arūnas matelis

Jubiliejinis festivalis „Kino pavasaris“ atidarytas! Žiūrovų namuose jis vyks kovo 19–balandžio 2 dienomis. Šį kartą atidarymo ceremonija buvo kitokia, bet vis tiek išlaikė bendruomeniškumo dvasią, rašoma pranešime spaudai.

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Vasario 9-ąją kino žiūrovai ekranuose išvys tarptautinius apdovanojimus pelniusio ir užsienio festivaliuose milžiniško susidomėjimo sulaukusio Arūno Matelio filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Filmas pasakoja apie nematomą dviračių sporto pusę ir gregorius – dviratininkus, kurie pralaimi tam, kad laimėtų jo komandos draugas.

Praėjusią savaitę vykusioje kino paramos fondo „Eurimages" sesijoje buvo patvirtinti projektai, kuriuos šiais metais finansuos prestižinis kino fondas.

Kino režisierius Arūnas Matelis šiandien gavo kvietimą savo naujausio, Lietuvoje dar nerodyto, filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pasaulinę premjerą surengti A klasės, Varšuvos kino festivalyje. Varšuvos kino festivalis (WFF), 2009 m. buvo pripažintas vienu iš aštuonių A klasės festivalių pasaulyje, drauge su Kanų, Venecijos, Berlyno, Lokarno, San Sebastiano ir kitais tarptautiniais kino festivaliais.

Režisierės Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“ penktadienį JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto sprendimu išrinktas kandidatu siekti apdovanojimo geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Filme „Sangailės vasara“ pasakojama apie dvi paaugles mergaites (akt. Aistė Diržiūtė ir Julija Steponaitytė) – jų išgyvenimus brandos periodu, seksualumo ieškojimus, tarpusavio santykius, kurie padeda įveikti savas baimes, atskleisti vidinį potencialą.

Kasmetine tradicija tapusių Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ steigėja Lietuvių kino akademija (LiKA) skelbia, jog nuo 2013 m. vasario 20 iki kovo 20 dienos priimamos paraiškos apdovanojimams gauti. „Su nekantrumu, tarsi pavasario, laukiame pateikiamų lietuviškų filmų ir tikimės, kad šiemetiniai apdovanojimai ne skaldys, o vienys kino bendruomenę, koks ir yra Akademijos kertinis tikslas“, - sako LiKA direktorė Lina Buzelytė.

Vokietijos mieste Leipcige pirmadienį prasideda vienas prestižiškiausių dokumentinio kino festivalių pasaulyje „DOK Leipzig“. 55-ąjį kartą rengiamo tarptautinio dokumentinių ir animacinių filmų festivalio konkursinėje programoje su pasaulinio kino naujienomis šiemet varžosi ir du lietuviški filmai – Eglės Vertelytės „UB Lama“ ir Oksanos Burajos „Liza, namo!“. Režisierės E. Vertelytės filmas „UB Lama“ pasakoja apie jurtoje prie Ulan Batoro (Mongolija) gyvenantį išdykusį dvylikametį mongolų bern...

Jau 39-ąjį kartą Slovakijoje vykstančio “Ecotopfilm" festivalio konkursinėje programoje Lietuvos kūrėjų komanda pelnė garbingą įvertinimą. Arūno Matelio kūrybinės grupės “Nominum" bei prodiuserių kompanijos “Videometra" sukurtas filmas "Žalumose" šį penktadienį iškilmingai apdovanojamas legendiniuose Bratislavos rūmuose. Festivalio “Ecotopfilm" konkursinėje programoje varžosi įvairių žanrų filmai. Lietuvių kūrybinei grupei bus įteiktas specialusis prizas.

Pekine pasibaigusiame Frankofonijos filmų festivalyje sėkmė lydėjo lietuvišką Arūno Matelio filmą „Prieš parskrendant į Žemę“. Jis, pelnęs didžiausią reitingą tarp balsavusių internetu ir žiūrovų simpatijas, buvo papildomai parodytas festivalio uždarymo metu. Po šios sėkmės dar numatyta daugiau nei dešimt filmo rodymų visoje Kinijoje.

Lapkričio 25 d. Anykščiuose jau trečią kartą prasidės ir dvi savaitgalio dienas tęsis geriausių iš geriausių pasaulio dokumentinių filmų šventė „E-Dox“ fiesta.

