asset management

Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.

Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr.

Lietuvos pensijų fondų (PF) turto augimas pernai buvo vienas didžiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, o pagal PF realią investicijų grąžą, preliminariais duomenimis, Lietuva pirmavo iš EBPO vertintų 66 šalių. EBPO duomenimis, Lietuvos (PF) reali investicijų grąža pernai siekė 16,6 proc. Antroje vietoje buvo Belgijos PF (15,6 proc.), trečioje – Nyderlandai (13,8 proc.

Didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ fondas pasirašė susitarimą įsigyti vieną didžiausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių „Krekenavos agrofirmą“. Dėl sandorio „BaltCap“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kurios leidimą tikimasi gauti per 1-2 mėnesius. Tai bus pirmoji šiemet įsteigto 136 mln. eurų dydžio „BaltCap Private Equity Fund III“ (BPEF III) investicija, teigiama „BaltCap“ pranešime.

Daugiau nei 1,3 mln. Lietuvos dirbančiųjų pensijų santaupas investuojančių antros pakopos pensijų fondų turtas rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,65 mlrd. eurų. Šiemet mažiau nei po 10 proc. didėjo tik pačių konservatyviausių fondų vienetų vertė, tuo metu kitų fondų svertiniai grąžų vidurkiai buvo nuo 11,77 iki 17,22 procento.

Nuo šių metų pradžios veikiančių gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per pusmetį siekė 10,84 proc. Didžiausia grąža buvo būdinga 1975–1981 m. gyvenimo ciklo pensijų fondų grupei – vidutinis jos investicinio vieneto vertės pokytis per šešis mėnesius buvo 13,04 proc., paskelbė Lietuvos bankas.

Kur investuoja pinigų turintys lietuviai ir kas praėjusiais metais atnešė didžiausią pelną? Pasirodo, pelningiausia buvo investicija į nekilnojamąjį turtą, skirtą nuomai. Tačiau, ekonomistai sako, kad kalbėti apie ilgalaikes investicijas gali retas lietuvis. Lietuviai Europoje vis dar pasižymi, kaip daugiau išleidžiantys negu uždirbantys. Lietuvos investicijų indekso tyrimai rodo, kad pernai labiausiai apsimokėjo investuoti į būstą.

 Nuotaikos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje išlieka gana optimistiškos, visgi, priekaištų bankams turi ir NT projektų atstovai ir Lietuvos bankas. Gyventojams naudinga žinoti, kad paskolos pastaruoju metu brango, ir gana sparčiai, o planuojant įsigyti būstą reikia turėti omenyje, kad NT srityje jau galima matyti pavojaus ženklų.

Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) turtas praėjusių metų pabaigoje buvo 178,41 mln. eurų – 14,5 proc. mažiau nei 2017-ųjų pabaigoje, kai jis buvo 208,71 mln. eurų. KIS dalyvių skaičius pernai sumenko 11,2 proc. ir gruodžio pabaigoje buvo 6,27 tūkst., teigiama Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje. Didžiausia įtaką KIS turto mažėjimui turėjo neigiami pokyčiai fonduose, valdomuose „INVL Asset Management“ (turtas sumažėjo 21 mln.

Geidžiamiausiu šių metų didžiuoju darbdaviu antrus metus iš eilės tapo telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“, o mažųjų darbdavių kategorijoje triumfavo agroverslo AB „Linas Agro“. Taip pat išrinkti devynių skirtingų verslo sektorių geidžiamiausi darbdaviai. Šiemet „Verslo žinios“ geidžiamiausius darbdavius rinko visiškai nauju būdu – nugalėtojai buvo renkami ne remiantis publikos balsais, o įvairiais finansiniais ir bendrovių žinomumo/reputacijos rodikliais.

NT rinkos specialistai teigia, jog butus investicijai Lietuvoje dažniau renkasi moterys nei vyrai. Kaip pastebi nedidelės kvadratūros butų projektų vystytojai sostinėje, didžioji dalis jų parduodamų butų yra nuperkama moterų iniciatyva, vėliau įsigytą NT išnuomojant. Ši tendencija atspindi ir gilesnius finansinio elgesio skirtumus tarp moterų ir vyrų. Bitkoinais „žaidžia” berniukai Bene geriausiai šiuos skirtumus iliustruoja kriptovaliutų manija.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šiemet augo vertybinių popierių kainos, didėjo investuotojų aktyvumas ir sudarytų sandorių skaičius, tačiau rinkos analitikai teigia, kad kitais metais investuotojų entuziazmas gali prislopti, jei regione sulėtės ekonomikos augimas. Analitikai taip pat svarsto, kad Vilniaus biržai trūksta dydžio, o tai geriausiai išspręstų platesnis valstybės įmonių kotiravimas, tačiau tai 2018 metais turbūt neįvyks.

Buvęs banko „Hermis“ pastatas sostinės Jogailos gatvėje Vilniuje įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Šį pastatą šiemet įsigijo ir planuoja rekonstruoti investicijų bendrovės „Orion Asset Management“ fondas. Kultūros paveldo departamentas BNS patvirtino, kad sprendimas saugoti objektą priimtas spalio pabaigoje. „Pagrindinis dalykas, dėl kokių priežasčių jis yra įrašytas į registrą, – tai vienas iš žymiausių, gerai išlikęs postmodernizmo architektūros pavyzdžių.

Didžiausių JAV bankų („JPMorgan“, „Goldman Sachs“, „Citigroup“, „Wells Fargo“, „Bank of America“ ir „Morgan Stanley“) vadovai uždirba vidutiniškai 2,1 karto daugiau negu didžiausių Europos finansų įstaigų vadovai, parodė britų verslo dienraščio „The Financial Times“ ir konsultacijų įmonės „Equilar“ atliktas tyrimas.

