audrius šapola

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą. Netrukus į klientų namus belsis ir policija, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Praktika rodo, kad bankų tarnautojų kreipimaisi ne visuomet būna efektyvūs – sukčių paveikti žmonės neretai nebereaguoja į perspėjimus ir tampa nusikaltimo aukomis.

SEB bankas praneša sulaukęs pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusius finansinius sukčius, kurie apsimeta banko darbuotojais ir bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis. Sukčiai skambina suklastoję banko telefono numerį – tokie skambučiai iš neva oficialaus banko telefono numerio gali sukelti pasitikėjimą, todėl bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir niekam neatkleisti savo asmeninių duomenų.

Nors finansiniai sukčiai turi aibes būdų ir metodų, kaip išgauti asmeninius jūsų duomenis ir išvilioti pinigus, egzistuoja kelios universalios taisyklės, kurių laikantis gerokai sumažinsite tikimybę  patekti į jų pinkles. Kokie yra tie keli ir gana paprasti dalykai, kurių turėtumėte nedaryti? Plačiau apie tai – SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Nors apie sukčius viešojoje erdvėje kalbama daug, tačiau vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės per neatsargumą nuo jų nukenčia. Ir nors daugelis galvoja, kad sukčiai nusitaikę į senesnio amžiaus žmones, vis dėlto didieji Lietuvos bankai tvirtina, kad nuo nedorėlių nukentėti gali kiekvienas iš mūsų.  „Nukentėti nuo kibernetinių sukčių gali bet kas.

Nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, pranešime žiniasklaidai perspėja Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles.

Žmonių noras lengvai užsidirbti pinigų yra senas kaip patys pinigai. Nepaisydami įspėjimų apie galimus nuostolius, jie vis tiek mielai atsisveikina su savo sunkiai uždirbtais pinigais. Ir, panašu, kad to negali sustabdyti jokios institucijos. Tuo galėjo įsitikinti vilnietis Tomas, kurio pavardė ir vardas redakcijai žinoma, tačiau dėl jo paties prašymo buvo pakeistas. Vyriškis kreipėsi į žiniasklaidą ir papasakojo istoriją, kaip labai greitai prarado beveik 5 tūkst.

Bankomatų vagišiai įvairiais būdais bando pavogti pinigus ne tik iš žmonių bandančių juos išsigryninti, bet ir bandydami apiplėšti pačius bankomatus. SEB bankas pristatė naują bankomatų sistemą, kuri turėtų apsaugoti klientus nuo pinigų gaudyklių, duomenų nuskaitymo įrenginių bei užtikrinti grynųjų pinigų saugumą nusikaltėliams bandant apiplėšti patį bankomatą.

 Telefoniniams sukčiams vis sunkiau sekasi pinigus išvilioti iš gyventojų, tačiau sulaukiama vis daugiau pranešimų apie bandymus apgauti įmonių vadovus ar finansininkus. SEB banko duomenimis, pernai kiekvieną mėnesį vidutiniškai sulaukta po du įmonių pranešimus apie sukčių bandymus telefonu išgauti konfidencialius duomenis, kurie būtini norint naudotis įmonių sąskaitomis elektroninėje erdvėje. Ankstesniais metais tokių pranešimų bankas sulaukdavo vos vieno kito per metus.

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) surašius administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl galimai netinkamo banko informacijos apie kelias klientų finansines operacijas pateikimo šiai tarnybai, SEB bankas praneša nesutinkantis su tokiu įvertinimu ir savo poziciją gina Vilniaus 3-iajame apylinkės teisme. „Protokolo surašymas susijęs su keliomis mūsų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skirtingai vertinamomis banko klientų įvykdytomis piniginėmis operacijomis.

"Statoil" degalinėse ketinama sumontuoti modernesnę vaizdo įrangą, bus rengiami darbuotojų mokymai, keičiamasi informacija apie kuro vagystes su policija. Tai buvo sutarta penktadienį (01.23) įvykusiame "Statoil" ir policijos atstovų susitikime.

Iš automatinės degalinės "Lietuva Statoil" prieš savaitę pavogtas atsiskaitymo terminas antradienį (09.16) aptiktas Vilniaus rajone esančiame sąvartyne, tačiau nusikaltėlių pėdsakų policijai kol kas nepavyko aptikti. Vagystę tiriančių Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų teigimu, aparate buvę maždaug 3 tūkst. litų - pagrobti. Apie radinį policijai pranešė Sudervės kaimo gyventojas.

Riedutininkai sekmadienį per 10 valandų sieks įveikti rekordiškai ilgą atstumą - 200 kilometrų. Kaip BNS sakė žygį organizuojančio Vilniaus riedutininkų klubo "Ketvirtadienio nakties karštis" prezidentas Audrius Šapola, 200 kilometrų maratone "Vilnius-Kaunas-Vilnius" turėtų dalyvauti 15-20 profesionalių sportininkų. Vyriausiam žygio dalyviui vasarą sukaks 60 metų. Pasak A.Šapolos, 10 valandų truksiančios kelionės metu riedutininkai ketina atsipūsti po 10 minučių kas dvi valandas.