atlyginti žalą

Dalis gyventojų yra įsitikinę, kad darbdavys turi visišką laisvę spręsti, ką į darbą priimti, o ko ne. Ir nesvarbu, ar jo sprendimas yra pagrįstas, o gal tiesiog nepatiko kandidato lytis, tautybė ar šukuosena. Tačiau tai klaidingas požiūris, nes bet kokiu atveju diskriminacija yra draudžiama. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi istorijomis, kai jų į darbą nepriėmė dėl to, kad jie turi tatuiruočių, rūko, buvo ne taip apsirengę ar dėl kitų keistų, įžeidžiančių priežasčių.

Jei po jūsų pamainos darbovietėje trūktų pinigų, ar sutiktumėte, kad dingusi suma būtų išskaičiuota iš jūsų atlyginimo, net jei nesate kalti? Kai kuriuose prekybos tinkluose net ir nedidelė kasininko klaida lemtų mažesnę algą. Tuo metu kitur, jei nepavyksta išaiškinti priežasties ar kaltininko, dingusius pinigus padengia pati parduotuvė.

Maisto prekių parduotuvėse neretai tenka išgirsti, kaip tėvai drausmina vaikus nedūkti ar neliesti brangių, lengvai dūžtančių prekių. Taip yra, nes pirkėjai bijo, kad už apgadintas prekes teks susimokėti. Vis tik atlyginti žalą privaloma ne visada. Dalis prekybos tinklų ramina, kad įprastai už netyčia sudaužytą butelį ar padažo indelį susimokėti nereikia. Tačiau viskas priklauso nuo situacijos ir pačios parduotuvės.

Perkant brangiai kainuojantį tiek naują, tiek seną daiktą visada būna baisu, kad nebūtų kokių nors užslėptų trūkumų, kurie vėliau pareikalaus didelių neplanuotų išlaidų. Vis tik perkant butą ar namą už buvusius ar net po pirkimo atsiradusius defektus jums turėtų sumokėti pardavėjas. Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.

Kaip jaustumėtės, jei tvarkydami savo kiemą netyčia nutrauktumėte kaimyno elektros kabelį, kurio čia net neturėjo būti, o tada iš jūsų būtų pareikalauta atlyginti žalą? Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas. Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi. Teisininkas patarė, ką tokiu atveju daryti.

Ruduo – itin lietingas metų laikas. Net ir turint skėtį galima gerokai peršlapti, o net ir jis negali apsaugoti nuo nekultūringų vairuotojų. Tad ką daryti, jei pravažiuodamas pro balą automobilis jus stipriai aptaško ir apgadina drabužius ar daiktus? Studentė Evelina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iš Vilniaus su tv3.lt skaitytojais nusprendė pasidalinti nemalonia patirtimi.

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet butą užlieja kaimynas arba trūksta daugiabučio vamzdžiai ir tai pridaro daug žalos. Neapsidraudusiems būsto gali atrodyti, kad viską teks renovuoti iš savo kišenės. Vis dėlto tai – ne tiesa, nes ir tokiu atveju galima prisiteisti nemenką sumą pinigų. Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne – jį galima paduoti į teismą.

Trakų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą dėl gyvūnijai padarytos žalos, kuomet be antsnukio ir palaidas vedžiotas šuo mirtinai sužalojo stirniuką. Teismo sprendimu, augintinio gamtai padarytą žalą, siekiančią 5 tūkst. Lt, turės atlyginti jo šeimininkas. Trakų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo ir priėmė sprendimą byloje, kurioje buvo padaryta žala gyvūnijai, kuomet 2013 m. kovo 4 d. laikos veislės šuo, vedžiojamas be antsnukio ir palaidas, mirtinai sužalojo stirniuką.

Teismo sprendimu Panevėžio rajono gyventojas turės sumokėti valstybei beveik 10 tūkstančių litų už gamtai padarytą žalą. Panevėžio miesto apylinkės teismas antradienį rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui D. M. dėl žalos atlyginimo.