audra sipavičienė

Pirmąjį šių metų pusmetį imigracija į Lietuvą augo maždaug dvigubai, o emigracija sumažėjo beveik ketvirtadaliu, rodo naujausia oficiali statistika. Jos duomenimis, 2018-ųjų sausio – birželio mėnesiais į Lietuvą imigravo beveik 19,2 tūkst. žmonių, 2017 metų pirmąjį pusmetį tokių asmenų buvo beveik 9,3 tūkstančio. Du trečdaliai šiemet imigravusių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Anot Statistikos departamento, šiemet iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 20 tūkst.

Šiuo metu į Lietuvą yra atvykę apie 200 pabėgėlių, kurių dauguma – Sirijos piliečiai. Nors lietuviai, pagal atliktus tyrimus, pabėgėlių atžvilgiu nusiteikę gana skeptiškai, tačiau studiją apie migrantų patirtis pristatę ekspertai tvirtina: pabėgėliai nėra ekonominiai, jie bėga nuo karo ir dažnai atvyksta į Lietuvą dėl klaidinančios informacijos. „Graikijoje man pasakė, kad Lietuva pirmauja medicinoje ir kad padės mano vaikui. Atvykus supratau, kad visiškai ne“, – dalinosi viena atvykėlė.

5,9 proc. lietuvių rezga planus jau artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos, 10 proc. apie tai dažnai susimąsto, o 25 proc. pagalvoja apie tai bent kartais, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 38 proc. respondentų akys tradiciškai krypsta į Vakarų Europą, tačiau vis labiau įsitvirtina ir Skandinavijos šalys. Artimiausiu metu emigruoti dažniau ketina jauniausio amžiaus žmonės, vyrai, rajonų centrų ir kaimiškų vietovių gyventojai.

Gyventojų migracijos srautai šiuo metu itin aktyvūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Migracijos tema aktuali ir svarbi, bet dažnai vos prabilus apie konkrečius skaičius, kyla įvairiausių spekuliacijų. Oficialiais duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų, nors savo išvykimą deklaravo vos 205 tūkst. gyventojų.

Dažnai išgirdus žodį „emigrantas“, prieš akis iškyla pavargusio ir nusivylusio lietuvio vaizdinys, kurio „personažas“ į vieną vienintelį lagaminą sutalpino visą savo užgyventą turtą ir nekantriai trypčioja oro uoste su bilietu rankoje į sotesnį, patogesnį ir visaip kitaip geresnį gyvenimą svetur.

Lietuvoje imigrantai sudaro 1 proc. šalies gyventojų. Tarp jų darbo imigrantų dar mažiau - nuo  0,2 iki 0,5 proc. Didžioji jų dalis – darbininkiškų profesijų atstovai: statybininkai, vairuotojai, virėjai, suvirintojai. Aukštos kvalifikacijos specialistų į Lietuvą atvyksta vos vienas kitas.

Ketvirtadienio „Kaip gyveni?“ - laida apie prekybą moterimis seksualiniam išnaudojimui. Kodėl Londono viešnamiuose už lietuves daugiau yra tik pačių bričių? Kodėl tiek nėra nei rusių, nei latvių, nei lenkių? Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro tikinimu, šiandien pastebimos naujos tendencijos – krizės metu daugėja išsilavinusių, mieste gyvenančių moterų, patenkančių į prekeivių žmonėmis pinkles.

Pernai prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje išaugo trečdaliu, o sunkmečiu augs dar labiau. Tokias išvadas pirmadienį išplatintame pranešime pateikia iš 7 pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančių organizacijų gautus 2008 metų duomenis apibendrinęs Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras. Anot pranešimo, pernai TMO Vilniaus biuras ir nevyriausybinės organizacijos pagalbą suteikė 86 prekybos žmonėmis aukoms - 20 daugiau nei 2007-aisiais.

