aukščiausioji taryba

Česlovas Juršėnas visiems draugams, kolegoms, oponentams bei konkurentams buvo ir yra žinomas kaip besišypsantis, malonus ir labai gudrus žmogus. Kai tik gali, politikos mohikanas stengiasi papirkti malonia elgsena, bet už nosies jo nepavedžiosi. Nei tada, nei dabar. Būdamas politikos viršūnėje Č. Juršėnas garsėjo savo šaržų kolekcija. Šiuo pomėgiu tarsi demonstravo, kad nesibaimina nei pašaipų, nei kritikos.

Šeši iš dešimties gyventojų nepritaria Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimui šalies vadovu, ketvirtadalis gyventojų tokį sprendimą palaiko, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, Seimo liepos pradžioje priimtam sprendimui visiškai nepritaria 48 proc. apklaustųjų, dar 12 proc. teigė tam greičiau nepritariantys. Beveik 12 proc. respondentų sprendimą visiškai palaiko, dar per 14 proc. tvirtino tam greičiau pritariantys.

Prisimindamas 1991 metų įvykius Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos štabo viršininkas Jonas Gečas primena, kad vyravo ne tik lietuvių vienybė, bet buvo ir tokių žmonių, kurie kolaboravo su Tarybų Sąjunga. Tarybų Sąjungos griūties išvakarėse ne viena įmonė ar gamykla buvo palankiai nusiteikusi okupantų atžvilgiu.

Minint Sausio įvykius krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prisiminimais sugrįžo tris dešimtmečius atgal, kai Maskva po 1990 metų kovo 11-osios kūrė planą, kokius Lietuvos objektus reikėtų užimti ir jie pasitelkė taip vadinamus „žaliuosius žmogeliukus“. „Tą patį mėnesį jau buvo parengtas planas ir kalbėta, kokius objektus reikėtų užimti – tai buvo televizijos pastatas, televizijos bokštas ir kiti statiniai.

Minint sausio 13-osios trisdešimtmetį verta prisiminti ir kitus 1991 metų sausio mėnesio išbandymus. Vienas tokių – sausio 8 dienos Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmų šturmas, organizuotas prosovietinės organizacijos „Jedintsvo“. Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus vado pavaduotojas, o dabar kariuomenės pulkininko pareigose esantis Saulius Guzevičius, tądien stovėjo pirmosiose fronto linijose, kai buvo bandoma išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlament...

 Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną maždaug 300–400 žmonių trečiadienį žygiavo tautininkų surengtose eitynėse Vilniaus centre, skandavo nacionalistinius šūkius ir ragino apriboti Konstitucinio Teismo (KT) galias.

Išsvajotą mokslininko karjerą kuriantis Lietuvos valstybei Aleksandras Abišala laikinai iškeitė į politiko kelią, galiausiai trumpam tapo Lietuvos premjeru, tačiau neslepia, kad politika niekada nebuvo jo pašaukimas. Sudėtingu ir įtemptu Lietuvai metu ministru pirmininku tapęs A. Abišala prisimena, su kokiais iššūkiais jam teko dorotis – tai ir iš visų pusių tvyrojęs spaudimas, ir pinigų stygius valstybėje, ir dalies gyventojų nepasitenkinimas.

Šiemet Lietuva mini labai svarbų jubiliejų – nuo tada, kai Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. pasirašė Nepriklausomybės Atstatymo Aktą, praėjo 30 metų. Trys dešimtmečiai laisvės, demokratijos ir pažangos.

Pirmą kartą už Vyriausybės vairo Gediminas Vagnorius stojo 1991 metais, kai jam tebuvo 33-eji. Iki šiol už jį nebuvo jaunesnio ministro pirmininko, kuriam, žinoma, teko dirbti ypač sudėtingomis sąlygomis – Lietuvai paskelbus apie savo nepriklausomybę ir bandant tapti visapusiškai savarankiška. Buvęs premjeras pripažįsta, kad į politiką įžengė chaoso metu, kai teko dorotis ne tik su ekonominėmis blokadomis, sovietinėmis provokacijomis, bet ir nežinia, kaip klostysis Lietuvos ateitis.

Romualdas Ozolas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos laisvės projektui. Sukūrė pirmąją nepriklausomą Lietuvos Vyriausybę kartu su premjere Kazimira Danute Prunskiene priešakyje ir buvo jos patikėtinis. Bet po mirties sulaukė smūgio – buvo paniekintas ir pažemintas kaip prieš valstybę veikęs žmogus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga portalas tv3.lt pristato straipsnių ir interviu ciklą apie reikšmingiausius praeities politinius veikėjus ir įvykius.

