atšvaitas

 Net 4 iš 10 lietuvių nedėvi atšvaito tamsiu paros metu, trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose iki nedaro apie gyventojų pusę, rodo „KOG instituto“ reprezentatyvus visuomenės tyrimas. Juos pirmadienį socialinėje akcijoje „Nematomų žmonių autobusas“ minint Europos judumo kiekvieną savaitę Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).  „Rudens ir žiemos tampa išbandymu eismo dalyviams.

Lietuvos automobilių kelių direkcija, siekdama priminti apie atšvaitų ir kitų saugaus eismo priemonių naudojimą, trečią spalio ketvirtadienį organizuoja Atšvaitų dieną.  Šios dienos tikslas – priminti pėstiesiems, kad einant tamsoje ar esant blogam matomumui būtina su savimi turėti taisyklingai pritvirtintus atšvaitus, neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis, paraginti naudoti atšvaitus.

var _theframe = document.getElementById("theframe"); _theframe.contentWindow.location.href = _theframe.src;...

 Nė vienas iš pėsčiųjų, žuvusių pastarąją savaitę, nesegėjo atšvaitų, skelbia policija. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, spalio 30–lapkričio 5 dienomis, šalyje, pirminiais duomenimis, įvyko 69 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo septyni eismo dalyviai: keturi pėstieji, du vairuotojai ir vienas keleivis. Policija atkreipia dėmesį, kad visi keturi pėstieji, kurie žuvo, į eismo įvykius pateko tamsiuoju paros metu – po šeštos vakaro.

Remiantis policijos duomenimis, eismo įvykiuose Lietuvoje dažniausiai nukenčia pėstieji. Daugiausia tragiškų įvykių įvyksta tamsiu paros metu ir, anot statistikos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėsčiasis rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau, nei pėsčiasis su atšvaitais. Atšvaitų aktualumas ypač padidėja pradedant trumpėti dienoms, tuomet pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant apsisaugoti, privalu imtis papildomų saugumo priemonių.

 Ruduo, žiema, kaip ir ankstyvas pavasaris, tai laikotarpis, kai į eismo įvykius tamsiuoju paros metu daugiausiai patenka ir juose nukenčia pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.   „Šiemet eismo įvykiuose žuvo 150 žmonių, tai 20 proc. mažiau nei per tokį patį (9 mėn.) laikotarpį praėjusiais metais. Dar džiaugtis anksti. <...> Ketvirtadalį visų žuvusiųjų sudarė pėstieji.

Sulaukus žiemos, visiems eismo dalyviams verta atkreipti dėmesį į savisaugos svarbą kelyje. Šiuo pavojingu laikotarpiu, kai didžiąją paros dalį būna tamsu, smarkiai padaugėja eismo įvykių. Būtent dėl to itin svarbu patiems pasirūpinti prevencinėmis šviesą atspindinčiomis priemonėmis. Tačiau gatvėje ir kelyje pavojai tyko ne tik pėsčiųjų, bet ir jų augintinių, tad jų saugumo taip pat negalima pamiršti.

 Remiantis policijos duomenimis, eismo įvykiuose Lietuvoje dažniausiai nukenčia pėstieji. Daugiausia tragiškų įvykių įvyksta tamsiu paros metu ir, anot statistikos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėstysis rizikuoja gyvybe 8 kartus labiau, nei pėstysis su atšvaitais. Atšvaitų aktualumas ypač padidėja pradedant trumpėti dienoms, tuomet pėstiesiems ir dviratininkams, siekiant apsisaugoti, būtina imtis papildomų saugumo priemonių.

Nors kalendorinis pavasaris jau atėjo, tenka pripažinti, jog šiltų orų dar trūksta. Vis dėlto daugelis eismo dalyvių laikosi nuomonės, kad gatvėje ir kelyje tvyrantys pavojai baigėsi kartu su šaltuoju sezonu. Taip manyti vis tik yra klaidinga, mat imtis prevencinių priemonių patiems pėstiesiems būtina visais metų laikais. Saugaus eismo kultūrą Lietuvoje propaguojantis projektas „Nebūk briedis“ skuba priminti, kad šviesą atspindinčias priemones pėstieji turi dėvėti visuomet.

