aukštas kraujo spaudimas

Padidėjęs kraujo spaudimas – problema, su kuria susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Profesorius Alvydas Unikauskas pažymi, kad tik maždaug 10 proc. arterinės hipertenzijos atvejų yra aiški to priežastis, likusi dalis serga vadinamąja pirmine hipertenzija, kurios tikslios priežastys neaiškios.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius A. Unikauskas papasakojo, kokios yra dažniausios padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir kaip sau padėti jį sumažinti natūraliais būdais.

Sveika, it laikrodis dirbanti širdis ir tobulas kraujo spaudimas – daugelio siekiamybė, kad jaustumėmės gerai ir būtume sveiki. Tačiau kartais dėl padidėjusio kraujospūdžio gali būti kaltas ne kas kitas, o svarbaus mineralo magnio trūkumas.

Daugybė žmonių visame pasaulyje susiduria su aukštu kraujospūdžiu arba hipertenzija. Lietuviai – ne išimtis. Specialistai ragina atsisakyti kelių maisto produktų, kad išvengtumėte šių gyvybei pavojingų sveikatos problemų. Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte aukštą kraujospūdį – dažnai veiksmingiausiai veikia visai paprasti gyvensenos pokyčiai.

Aukštas kraujospūdis yra rimtų sveikatos problemų, tokių kaip infarktas ar insultas, pirmtakas. Sumažinti jį itin svarbu, nes tai mažina mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Aukštas kraujospūdis (hiptertenzija) yra būklė, kai kraujo spaudimas arterijose yra nuolat per didelis. Kai taip nutinka, arterijų sienelės išsiplečia, o tai gali sukelti žalą – infarktą, insultą, taip pat didėja inkstų ligų rizika. Viena iš pirmųjų apsaugos priemonių – dieta.

Apie hipertenziją – padidėjusį kraujo spaudimą – kalbama išties daug, todėl visai nesunku pasiklysti visame informacijos sraute. Gydytoja kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Dr. Jurgita Plisienė naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kokie mitai yra patys populiariausi, kas tiesa, o kas ne. Internete sklando įvairiausių patarimų, kaip gydyti padidėjusį kraujo spaudimą ar ką daryti, jeigu kraujo spaudimas pasidarė per žemas. Gydytoja prof. dr.

Žinomą fitoterapeutą, profesorių Juozą Ruolią prieš du metus darbo vietoje ištiko insultas, o jis šios ligos pasekmes jaučia iki šiol. Profesorius įspėja žmones, kad negalima atsainiai žiūrėti į aukštą kraujo spaudimą, nes kaip tik jis ir tapo J. Ruolios insulto priežastimi. Dabar nuo lemtingos dienos praėjo jau beveik du metai, tačiau profesorius su insulto pasekmėmis gyvena kasdien – jis gali vaikščioti tik pasiramsčiuodamas lazdele, o jo kairė ranka yra paralyžiuota.

Gydytojai apgailestauja, kad vis dar per mažai žmonių skiria dėmesio savo arterinio kraujospūdžio matavimui. O realybė tokia, kad daugelis nė neįtardami, kad turi padidėjusį kraujospūdį (arterinę hipertenziją), apie tai sužino tik jau įvykus daug rimtesniems organų pažeidimams.

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Ina Aleksonienė pasakoja, kad uždelsta, laiku nepastebėta hipertenzija gali būti itin pavojinga, pažeidžianti tokius svarbius organus, kaip širdis, kraujagyslės, smegenys ar inkstai. Taip pat aukštas kraujo spaudimas gali sukelti stambiųjų ir vidutinių arterijų sienų degeneracinius pakitimus, galimi ir kraujo išsiliejimai smegenyse.

O kiek cukraus yra per daug? Pasaulio sveikatos organizacija anksčiau rekomendavo, kad iš cukraus gautos kalorijos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 % per dieną suvartojamų kalorijų. Dabar šį kiekį siūloma sumažinti iki 5 %. Sveikam suaugusiam žmogui tai sudarytų maždaug 25 g arba 6 šaukštelius cukraus (palyginimui, vienoje skardinėje kokakolos yra 39 g cukraus). Žinoma, šaukštelis cukraus kavos puodeliui ar porcija ledų tikrai jūsų nenužudys – viskas turėtų būti su saiku.