Idėją dėl Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu iškėlė žiniasklaida, trečiadienį pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, praėjusią savaitę tvirtinęs, jog su politikais apie tokią iniciatyvą kalbasi nuo balandžio.

Tautininkų Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga organizuotose eitynėse Vilniuje šeštadienį dalyvavo apie pusė tūkstančio žmonių. Jų metu, kaip ir kasmet, skambėjo tautinių mažumų kritikuojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“. Nešini trispalvėmis ir istorinėmis Lietuvos vėliavomis eitynių dalyviai žygiavo nuo Katedros aikštės iki Nepriklausomybės aikštės.

Prieš 27 metus kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Nepriklausomos valstybės atkūrimas buvo išskirtinis politinis įvykis, turėjęs istorinę reikšmę tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui. Šios svarbios šventės rytą žinomi žmonės nutarė paminėti netradiciškai – šaudykloje išmėgindami tikrus ginklus. ,,Nepriklausomybės atgavimą svarbu minėti kiekvienam Lietuvos piliečiui, bet laisve reikia ne tik džiaugtis.

Šią savaitę minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą vėl vyks dvejos – jaunųjų konservatorių ir tautininkų – organizuojamos eitynės, dėl pastarųjų nerimaujant Lietuvos žydų bendruomenei. Jaunųjų konservatorių lygos vadovas Teodoras Žukas BNS sakė, kad kovo 11-osios eitynės vyks tradiciškai nuo Nepriklausomybės aikštės iki Vilniaus arkikatedros. Jis teigė, kad joms savivaldybės leidimas nereikalingas, nes jų dalyviai žygiuos už Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos ir orkestro.

Po Baltijos kelio 1989 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdis Lietuvoje įgijo vis daugiau teisių. Tuo tarpu pažangieji Lietuvos Komunistų Partijos (LKP) nariai, ypač buvę Sąjūdyje, prakalbo apie partijos atsiskyrimą nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP). Iniciatyvą palaikė Algirdas Brazauskas, Vladimiras Beriozovas, Justas Vincas Paleckis. 1989 m. gruodžio 19 d. LKP XX-ojo suvažiavimo metu “savarankiška LKP” atsiskyrė nuo TSKP.

Tūkstančiai žmonių trečiadienį Vilniuje dalyvavo šventinėje eisenoje, minėdami Nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines. Po iškilmingos Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijos, daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, lydimi karinio orkestro, Gedimino prospektu žygiavo nuo Seimo iki Katedros aikštės. Daugelis eisenos dalyvių buvo pasipuošę tautine simbolika. Minioje buvo ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių, Ukrainos, Lenkijos vėliavos.

Lietuvai trečiadienį švenčiant nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino lietuvius būti vieningus naujų grėsmių akivaizdoje.   Iškilmingame minėjime istorinėje Seimo salėje, šalies vadovė sakė, kad „laisvę gynusi ir iškovojusi karta šiandien yra pavyzdys jaunimui“. „Tų metų vienybės jėga tapo legenda. Tokios pačios jėgos mums reikia ir šiandien, po ketvirčio amžiaus. Kai ginklų žvangėjimo aidas sklinda iš tos pačios pusės.

Vietą, kurioje reikia pradėti rausti tunelį Parlamento gynėjams parodęs architektas A. Nasvytis ir šiandien stebisi, kad AT rūmų laiptai atlaikė smėlio maišus, o vienas gynėjų prisipažįsta, jog pastatas galėjo likti be vandens.

Gandais apaugusi istorija apie tunelį, išraustą iš Parlamento iki po Gedimino prospektu nutiesto kolektoriaus, – ne lakios fantazijos vaisius. Slaptasis kelias 1991-ųjų sausį tikrai buvo išraustas. Vietą, kur jis baigėsi, balsas.lt žurnalistams pavyko surasti. O apie visa kita tegul pasakoja tų įvykių dalyviai ir liudininkai. Nežinojo net patikimi gynėjai Lietuva jau 23-iąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Su Naujaisiais metais, mielieji, norintys susivokti, kas vyksta. 2014 metai Lietuvos valstybei prilygintini 1940-iesiems. Tirštinu spalvas? Pasvarstykime drauge. Naujametinėje LRT laidoje Lietuvą pardavusiųjų veidai buvo išraiškingi – jie taip ir nežinojo, kaip jaustis su rankose laikomais 10 euro banknotais, išsinuomotais iš Vokietijos.

