audrius valotka

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovas Audrius Valotka sako atmetantis kultūros ministro Simono Kairio raginimą trauktis iš pareigų. „Šiandien iš ryto atsakiau, kad nepriimu aš to pasiūlymo jo, – BNS penktadienį sakė A. Valotka. – Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.

Dėl nepagarbių viešų pasisakymų apie kitataučius Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui Audriui Valotkai skirta antra pastaba, jam siūloma trauktis iš pareigų. Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, A. Valotkai pastaba skirta ne tik dėl nepagarbių jo žodžių apie pavėžėjus, bet ir dėl to, kad jis nesiėmė veiksmų ištaisyti situacijos iškart.

Po dar vieno nepagarbaus Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymo apie kitataučius, jam pasiūlyta trauktis iš pareigų, ketvirtadienį pranešė kultūros ministras Simonas Kairys. „Viceministrė, atsakinga už šią įstaigą, vakar bendravo su inspekcijos vadovu ir buvo jam pasiūlyta tiesiog pagalvoti apie kitas veiklas, bet jo atsakas buvo toks, kad jis savo teisumu įsitikinęs“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras.

Kultūros ministras Simonas Kairys kritiškai vertina šią savaitę viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlusius Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos pasisakymus. Ministras teigia, kad tokie VKI viršininko išstojimai trukdo tiesioginiam jo darbui ir neslepia abejojantis A. Valotkos galimybėmis toliau eiti šiuo metu užimamas pareigas. Todėl, kaip teigia S. Kairys, ministerijoje darkart bus buriama komisija VKI vadovo pasisakymams įvertinti.

Tarptautinį skandalą tarp Lietuvos ir Lenkijos sukėlę Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos žodžiai apie kaimų pavadinimus lenkų kalba uždirbo jam kultūros ministro pastabą. Tiesa, A. Valotka iš kovos lauko nesitraukia. Nors ministro kritiką priima, savo pozicijos nekeičia: kalbos inspekcija toliau teismuose bandys įrodyti savo tiesą ir sieks pašalinti lenkiškus užrašus.

Vilniaus rajono meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius sako, jog kultūros ministro reakcija į Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymus džiugina, tačiau skirta pastaba nėra rimtas sprendimas, o tik „situacijos užglaistymas“ „Mane džiugina, kad ministras bendrai sureagavo, kad institucijos atitinkamos sureagavo“, –  antradienį žurnalistams sakė meras „Vienas dalykas yra kai mes diskutuojame dėl teisės normų taikymo, kitas dalykas kai valdininkas tok...

Pastabos dėl netinkamų viešų pasisakymų sulaukęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia neketinąs skųsti šios nuobaudos ir žada pasimokyti iš klaidos. „Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją“, – antradienį BNS sakė A. Valotka, komentuodamas jam skirtą pastabą.

Kultūros ministro sudaryta komisija, išnagrinėjusi Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymus viešoje erdvėje, nutarė jam skirti pastabą. Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė kultūros ministras Simonas Kairys.  Jis teigė situaciją aptaręs su pačiu A. Valotka ir pripažino manantis, kad šio vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, ir tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

Prokuratūra ketvirtadienį pranešė nusprendusi nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų LRT radijo laidoje „Aktualus pokalbis“. Kaip nurodoma pranešime, tokį sprendimą prokuroras priėmė konstatavęs, jog diskusijos metu pasirinktos ir A. Valotkos išsakytos formuluotės ir palyginimai nėra užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę.

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovo Audriaus Valotkos pasisakymas dėl lenkiškų vietovardžių Vilniaus rajone sukėlė Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Konstanty Radziwillos pasipiktinimą, jis kreipėsi į kultūros ministrą. Ambasadorius viliasi, kad aukščiausi šalies vadovai pasmerks A. Valotkos pasisakymus, išsakytus praėjusią savaitę LRT radijo laidoje.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Lietuvių kalbos inspekcija pranešė, kad jau nuo kitų metų pradės tikrinti, ar nuo karo į Lietuvą pabėgę ir Lietuvoje įsidarbinę ukrainiečiai moka lietuvių kalbą, kad galėtų susišnekėti. O jei lietuvių kalbos nemokės – inspekcija žada imtis atitinkamų priemonių. Tuo pasipiktino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir pareiškė, kad gins karo pabėgėlius nuo persekiojimo. Į Lietuvą atvykę kai kurie karo pabėgėliai iš Ukrainos Lietuvoje jau spėjo net įkurti ir savus verslus.

Seime – siūlymas kovoti su lietuviškai nekalbančiais pavežėjais, kurie nesugeba susikalbėti su savo klientais. Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata mano, kad užsieniečiai vairuotojai, pavyzdžiui, iš trečiųjų šalių, Azijos, turi arba išmokti lietuvių kalbą, arba atsisveikinti su šiuo darbu. Visiems klientus darbo vietoje aptarnaujantiems užsieniečiams privalomą kalbos žinojimą parlamentas ruošiasi įtvirtinti įstatymu.

Ugdymui persikėlus į nuotolį, atsivėrė problema – raštu užduodami namų darbus kai kurie mokytojai uždaviniuose palieka daugybę klaidų. Su šia situacija susidūrė ir tv3.lt skaitytojai. Atsidarius mokytojos vaikui atsiųstą užduotį teko nustebti – ji parašyta be diakritinių ženklų, yra ir skyrybos klaidų. Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija sako, kad toks mokytojų elgesys visiškai nedera su gera pedagogų reputacija, o mokykla dėl šios situacijos jau ėmėsi veiksmų.

Reklamos lydi visur. Žiūrėdami televizorių joms skiriame didelę laiko dalį, įėję į socialinius tinklus reklamas matome visame savo naujienų sraute, atsivertę žurnalą reklamų randame ir ten. Vienas iš tiesioginės rinkodaros būdų – reklamas siųsti tiesiai vartotojams į telefonus, tad nuo reklamų nepabėgame ir čia. Vis dėlto, dalį gavėjų reklamos erzina, mat daugybė prekybos centrų reklamas siunčia be lietuviškų raidžių.

Dalis gavusiųjų Valstybinės rinkimų komisijos (VRK) pranešimus apie rinkimus – nustėrę. Pranešimuose beveik dešimt klaidų, pateikti ir klaidinantys teiginiai. Valstybinė kalbos inspekcija smerkia VRK, o ši atsiprašo. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė ir Lietuvių kalbos draugijos narė Alma Paulauskienė atidariusi savo pašto dėžutę nustėro. Ten ji rado VRK pranešimą apie rinkimus.

Ne vieną dešimtmetį bibliotekoje dirbantys asmenys išgirdo reikalavimą – privalote išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kitaip neteksite darbo. Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas tikina, kad lietuvių kalbą privalu mokėti visiems su klientais bendraujantiems asmenims, o neturintys lietuvių kalbos lygį nusakančio dokumento, privalo laikyti egzaminą.