aterosklerozė

Širdies ir kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirties priežastis daugybėje pasaulio šalių. Jos kasmet sudaro apie ketvirtadalį visų mirčių, todėl svarbu aptikti jas laiku. Atlikite paprastą testą su savo pirštais – tai gali išduoti, ar sergate gyvybei pavojingomis ligomis. Bet kurio iš įspėjamųjų ženklų pastebėjimas gali išgelbėti gyvybę Kai kurie širdies ligų simptomai daugeliui gerai žinomi, pavyzdžiui, krūtinės skausmas ir dusulys.

Širdies ir arterijų sveikata yra didžiulė problema visame pasaulyje. Manoma, kad maždaug ketvirtadalį visų mirčių lemia širdies ir kraujagyslių ligos. Tai apima visas širdies ir kraujotakos sistemos ligas, tokias kaip širdies nepakankamumas, insultas ir koronarinė širdies liga.  Daktaras Ericas Bergas dalijasi devyniais maisto produktais, kuriuos reikia valgyti, kad išvalytumėte arterijas.

Trečiadienio vakarą nuskambėjo liūdna žinia apie dainininkės Vitalijos Katunskytės mirtį. Pranešama, kad staigi mirtis atlikėją ištiko dėl sutrikusios širdies veiklos. V. Katunskytei buvo 67-eri. Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Vitalija Katunskytė apie sveikatos problemas buvo prasitarusi pati – dėl stubure prispausto nervo atlikėjai tirpdavo kojos, kankino antsvorio ir širdies problemos. Dėl šių priežasčių koncertuose pasirodydavusi Vitalija dainuodavo sėdėdama ant kėdutės.

Aterosklerozė, dar vadinama kraujagyslių siaurėjimu, yra arterijų liga, kuriai vystantis riebalai ir kalcis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, sudaro aterosklerozines plokšteles ir taip trukdo pratekėti kraujui. Ligos laiku nepastebėjus arba jos negydant, aterosklerozė gali sukelti širdies, kojų skausmus, taip pat neurologinius simptomus – galvos skausmą ir svaigimą, o aterosklerozinei plokštelei plyšus ir krešuliui užkimšus arterijos spindį – miokardo infarktą arba galvos smegenų insultą.

Mitybos specialistas įspėjo, kad gėrimai, kuriuose yra itin daug cukraus, gali padidinti aterosklerozės – arterijų susiaurėjimo arba užsikimšimo – riziką, o tai savo ruožtu gali didinti kraujo krešulių susidarymo riziką. Mityba yra labai svarbi mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų maisto produktų vartojimo galime priaugti daugiau svorio, taip pat tai turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje padidėjimui. Tačiau ne mažesnę įtaką turi ir tai, ką geriame.

Perdirbtas maistas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika. Naujas tyrimas atskleidė, kad per didelis raudonos mėsos vartojimas taip pat žymiai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vien Jungtinėje Karalystėje yra 7,6 milijonai žmonių, sergančių širdies ar kraujagyslių ligomis, rašo mirror.co.uk.

Praėjusią savaitę viename Vilniaus sporto klubų numirė 1945 metasi gimęs vyras. Vyro sveikata suprastėjo įlipus į baseiną. Medikai bandė gelbėti, tačiau, deja, nesėkmingai.  Apie tai, kodėl gana dažnai garbaus amžiaus senjorų mirtis tyko baseinuose arba sporto klube, aktyviau sportuojant, tv3.lt papasakojo Medicinos ir diagnostikos centro gydytoja kardiologė Virginija Rudienė.

Europos Aterosklerozės draugija rugsėjo 24-ąją skelbia šeiminės hipercholesterolemijos diena ir informuoja, kad tai yra sunki, laiku nediagnozuojama liga, ankstyvos aterosklerozės riziką padidinanti 10-20 kartų. Žmonijos istorijoje tai pati dažniausia iš visų autosominiu dominantiniu keliu paveldimų būklių. MTL cholesterolio koncentraciją organizme reguliuoja genai. Patologiją dažniausiai sukelia mutacijos LDLR, APOB ir PCSK9 genuose.

Žinome, kad dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligoms įtaką daro pernelyg aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis ir padidėjęs arterinis kraujospūdis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į, rodos, nežymius veiksnius, kurie neretai dar labiau sustiprina neigiamą šių priežasčių poveikį. Nepastebimas stresas Stresas, kurio mes net nejaučiame, žudo mus žymiai dažniau, nei aiškios psichologinės perkrovos. Taip yra pareiškę Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai.

Gydytojų kardiologų teigimu, nors neigiamos emocijos yra visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, su jomis kovoti nėra nei gydymo schemų, nei tam tikrų specialių vaistų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Rimvydas Šlapikas įsitikinęs, jog emocinis rizikos veiksnys Lietuvoje dar nepakankamai pabrėžiamas. „Tarkime, stresas, pyktis, ūmus stresas sujaudina žmogų – jis griebiasi cigaretės, taurelės, suvalgo „ekstra“ sumuštinį, išgeria raminamą tabletę.