 Nors kalendorinis pavasaris jau atėjo, tenka pripažinti, jog šiltų orų dar trūksta. Vis dėlto daugelis eismo dalyvių laikosi nuomonės, kad gatvėje ir kelyje tvyrantys pavojai baigėsi kartu su šaltuoju sezonu. Taip manyti vis tik yra klaidinga, mat imtis prevencinių priemonių patiems pėstiesiems būtina visais metų laikais. Saugaus eismo kultūrą Lietuvoje propaguojantis projektas „Nebūk briedis“ skuba priminti, kad šviesą atspindinčias priemones pėstieji turi dėvėti visuomet.

Nors įvairių prevencinių renginių metu pareigūnai išdalija tūkstančius šviesą atspindinčių elementų, žmonės jų dėvėti neskuba. Tenka pripažinti, kad dauguma eismo dalyvių iš tiesų nesuvokia matomumo gatvėje ir kelyje svarbos. O juk vienas vienintelis atšvaitas gali žmogui išgelbėti gyvybę. Saugaus eismo kultūrą Lietuvoje skatinantis projektas „Nebūk briedis“ primena, jog svarbu ne tik segėti atšvaitą, bet ir žinoti pagrindines saugaus eismo taisykles.

Lapkričio 26 d. apie 20 val. 5 min. Plungės r., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 50-ame km, automobilis „Buick Encore“, kurį vairavo 1977 m. gimusi moteris, partrenkė ir mirtinai sužalojo dešiniąja kelio puse, neapšviestame kelio ruože, be šviesą atspindinčių elementų ėjusį pėsčiąjį, 1954 m. gimusį vyrą.

Artimosios automobilio žibintų šviesos pėsčiąjį su atšvaitu apšviestų iš 150 metrų atstumo, o tolimosios – iš 300. Jei pėsčiasis turėtų atšvaitą – vairuotojas jį būtų pastebėjęs iš penkis kartus didesnio atstumo. Šiemet Lietuvoje užvažiuota ant pėsčiųjų 433 kartus, iš jų 122 tamsiu paros metu, – žuvo 45 pėsčiųjų, daugiau nei pusė tamsiu paros metu, 473 sužeisti. Dažniausiai pėstieji nebuvo prisisegę atšvaito, nesinešė žibintuvėlio ir kitos šviesą atspindinčios priemonės.

Tamsu. Neapšviesta gatve pėdina žmogus. Jis neturi prisisegęs atšvaito, juo labiau neturi liemenės, o kam jų reikia – pravažiuojančius automobilius mato kuo puikiausiai. Ir kam tas atšvaitas išvis reikalingas, kažkaip nešioti prie stiliaus netinka ir šiaip, ką čia, negi pirksi specialiai, kai ne toks jau ir ilgas kelias ta neapšviesta gatve, o ir puikiai žinomas maršrutas. Ir dūlina žmogelis sau vargo nematydamas, tegu vairuotojai būna atidesni. Staiga pyst, – žmogelį partrenkia automobilis.

Ketvirtadienį, kovo 20 dieną, apie 20 valandą Šiaulių rajone, Kairių miestelyje, automobilis „VW Golf", kurį vairavo D. B. (gimusi 1985 m.), partrenkė staiga į gatvę neleistinoje vietoje išėjusį M. V. (gimusį 1958 m.). Vyriškis neturėjo jokių atšvaitų ar šviesą atspindinčių elementų. Dėl daugybinių sužalojimų nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Apie 21 val. 45 min. M. V. ligoninėje mirė.

Tamsiu paros metu žmonės per keletą metų pasidarė gerokai sąmoningesni: dažnas uoliai segasi atšvaitą, velkasi šviesą atspindinčią liemenę ir jokio pyplio į mokyklą ar kiemą neišleidžia neprisegęs jam bent kelių atšvaitų, kad iš tolo matytųsi. Deja, keturkojis draugas be atšvaito paliekamas likimo valiai, naiviai tikintis, kad nelaimės kelyje ar gatvėje jį aplenks.