Ketvirtadienį, lapkričio 10 d. viename iš sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko devintojo tarptautinio kino festivalio „Scanorama“ atidarymas. Atidarymo šventę, kurioje dalyvavo gausus politikų, užsienio ambasadorių, kino industrijos atstovų vainikavo danų režisieriaus Larso von Triero dramos „Melancholija“ premjera.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 26 d. paskutiniu seansu „Šiuolaikinio meno centro“ kiemelyje baigėsi vasariškai romantiškas „Kinas po žvaigždėmis“. Kino centro „Pasaka“ kruopščiai atrinktais filmais vasaros vėlyvais vasaros vakarais už patrauklią kainą galėjo mėgautis du mėnesius. Visas uždarymo renginys buvo skirtas kino genijaus Woody Alleno talentui pagerbti. Sugrįžę šilti orai ir naujausio W. Alleno filmo premjera pasirodė esąs derinys, kuriam sunku atsispirti.

Lithuanian Films, stendo sėkmė neabejotina, prasidėjusi Berlynalejė 2011 vasaryje, prasitęsusi Marché du Film, Kanuose, gegužėje, o dabar keliaujanti į Sunny Side of the Docs, La Rošelyje. Visur Lithuanian Films sužibėjo savo išskirtinumu ir puikiu darbu stende.

Kino režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis džiaugiasi atsigaunančia lietuviška kino industrija, nors valdžios kultūros politika ją ir stumia į pražūtį. Kaip vertinate dabartinį šalies kultūrinį lygį? Nepaisant valdžios požiūrio, kultūros lygis iš tiesų labai aukštas. Kultūros industrija geba sugeneruoti penkiskart didesnę finansinę naudą, nei gauna iš biudžeto – įvairioms sritims skiriamas vos vienas procentas.

Rugpjūčio 23-osios, Juodojo kaspino dienos / Baltijos kelio dienos vakarą, „Naktigonių 2010" žiūrovai susitikime su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, kino režisieriumi ir prodiuseriu Arūnu Mateliu turės galimybę dar kartą akivaizdžiai prisiminti istorinę 1989-ųjų Baltijos Tautų akciją, sudrebinusią „imperiją“, kai 620 kilometrų rankų grandine nuo Vilniaus (Gedimino bokšto) per Rygą iki Talino (Tompea bokšto) susivienijo 2 mln. žmonių.

Atrodo kultūros ministro postas, o kartu ir Kultūra,  dalies partijų ir politikų suvokiama tik kaip jiems atitekęs karo grobis ar sumedžioto šerno gabalas, lyg gyventume baudžiavos laikais,  o ne 21 amžiaus bendruomenėje, esančioje, kaip teigiame patys sau,  Europos centre. Kultūros žmonėms labai aišku -  tam , kad vadovauti Kultūros Ministerijai, neužtenka, kad partija turėtų tik tam tikrą skaičių Seimo narių.

Anykščių šv. Mato bažnyčioje sekmadienį rodomas dokumentinis filmas "Didžioji tyla". Dviejų su puse valandos trukmės filme pasakojama apie viduramžiais įkurtą kartūzų vienuolyną Prancūzijoje. Režisieriaus Filipo Groningo (Philip Groning) dokumentinis filmas "Didžioji tyla" (2005) rodomas "Sunday DOX" programoje, kuria pristatomi geriausi dešimtmečio dokumentiniai filmai, įvertinti Europos kino akademijos. Pažymima, kad Lietuvoje pirmą kartą šis filmas demonstruojamas bažnyčioje.

Lapkričio 5-22 dienomis jau septintus metus iš eilės kino mylėtojus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje suburs Šiaurės šalių kino festivalis „Scanorama“. Šiais metais organizatoriai pristatys ne tik gausybę pelniusių tarptautinius apdovanojimus filmų, bet ir kvies į trumpametražių filmų naktį, o jauniesiems  kino kūrėjams bus organizuojamos „meistriškumo dirbtuvės“. Festivalį Vilniuje atidarys XX a. 3-iame dešimtmetyje Prancūzijoje sukėlęs nemažą rezonansą, smerktas, cenzūruotas karpant, degint...

2009 m. gruodžio 4 – 13 dienomis pirmą kartą didžiausiame ir įtakingiausiame pasaulio modernaus meno muziejuje Niujorke (MoMA) per 10 dienų Amerikos auditorijai bus pateikta lietuvių kino apžvalga nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. MoMA bus parodyti keturiolika vaidybinių, dokumentinių ir trumpametražių lietuviškų filmų, sukurtų nuo 1990 iki 2009 metų.

