekė pasaulio šalių vidurkio. Tai atskleidė 57 šalyse atlikto tyrimo rezultatai. Anot švietimo ir mokslo viceministrės Virginijos Būdienės, šis tyrimas atskleidė kai kurias Lietuvos švietimo sistemos problemas. „Lietuvai reikia daug ką pergalvoti“, – sakė ji.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Dažnai girdime, kad aplinkos apsauga Lietuvoje vykdoma neefektyviai, stringa milijoninių ES lėšų panaudojimas. Pradėjus kalbėti apie nelegalias statybas ir naujų sąvartynų atidarymą, iškart kyla abejonių, ar ministerija deramai gina viešąjį interesą. Kelios opozicinės partijos žada net kelti aplinkos ministro Arūno Kundroto atsakomybės klausimą ir surengti ministrui interpeliaciją.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Auginančios vaikus motinos prašo Seimo pailginti motinystės atostogas. Į piketus išėjusios mamos nepatenkintos kad dabar pašalpa mokama tik iki vaikui sukanka metai: pirmą pusmetį – viso atlyginimo dydžio, o antrą – 85 proc. „Kur man dėti vaiką iki 2 m. – į darželius priimami vaikai nuo 2 m. Jeigu uždirbu 1,5 tūkst. Lt, mažiausiai 1 tūkst.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. 2006 m. „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad dauguma (net 64 proc.) ES gyventojų mano, jog labiausiai pa¬plitusi diskriminacija yra dėl etninės kilmės. Pastaraisiais metais Lietuvoje nepakantumo hierarchija išlieka stabili. Nemėgstamiausia grupė yra čigonai, toliau rikiuojasi musulmonai, čečėnai, pabėgėliai, juodaodžiai, žydai, kinai.