Į prorusiškų jėgų „kontroliuojamą“ Simferopolį atvyko Rusijos Dūmos parlamentarai vadovaujami NVS šalių komiteto pirmininko Leonido Sluckio. Rusai pažadėjo Krymo gyventojams supaprastintą pasų išdavimą, o „jeigu liaudis referendumu paprašys prisijungti prie Rusijos – klausimą išspręsti greitai“, praneša censor.net.ua. Žurnalistas Olegas Kriučkovas savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad atvykę politikai iš Rusijos pažadėjo supaprastintas pasų išdavimo procedūras Krymo gyventojams.

Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, vėl pasigirsta balsų, kad visa tiesa apie to meto įvykius taip ir nebus atskleista.Tačiau sužinome vis daugiau.

Kas būtų ištikę Seimo rūmus bei juose buvusius žmones, jeigu sovietų tankai tąnakt nebūtų sustoję po to, kai užgrobė Televizijos bokštą?

Lietuva 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Įprastai ji suvokiama kaip gedulo dėl žuvusiųjų, praradimų diena, tačiau tai buvo ir pergalės diena.

 Parengė Stasys Vaitkevičius, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Buvusios Sovietų Sąjungos ekonominio, socialinio, finansinio ir politinio formalaus žlugimo išvakarėse Lietuva, 1990 m. kovo 11-ąją teisiškai atkūrusi savo nepriklausomą valstybę, neišvengiamai susidūrė su daugybe objektyvių ir subjektyvių veiksnių, didele dalimi nulėmusių vyriausybių veiksmus arba bent jau padariusių joms didelę įtaką.

Mažiausiai du žmonės žuvo ir beveik 300 sužeista per penktadienį vykusius susirėmimus Egipto sostinėje tarp demonstrantų ir saugumo pajėgų, praneša AFP. Į Egipto sostinės ligonines pristatytas 171 nukentėjusysis. Gegužės 4 dieną dar viena riaušių banga užliejo Kairą, kai aikštėje priešais Gynybos ministerijos pastatą Abasijoje, kuri prieš kelias dienas jau buvo kruvinų susirėmimų arena, po penktadienio pamaldų vėl susirinko demonstrantų.

„Tas dalykas, kurio jūs mokotės kaip istorijos – jo nėra iš viso. Jo nėra, nes praktiškai lieka tik tai, ką kažkas parašė. Jeigu aš kalbėčiau apie tuos įvykius, jūs pagalvotumėte, kad Č. Juršėnas buvo vienoje  valstybėje, o aš buvau kitoje. (...) Kai jūs paskaitysite A. Brazausko knygą, jūs būsite vienoje istorijoje, K. Prunskienės – jūs būsite kitoje. O V. Landsbergio – jūs iš viso būsite keistoje istorijoje.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėjo 21–ąsias įkūrimo metines. Minėjimo renginiai antradienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje prasidėjo kovinės vėliavos įteikimu atkurtai rinktinei ir geriausios metų pajėgų kuopos paskelbimu. Vėliavą rinktinei ir kalaviją geriausiai karių savanorių pėstininkų kuopai įteikė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. „Mums smagu tradiciškai susirinkti ten, kur viskas prasidėjo – Nepriklausomybės aikštėje.

Kiekvieni metai, minint sausio agresijos prieš Lietuvą dienas, visuomenei per žiniasklaidą išmetamos įvairios  to laikotarpio įvykių interpretacijos. Žinoma, kiekvienas turi teisę pasisakyti, bet gal nereikėtų laisvai sukurti ir kitiems prirašinėti motyvų, kuriais remiantis buvo daromi vienoki ar kitokie veiksmai. Ypač, kai kalbama tik iš savo varpinės, o ne konkrečiai žinant faktus.

Prieš 12 metų 1991 m. rugpjūčio 21 d., kai Sovietų Sąjungoje žlugo nepavykęs karinis perversmas, Latvijos Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucijos įstatymą dėl "Latvijos Respublikos statuso". Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad Latvija yra nepriklausoma demokratinė valstybė, kurios padėtis apibrėžta 1922 metų vasario 15 d. Konstitucijoje.