Europos kino akademijos, Cezario, Venecijos, Tesalonikų, Sidnėjaus, Vienalės ir daugelio kitų tarptautinių filmų festivalių laureatas, Oskaro nominantas austrų kilmės režisierius Hubert Sauper šį savaitgalį atvyksta į Vilnių, kur bus rodomas žymiausias jo dokumentinis filmas „Darvino košmaras". Šis filmas tai „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009" projekto 3E-DOX programos SUNDAY DOX dalis, kur pristatoma unikali Europos Kino Akademijos atrinkta kolekcija - 10 geriausių pastarojo dešimtme...

Šį savaitgalį į Vilnių atvyksta du legendiniai dokumentinio kino autoriai, daugelio tarptautinių festivalių laureatai – Viktoras Kosakovskis ir Nino Kirtadze. Šį savaitgalį kino teatruose „Skalvija“ ir „Pasaka“ jie pristatys daugybėje kino festivalių įvertintus filmus: „Tishe!“ (rež. V. Kosakovskis) ir „Durakovo: kvailių kaimas“ (rež.

Pirmajam dideliam medikų ir menininkų bendradarbiavimo projektui „Meno teritorija“ baigiantis, jau galvojama apie meno sveikatai projektus kitose šalies ligoninėse. Keturis mėnesius trukusios „Meno teritorijos“ metu Lietuvos ir užsienio menininkai specialiai kūrė Vilniaus universiteto vaikų ligoninės mažiesiems pacientams.

Protesto akciją "Sudie, kultūra?" prie Seimo antradienį F.Šopeno "Gedulingu maršu" pradėję menininkai reikalauja atšaukti autorinių mokesčių padidinimą. "Mokesčiai mums padidėjo dvigubai, o ateityje planuojama kelti dar. Ir iki šiol menininkas iš autorinių honorarų sugebėjo susirinkti vadinamąjį minimalų atlyginimą. Nejaugi valstybė mano, kad tie 4 tūkst.

Ryškiausiame Europos kino renginyje – Europos Kino Akademijos (EKA) apdovanojimuose (dar vadinamais europiniais „Oskarais“) sužibėjo italų „GOMORA“. Filmas tapo geriausiu šių metų žemyno filmu ir susišlavė dar 4 apdovanojimus: Matteo Garrone pripažintas geriausiu šių metų režisieriumi; Toni Servillo buvo įvertintas kaip geriausias aktorius; Marco Onorato paskelbtas geriausiu operatoriumi, o scenaristų grupė Maurizio Braucci, Ugo Chiti, Gianni di Gregorio, Matteo Garrone, Massimo Gaudios...

Antradienį Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas priėmė lietuviško filmo „Nereikalingi žmonės“ režisierių Marį Martinsons, aktorių Kostą Smoriginą  bei Europos kino akademijos narį ir kino režisierių Arūną Matelį ir susitarė dėl 100  tūkstančių litų paramos filmo pristatymui „Oskarų“ ir „Auksinių gaublių“ reklaminėje kampanijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sostinės meras po susitikimo tikino, kad suras  visus 100 tūkstančių filmo „Nereikalingi  žmonės“ pristatymui JAV.

Šių metų pabaigoje žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms antrą kartą bus išdalinti apdovanojimai už didžiausią kūrybiškumą, progresą ir inovacijas žiniasklaidoje, pirmadienį paskelbė renginio „Nmedia 2008“ organizatoriai. Į apdovanojimus gali pretenduoti visi novatoriškumu pasižymėję nacionalinių ir regioninių visuomenės informavimo priemonių – spaudos, radijo, televizijos, interneto – žurnalistai.

Garsus kino režisierius Arūnas Matelis sostinę keičia į Anykščių kraštą. Jis turi daug kūrybinių sumanymų, kuriuos tikisi įgyvendinti Anykščių regione. Skiemonių seniūnijos Sarickų kaime gyveno režisieriaus tėvas, kuris buvo ištremtas į Sibirą. Dabar A.Matelis rimtai ketina įsikurti tėvo gimtinėje, čia būtų ir jo kūrybinės dirbtuvės.

Rašytojas Valentinas Sventickas dar ketveriems metams išrinktas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA-A) prezidentu. Penktadienį vykusioje asociacijos metinėje konferencijoje taip pat buvo patvirtinta nauja taryba. Pasak pranešimo spaudai, į LATGA-A vadovus buvo pasiūlyta vienintelė dabartinio asociacijos prezidento V.Sventicko kandidatūra.

Mes solidarizuojamės su Rusijos karinę agresiją patyrusia gruzinų tauta. Matėme: neva „taikdariškos“ Rusijos karinės pajėgos veikė Gruzijos žemėje kaip okupacinė jėga. Reikalaujame, kad Rusijos kariuomenė kuo greičiau būtų išvesta iš visos Gruzijos valstybės teritorijos.