Vita Ličytė, LRT radijas, LRT.lt Prasidedant tamsiajam metų periodui, policija ragina vairuotojus ir pėsčiuosius kelyje būti atsargius. Pasak pareigūnų, būtent šiuo metų laiku registruojama daugiausia eismo nelaimių. Anot specialistų, daugiausiai avarijų, kurių metu nukenčia žmonės, registruojama spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje, kai darganotas oras, anksti temsta ir vairuotojai susiduria su prastu matomumu.

Mažesniuose miestuose ir rajonuose startuoja saugaus eismo kampanija, priminsianti gyventojams, kad kelyje mažų nusižengimų nebūna. Statistika liudija, kad neprisisegtas saugos diržas ar šiek tiek viršytas greitis priveda prie skaudžių pasekmių. Tokia žinia nuskambės KB Lietuvos kooperatyvų sąjunga (Lietkoopsąjungos) narių parduotuvėse, kur bus įrengtas saugaus eismo informacinis – loto ratas, o gyventojai galės pasiimti pirkinių krepšelius su tamsiu paros metu praveriančiais atšvaitais.

 Vasario 9 dieną atlikus momentinę vairuotojų apklausą degalinėse, paaiškėjo, jog dauguma vairuotojų pastebi ir vertina pėsčiuosius, tamsiu paros metu seginčius atšvaitus, tačiau patys jų dažniausiai neturi arba nesegi.

Kupiškio rajone dviratininkas sužalojo 79-erių metų senutę. Panevėžio policijos duomenimis, pirmadienio vakarą, apie 18.20 val., kelio Kupiškis-Miliūnai-Gudgalys 3-iajame kilometre pėsčioji D. A. ėjo kelio viduriu, nebuvo prisisegusi atšvaito. Ta pačia kryptimi važiavęs 38-erių metų dviratininkas nepastebėjo pėsčiosios, užvažiavo ant jos ir sužalojo. Nukentėjusiajai sulaužyta kojos čiurna, ji gydoma ligoninėje. Įvykis tiriamas.

Kas trečias avarijose žuvęs žmogus – pėsčiasis, einantis be atšvaito. Nemažai tragiškų nelaimių nutinka ir miesto gatvėse. Todėl policija siūlo, kad atšvaitus privalėtų turėti visi gyventojai, praneša LTV naujienų tarnyba. Policijos pareigūnai sako, kad per kelerius metus jie išdalino per 5 mln. atšvaitų. Tačiau retas pėsčiasis sutemus gatve eina jį segėdamas. Vien pernai už tai policija nubaudė keliolika tūkstančių pėsčiųjų. Tačiau pabrėžia, kad nemažai nelaminių nutinka ir miesto gatvėse.

Neretai įgyvendinami miesto tvarkymo projektai miestelėnams sukelia netikėtų rūpesčių, netgi pasipiktinimą, kai rekonstravus gatvę nebeįmanoma įvažiuoti į savo kiemą, griūva sodybos tvora, gatves atskiria tramplinas.

Tai, ko nesusiprato padaryti premjeras Andrius Kubilius, atliko vyriausieji etikos sargai. Tarptautinės moters dienos proga jie padovanojo prezidentei Daliai Grybauskaitei seniai jos trokštą ūkio ministro Dainiaus Kreivio galvą. Ūkio ministras supainiojo viešuosius ir privačius interesus, pasirašydamas įsakymą skirti pinigų statybos projektui, kurį vykdė su jo motina susijusi bendrovė.

Kelių eismo priežiūros pareigūnai skelbia aliarmą. Per šešiolika dienų – nuo spalio 30-osios iki lapkričio 14-osios – eismo įvykiuose žuvo 16 žmonių, iš jų – net aštuoni pėstieji. Septyni iš jų žuvo tamsiuoju paros metu, daugelis – atokesnėse vietovėse. Ir nė vienas jų neturėjo atšvaitų. Jei juos aukos būtų turėjusios, teigia kelių eismo priežiūros specialistai, didžiosios dalies nelaimių tikrai būtų buvę įmanoma išvengti.