Kad gerai ten, kur mūsų nėra, dar labiau įtikima užklupus sunkumams. Lietuvoje likę be darbų žmonės vėl godžiai dairosi į kitas šalis. Tik šįmet jų siekiai jau ne tokie ambicingi - užtektų dirbti už maistą, pastogę ir skolas. Pernai pagal neigiamą migracijos saldo (išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų santykis, skaičiuojamas tūkstančiui žmonių) Lietuva užėmė pirmąją vietą Europoje.

Kai net turtingos valstybės šaukia "Krizė!", Lietuvoje atsiranda manančiųjų, kad šimtai tūkstančių tėvynę palikusių emigrantų grįš - be santaupų, sveikatos ir ateities vizijos. Tačiau emigrantai namo neskuba. Jiems nepatinka Lietuvoje vis dažniau skambantis siūlymas susiveržti diržus. JAV jau 8 metus gyvenantys Renatas ir Raimonda atsakyti į LŽ klausimus prie kompiuterio prisėdo po apsilankymo parduotuvėse. Apsipirkti jiems šįkart nepavyko - didžiulės automobilių eilės.

Kai net turtingos valstybės šaukia „Krizė!“, Lietuvoje atsiranda manančiųjų, kad šimtai tūkstančių tėvynę palikusių emigrantų grįš - be santaupų, sveikatos ir ateities vizijos. Tačiau emigrantai namo neskuba. Jiems nepatinka Lietuvoje vis dažniau skambantis siūlymas susiveržti diržus. JAV jau 8 metus gyvenantys Renatas ir Raimonda atsakyti į „Lietuvos žinių“ klausimus prie kompiuterio prisėdo po apsilankymo parduotuvėse. Apsipirkti jiems šįkart nepavyko - didžiulės automobilių eilės.

Airijoje bus rengiama informacinė darbo mugė, kurioje išvykusieji lietuviai bus skatinami ir drąsinami grįžti atgal į tėvynę. „Balnokim, broliai, žirgus!“ - taip vadinasi informacinė darbo mugė, kurią lapkričio 21-23 dienomis Airijoje organizuoja Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras. Akcija vyks Dubline ir Monaghan miestuose.

Specialistai konstatuoja, kad Lietuvoje nėra aiškios darbo politikos - valdžia ne tik nekuria sąlygų emigrantams sugrįžti, bet ir neapsisprendžia, kokią poziciją užimti trečiųjų šalių darbo jėgos atžvilgiu. Pasak ekspertų, valdžia nesugeba operatyviai reaguoti į ekonominę situaciją ir dažnai darbo rinkai taiko nelogiškus apribojimus, o jei juos ir atšaukia, tai tik pavėluotai.

Pilnos kišenės pinigų, bet... užverktos ir nuo nemigos paraudusios akys, irzlumas, apatija, netikėti emocijų protrūkiai, pyktis ant mokytojų - tai požymiai, pagal kuriuos mokytojai šiandien jau atskiria: tas vaikas liko vienas, jo tėvai išvyko į užsienį.

Pernai prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje sumažėjo, bet problemos liko tos pačios. 2007 m. į nevyriausybines organizacijas kreipėsi beveik perpus mažiau aukų nei pernai – 56 moterys (2006 m. – 110, 2005 m. – 135). Specialistės pripažįsta, kad statistiniai duomenys gali būti apgaulingi. Didelė dalis prievartą patyrusių moterų lieka gyventi užsienyje ir sulaukia pagalbos iš tų šalių tarnybų.

Jei emigracija vyks tokiais pačiais tempais, po 135 metų Lietuvoje neliks nė vieno piliečio, tvirtina "Lrt.lt".  Statistikos departamentas skaičiuoja, kad per 16 nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko kas dešimtas gyventojas – 334 tūkstančiai. 2007 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 384 tūkst. žmonių.

Vilniuje šeštadienį rengiamoje mugėje darbdaviai ir įvairių institucijų atstovai pristatys besikeičiančias galimybės gyventi ir dirbti Lietuvoje. "Lietuvoje vyksta pakankamai dinamiški procesai ir žmonėms, kurie galvoja grįžti į Lietuvą, labai trūksta informacijos", - ketvirtadienį pristatydamas renginio tikslus, spaudos konferencijoje kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sekretorius Rimantas Kairelis.