Karinio konflikto kamuojamą Gruziją palaiko muzikos mėgėjai. Tuo buvo galima įsitikinti ketvirtadienį sostinės rotušės aikštėje. Aidint šimtams būgnų ir plevėsuojant Gruzijos vėliavoms čia prasidėjo muzikos ir meno festivalis „Be2gether“. Masinė „Be2gether“ atidarymo būgnų fiesta „Georgia2gether“ skirta palaikyti Gruzijai, kur jau savaitę tęsiasi kariniai konfliktai su Rusija.

Šį vakarą būgnais mušamas ritmas praneš apie festivalio „Be2gether“ pradžią ir išreikš solidarumą karo gniuždomai Gruzijos valstybei. Šiandien 17 valandą sostinės Rotušės aikštėje bus triukšmingai paskelbta antrojo muzikos ir menų festivalio „Be2gether“ pradžia. Į rekordinę būgnų fiestą planuojama surinkti kelis šimtus būgnininkų, kurie grodami kartu sukurs unikalią mušamųjų garsų simfoniją.

Šiandien Nidoje prasideda XII-ojo Thomo Manno festivalio Kino programa. Tai – jau tradiciniais tapę kino vakarai prie Nidos švyturio, ant Urbo kalno. Tris dienas (liepos 16, 17 ir 18 d.) bus rodomi lietuvių, latvių, estų, danų, švedų ir vokiečių kūrėjų filmai. Kino vakarai – nemokami. Šių metų Thomo Manno festivalio tema – „Kultūros kraštovaizdžiai. Mare Balticum“ – nagrinėja Baltijos jūros temą. Tad ir Kino programoje jūra yra pagrindinė filmus vienijanti tema.

Stavangeris (Norvegija) ir Liverpulis (Didžioji Britanija) Europos kultūros sostinės titulą po pusmečio perduos Lietuvos sostinei Vilniui bei Austrijos miestui Lincui. Aukštutinė Austrijos sostinė Lincas aktyviai pristato „Europos kulturos sostines 2009“ renginių ciklą, praneša Lietuvos radijas. Neseniai pasirodė antroji „Europos kultūros sostinės“ programa, pristačiusi per pusantro šimto įvairių renginių, vyksiančių Aukštutinėje Austrijoje ir visoje šalyje.

Lietuvos kino ir televizijos kūrėjams ketvirtadienį pirmą kartą įteikti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykusioje ceremonijoje paaiškėjo keturiolikos pasidabruotų gervės statulėlių laureatai.

Trečiadienį visuotiniame Nepriklausomų prodiuserių asociacijos (NPA) narių susirinkime buvo išrinkta nauja asociacijos valdyba. Naujajai tarybai, kurioje nuo šiol – S. Beržinis, K. Drazdauskas, K. Petrulis, A. Stoškus – vadovaus kino režisierius ir prodiuseris, Europos Kino akademijos narys, JAV režisierių gildijos lauretas, Arūnas Matelis. Jis kolegų buvo išrinktas vienbalsiai. Tame pačiame NPA susirinkime iš Kino tarybos buvo atšauktas pirmininkas A. Juzėnas.

Nors balandžio pabaigoje buvo pranešama, kad teismas leido griauti buvusio „Lietuvos“ kino teatro pastatą ir statyti jo vietoje naują kompleksą, portalo „Balsas.lt“ kalbinti aktyvistai tvirtina, kad ši istorija dar nebaigta.

Ketvirtadienį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vykusiame renginyje buvo paskelbti pretendentai į kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ apdovanojimus.

Pirmųjų Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai paskelbė vertinimų komisijos sąrašą. Iškilminga ceremonija vyks gegužės pabaigoje ir bus transliuojama per LNK televiziją.

Protestuotojų užsispyrimas meta iššūkį sveikam protui, o siekiant pateisinti savo poziciją prigalvojama naujų argumentų, kurie iš tiesų protestą tik dar labiau kompromituoja. Kovą dėl „Lietuvos“ kino teatro pralaimi abi pusės, pralaimi ir visuomenė. Jeigu nebūtų buvę dirbtinių kliūčių, naują nekomercinio kino teatrą su dviem salėm turbūt jau būtumėm turėję šiemet ar bent jau tikrai kitais metais. Naujajame kino teatre planuota rengti ,,Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ kino programą.