Amerikos ekonomika veikiausiai įžengs į naują erą po to, kai į Baltuosius rūmus įžengs Donaldas Trumpas, kurį amerikiečiai praėjusią savaitę išrinko naujuoju prezidentu, rašo amerikiečių laikraštis „The Wall Street Journal“. Jo apklausti ekspertai mano, kad D. Trumpo politika gali paskatinti spartesnį Jungtinių Valstijų ekonomikos, infliacijos ir palūkanų normų augimą. Tačiau taip pat gali naujų rizikos veiksnių, įskaitant ir tarptautinio prekybinio karo grėsmę.

Verslininko Gintaro Bertašiaus kontroliuojamos Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai šiemet per tris ketvirčius buvo 60 mln. eurų, arba 26 proc. mažesni negu tuo pačiu metu pernai. Vilkyškių  pieninė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad vien rugsėjį, palyginti su pernykščiu rugsėju, grupės pardavimai sumažėjo 9 proc. iki 6,06  mln. eurų.

Kinijos akcijų biržos griūtis jau tęsiasi trečią savaitę, o Šanchajaus akcijų biržos vertė neteko trečdalio savo vertės nuo birželio vidurio, rašoma cnn.com. Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija situaciją apibūdino kaip „panikos nuotaikos“. O kai kurie ekspertai teigia, kad ši griūtis gali turėti didesnį poveikį pasaulio ekonomikai, negu Graikijos krizė. Kodėl prasidėjo griūtis? Anksčiau šiais metais Kinijos akcijų biržos jau demonstravo klasikinius burbulo pavojaus signalus.

Įsigyti „Finastos“ bankinę grupę ketinančios įmonės pateikė savo galutinius pasiūlymus, todėl sprendimas dėl pardavimo bus priimtas jau netrukus Banko „Snoras“ bankroto administratorius praneša, jog iš visų potencialių pirkėjų sulaukė galutinių pasiūlymų įsigyti „Finastos“ bankinę grupę. Pardavimo procesas toliau vyks vertinant visus potencialių kandidatų oficialiai pateiktus pasiūlymus. Sprendimas dėl geriausio kandidato įsigyti „Finastą“ bus priimtas artimiausiu metu.

UAB „Finasta Asset Management“ sėkmingai įgyvendino Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimą ir perkėlė naikinamo pensijų fondo „Citadele Pensija 1“ dalyvius į savo valdomą „Finasta“ konservatyvaus investavimo pensijų fondą. Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba priėmė įvertinusi visų šalyje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąžos ir rizikos santykį.

Visai neseniai viena iš menų fabriko „Loftas“ įkūrėjų Živilė Diawara išbandė fotomodelio darbą. Pati būdama sostinės kultūros ikona, Ž. Diawara miesto žmogų mato kaip drąsią ir tvirtą charakterį turinčią asmenybę. Tokiu amplua ją įsivaizdavo ir stilistai, nusprendę parinkti elegantiškos ir pašėlusios moters įvaizdį.

AB banko SNORAS grupė šiandien baigia sandorį, kuriuo iš AB „Invalda“ savo lėšomis įsigyja 100 proc. akcinės bendrovės (AB) „Finasta įmonių finansai“, valdančios AB banką „Finasta“, akcijų, taip pat 100 proc. įmonių FMĮ (finansų maklerio įmonės) „Finasta“, „Invalda turto valdymas“ ir „Invalda Asset Management Latvia“ akcijų. Sandorio vertė 45,75 mln. litų (13,25 mln.

2009 m. pirmąjį pusmetį AB „Invalda“ iš veiklos uždirbo 7 mln. Lt pelno, tačiau dėl 44,5 mln. Lt atidėjimų galimiems nuostoliams nekilnojamojo turto sektoriuje padengti, įmonė š.m. I pusmetį patyrė 37,5 mln. Lt nuostolį. Pasak AB „Invalda” prezidento Darius Šulnio, didžioji dalis pagrindinių verslų jau atliko būtinas pertvarkas didinant konkurencingumą bei veiklos efektyvumą.

Vertybinių popierių komisija (VPK) gavo užsienio šalių rinkos priežiūros institucijų pranešimus apie jų teritorijoje veikiančias nelicencijuotas bendroves, teikiančias investicines paslaugas: * East Financial Group (www.eastfinancialgroup.net); * Wellesley International Group (www.welleslyinternational.com); * Omega Global Trading, Inc (www.oglobaltrading.com); * Rothman Capital (www.rothmancapital.com); * First Nevada Securities (www.firstnevadasecurities.

„Tai Lietuvos finansų istorijoje precedento neturintis įvykis“, - taip banko „Snoras“ prezidentas Raimondas Baranauskas vertina sprendimą įsigyti 100 proc. AB „Finasta įmonių finansai“ akcijų. Sandoris turėtų įsigalioti per tris mėnesius, visiškai bankų sujungti neketinama. Išliks savarankiški Vakar AB banko „Snoras“ ir AB „Invalda“ valdybos pritarė finansinės grupės AB „Invalda“ įmonių įsigjimo-pardavimo sandoriui.

Šiandien rinkoje subruzdo smulkieji investuotojai. Tam įtakos turėjo kelių pieno sektoriaus įmonių pranešimai apie tai, kad pirmas šių metų ketvirtis turėtų būti nuostolingas. Taigi, dar viena panikos injekcija numušė akcijų kainas žemyn. Šiandien bendra biržos apyvarta siekė 3,5 mln. litų, sandorių buvo 790, o brangusių ir pigusių pozicijų santykis atitinkamai 7/14. OMXV indeksas sumenko 0,22 proc. iki 450,74 punkto ribos.