arūnas plikšnys

Nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 26 d. vyksiančiame priėmime į profesinio mokymo įstaigas šiemet gali dalyvauti ne tik norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, kaip buvo įprasta iki šiol, bet ir I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo rugsėjo jungti dalį profesinio mokymo įstaigų su paprastomis mokyklomis, kitoms su mokyklomis siūloma sudaryti jungtinės veiklos sutartis dėl bendrojo ugdymo programos. Kaip informavo ministras Algirdas Monkevičius, tai daroma tęsiant 2018-aisiais inicijuotą profesinių mokymo įstaigų tinklo pertvarką.

Ketvirtuoju švietimo, mokslo ir sporto viceministru paskirtas Arūnas Plikšnys, pirmadienį pranešė ministerija. Jis bus atsakingas už profesinio mokymo sritį. 1998–2011 metais A. Plikšnys vadovavo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo, profesinio ir neformalaus ugdymo departamentui, 2011–2016 metais – Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentui.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino Vietos plėtros strategijų rengimo taisykles. Jos duoda startą bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai (BIVP) Lietuvos miestuose. Tai vienas iš naujų 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos įgyvendinimo būdų. Taisyklės nustato reikalavimus vietos plėtros strategijų rengimui, tvirtinimui ir keitimui.

Virginija Motiejūnienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vidaus reikalų ministerija paskirstė beveik 400 mln. litų europinių pinigų nedideliems Lietuvos miestams jų infrastruktūrai gerinti. Lėšos skirtos 2014–2020 metų laikotarpiui. Kauno rajone, esančiame Garliavos mieste gyvena beveik 13 tūkst. žmonių.

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas bei Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis abejoja, ar tokia Valentino Milaknio vadovaujama Saulėlydžio komisija, kokia šiandien veikia prie Vyriausybės, gali atnešti realios naudos šaliai. "Saulėlydžio komisijai buvo pavesta išnagrinėti ir pateikti siūlymus dėl Kūno kultūros ir sporto departamento veiklos tęstinumo ir vietos valstybės valdymo sistemoje nustatymo.

"Gender Loops" projekto metodika darželių nepasiekė, antradienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). ŠMM sudaryta darbo grupė išaiškino, kad žiniasklaidos plačiai aprašytas ir diskusijas kėlęs "Gender Loops" projektas ikimokyklinio ugdymo įstaigose nebuvo diegiamas, o projekto metu nebuvo tobulinama darželių auklėtojų kvalifikacija.

Šiandien į pirmąjį posėdį susirinkusi Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė dėl „Gender Loops“ metodikų taikymo numatė tolimesnius veiklos žingsnius. Artimiausiu laiku į darbo grupės posėdį bus pakviesti projekto „Gender Loops“ rengėjai ir vykdytojai – Viešoji įstaiga „Socialinių inovacijų fondas“. Jų bus prašoma pristatyti projektą, pateikti įgyvendinimo ataskaitą ir atsakyti į darbo grupei rūpimus klausimus, rašoma pranešime spaudai.

Mokyklos sulaukia mokinių tėvų prašymų leisti jų atžaloms anksčiau pabaigti mokslo metus. Tokie atvejai – ne pavieniai. Prašymai grindžiami moksleivių siekiu pradėti nuo birželio pradžios dirbti arba suplanuotomis atostogomis – esą tėvai, keliaudami atostogauti, drauge nori pasiimti ir savo vaikus. Dėl to pasigirsta siūlymų iki gegužės pabaigos trumpinti mokslo metus. „Prašau mano dukrą, pirmos klasės mokinę, išleisti iš pamokų, nes savaitei išvykstame į užsienį.

Kitąmet dešimtokai laikys ne pasirenkamus, o jau privalomus matematikos ir lietuvių kalbos egzaminus. Numatyta ir pakeitimų abiturientams. Šiemet dešimtokai dar galės rinktis, ar nori tikrintis pagrindinio ugdymo pasiekimus. Pernai daugiausiai mokinių rinkosi lietuvių ir matematikos egzaminus. Kitąmet šie egzaminai jiems taps privalomi, o dar po kelerių metų kartu teks privalomai laikyti ir informacinių technologijų bei dar kelis papildomus egzaminus.

Nuo rugsėjo šalies vidurinėse mokyklose nebeliks 7 metus taikytos profilinio mokymo sistemos. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad taip mokiniams atveriamos platesnės galimybės pasirinkti daugiau dalykų, reikalingų renkantis aukštąją mokyklą, įgyjant profesiją.Tačiau mažesniųjų miestų švietimo specialistai sako, kad vos vieną arba dvi vienuoliktas klases turinčiose mokyklose įgyvendinti naująją tvarką bus neįmanoma, praneša LTV naujienų tarnyba.