Vytautas V. Landsbergis po septynerių metų pertraukos į kiną sugrįžta su vaidybiniu filmu „Kai aš buvau partizanas“. „Balsas.lt“ premjeros išvakarėse paprašė režisieriaus papasakoti filmo atsiradimo aplinkybes. Kokie baigiamieji darbai vyksta filmo pasirodymo išvakarėse, pasakojama videoreportaže. Vaizdo reportažas su  režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu pridedamas straipsnio pabaigoje.

Balandžio 17 d. atnaujinta interneto svetainė „Geraskinas.lt“ pristato kino centro Pylimo g. 17 koncepciją. Dalis Lietuvos kinematografininkų ir kultūros veikėjų pasisako už naujo kino centro kūrimą buvusio “Lietuvos” kino teatro vietoje. Kartu su atnaujinta interneto svetaine startuoja akcija „Laisvė geram kinui!“, kviečianti Vilniaus bendruomenę ir kino mėgėjus išsamiau susipažinti su naujo kino centro projektu ir palaikyti jo įgyvendinimą.

Vilniuje penktadienį bus paskelbti ir apdovanoti daugiausiai prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje prisidėję visuomenės veikėjai. „LT tapatybės“ rinkimų laureatai bus pagerbti Seime vyksiančios ceremonijos metu. Jiems bus įteikti diplomai ir menininko Eimanto Ludavičiaus sukurtos lašo formos statulėlės. Kandidatus „LT tapatybės“ apdovanojimams siūlė Lietuvos ambasadų kitose šalyse darbuotojai, užsienio lietuvių bendruomenės bei Lietuvos gyventojai.

Dėl „LT tapatybės“ apdovanojimų, teikiamų labiausiai Lietuvą užsienyje garsinusiems žmonėms, toliau varžysis 14 pretendentų. Pasibaigus pirmajam balsavimo etapui, kurio metu visuomenė galėjo siūlyti savo kandidatus, komisija atrinko nominantus keturiose kategorijose - pagrindinėje „LT tapatybės“, taip pat sporto, turizmo ir kultūros srityse.

Siekdamas skatinti teigiamą šalies įvaizdžio formavimą, Lietuvos institutas skelbia "LT tapatybės" apdovanojimus ir kviečia visuomenę rinkti labiausiai Lietuvą užsienyje garsinusius žmones, organizacijas bei institucijas.Penktus metus iš eilės vyksiantys rinkimai "LT tapatybė" siekia kuo plačiau įtraukti visuomenę -gyventojai kviečiami aktyviai siūlyti kandidatus nominacijoms, už juos balsuoti interneto svetainėje www.tapatybe.lt.

Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotame projekte „Mokykla be uniformos“ išrinkti geriausi mokinių sukurti filmai, kurie pasirodys didžiajame ekrane.Projekto organizatoriai sulaukė apie 40 mokinių sukurtų trumpametražių filmų iš visos Lietuvos. Filmuose pasakojama apie tai, kas vyksta šiomis dienomis mokykloje ir mokyklos aplinkoje, kokie yra mokinių tarpusavio santykiai.„Tikrai džiugina, kad projekte dalyvavo daug mokinių.

Pirmąja Lietuvos kultūros atašė Japonijoje tapo japonų filologijos magistrė Gabija Žukauskienė.Kitą savaitę darbą Tokijuje pradedanti G. Žukauskienė studijavo Osakos užsienių studijų universitete, 1993 metais su pagyrimu baigė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Rytų fakultetą, pranešė Kultūros ministerija.G. Žukauskienė dešimt metų (1997-2007) dirbo Japonijos ambasadoje Lietuvoje, nuo 2003-ųjų buvo patarėja kultūros reikalais.

Pirmąja Lietuvos kultūros atašė Japonijoje tapo japonų filologijos magistrė Gabija Žukauskienė. Kitą savaitę darbą Tokijuje pradedanti G.Žukauskienė studijavo Osakos užsienių studijų universitete, 1993 metais su pagyrimu baigė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Rytų fakultetą, pranešė Kultūros ministerija. G.Žukauskienė dešimt metų (1997 - 2007) dirbo Japonijos ambasadoje Lietuvoje, nuo 2003-ųjų buvo patarėja kultūros reikalais.

Baltijos Asamblėjos (BA) premija literatūros srityje šiemet skirta poetui Marcelijui Martinaičiui. Jis apdovanotas už knygas „K. B. Įtariamas“ bei „Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971-2001“. Į BA premiją literatūros srityje taip pat pretendavo latvių vertėjas Gundaras Godinis bei poetė ir rašytoja iš Estijos Ene Mihkelsone.