artūras pakėnas

Žemės ūkio technika dėl savo techninių parametrų labai retai gali viršyti greitį, tačiau patys ūkininkai yra tie žmonės, kurie tikrai daug laiko praleidžia prie vairo. Be to, ūkininkai sumoka daug mokesčių valstybei. Tad valstybinio audito išvados, kad dalis greičio matuoklių mūsų keliuose įrengti nepagrįstai, žemės ūkio sektoriaus bendruomenės nepaliko abejingos.

Smūgis, slydimas, korekcija, akceleracija ir automobilis grįžta į tiesią trajektoriją. Smūgis, slydimas, korekcija, akceleracija ir automobilis slysdamas sukasi aplink savo ašį, išskleisdamas vandens lašelių vėduoklę.

Atsakymas būtų labai paprastas: vairuotojui ir jo darbdaviui, nes užtikrina geresnes darbo sąlygas. Tačiau tiesa ta, kad komercinius automobilius dažniausiai perka ne vairuotojai, o įmonių buhalteriai. Automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis yra brangesni už modelius, turinčius mechanines dėžes. Be to, komerciniai automobiliai skirti darbui, tad patogumas toli gražu nėra svarbiausias kriterijus.

Išlaikius tiek teorijos, tiek praktinį vairavimą, su pažymėjimu gali tekti atsisveikinti ne dėl savo kaltės, o tik dėl to, kad „Regitra“ peržiūrės vaizdo įrašą ir pamatys egzaminuotojo klaidą. Be to, prie vairavimo egzamino jūsų galės iš viso neprileisti, jeigu bus įtarimų, kad bandote paveikti egzamino rezultatą.

Nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti, kiek teršalų jos išmeta į aplinką. Ir nors prabėgo jau daugiau kaip 7 mėnesiai, žadėti reidai keliuose taip ir nebuvo surengti. O dabar atsirado dar ir naujas siūlymas šiuo metu galiojančią tvarką vėl keisti.

Sostinėje jau ilgiau kaip mėnesį vairuotojų daromus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus fiksuoja nauja stebėjimo įranga. Be to, įvardijama ir vieta, kur toks prietaisas šiuo metu yra išbandomas. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Judu“ (anksčiau „Susisiekimo paslaugos“) nuo birželio 12 d. iki rugpjūčio 15 d. Kalvarijų g. ir Apkasų g. sankryžoje pradėjo testuoti naują transporto priemonių stebėjimo įrangą.

15 proc. vairuotojų Lietuvoje prie vairo yra sėdę išgėrę, 2 proc. prisipažįsta tai darę viršydami leistiną 0,4 prom. ribą, o 8 proc. teigia atsidūrę situacijoje, kai buvo atkalbinėjami nuo vairavimo išgėrus. Tokią situaciją atskleidė „Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies eismo įpročius ir kultūrą.

Savaitgalį Kaune dviejose aikštelėse šalia Žemės ūkio akademijos varžėsi tradicinio, jau pusę amžiaus gyvuojančio velykinio automobilių slalomo varžybų, kurias rengia Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija (TASVA), dalyviai. Slalomo fiesta paviliojo rekordinį, net 117 automobilių sporto veteranų ir svečių būrį, kuriam šios varžybos tapo neatskiriama prasmingo, adrenalino nestokojančio laisvalaikio dalimi.

„Regitros“ egzaminuotojai nuo kovo 1 d. būsimus vairuotojus vertins vadovaudamiesi nauja tvarka. Tiesa, vairavimo instruktoriai sutinka ne su visais pakeitimais ir vardija spragas.  Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad „Regitra“ parengė ir patvirtino nuo kovo 1 d. įsigaliosiantį Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašą.

Pastarąjį mėnesį vairuotojai Lietuvoje, deja, negali išvengti važiavimo slidžia kelio danga. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai eismo įvykiai fiksuojami transporto priemonei išslydus iš posūkio, o koją dažniausiai pakiša per didelis žmonių pasitikėjimas vairavimo įgūdžiais bei transporto priemonės techninėmis galimybėmis. „Pastarąjį mėnesį itin dažnai keičiasi eismo sąlygos, todėl didėja tikimybė, kad automobilis slys ar taps sunkiau valdomas.

Susisiekimo ministerija praėjusiais metais leido šalies savivaldybėms ir kitiems kelių savininkams savo nuožiūra nuspręsti, ar žalias mirksintis šviesoforo signalas turėtų būti panaikintas, kaip tai yra padaryta daugelyje Europos šalių. Tuo metu didžiųjų miestų savivaldybės pakomentavo, ar artimiausiu metu vairuotojai sankryžose galės išvysti pokyčių.

Baudas už greičio viršijimą pernai gavo beveik 0,7 mln. Lietuvos vairuotojų. Nors kai kuriose valstybėse už šį Kelių eismo taisyklių (KET) nusižengimą baudos dydis nustatomas atsižvelgiant gyventojų pajamas, mūsų šalyje baudų dydžiai nesikeičia jau kurį laiką. Ekspertai vardija, kaip būtų galima pažaboti kelyje skubančius vairuotojus, o policija užsimena apie iškeltą pagrindinį tikslą, kuriuo siekiama didesnio saugumo.

Vairuotojai, norėdami ant savo automobilio užsidėti vardinius numerius, privalo laikytis tam tikrų taisyklių. O už galimybę išsiskirti tarp kitų gyventojai pakloja daugiau kaip tūkstantį eurų. Tačiau pasitaiko ir tokių, kure perka ne vardinius numerius, bet valstybinių numerių rėmelius, ant kurių galima išvysti ne tik rusiškų ar lietuviškų frazių, tačiau kai kuriais atvejais keiksmažodžių.

Kiekvieną savaitę policija registruoja šimtus eismo nelaimių keliuose, kurios kyla ir dėl pėsčiųjų, ir vairuotojų neatsakingumo. Saugaus eismo ekspertas pastebi, kad retas vairuotojas susimąsto apie būtinybę išlaikyti saugų atstumą tarp priekyje važiuojančios transporto priemonės, pavyzdžiui, tada, kai sankryžose yra laukiama žalio šviesoforo signalo. Policijos atstovai taip pat įvardija, ar vairuotojai, kurie tarsi „prilimpa“ prie kito automobilio, gali sulaukti baudos.

Lietuvos vairuotojai turės ne tik atnaujinti pirmosios pagalbos vaistinėles automobiliuose ir reguliariai gauti medicininę pažymą, kad yra tinkami vairuoti. Jų gali laukti ir dar viena užduotis – kas penkerius metus pakartoti pirmosios pagalbos kursus. Norėdami gauti teises, vairavimo mokyklose kiekvienas būsimas vairuotojas išklauso 8 valandų trukmės pirmosios pagalbos kursus.

Prieš kelis dešimtmečius Europos Sąjunga užsibrėžė pažaboti nelaimingų įvykių skaičių keliuose. Per šį laiką buvo priimta daugybė automobilių saugumo standartus apibrėžiančių nuostatų, padėjusių išgelbėti tūkstančius eismo dalyvių gyvybių.

Po Lietuvą keliaujantis vilnietis pasibaisėjo motociklininkų elgesiu. Vyras sako ne kartą pastebėjęs, kad motociklininkai dažnai važiuoja itin arti skiriamosios kelio juostos, kartais ją kerta ir važiuoja priešpriešinio eismo juosta. Tai, kaip sako vilnietis, labai erzina, mat iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės yra priverstos kuo labiau pasitraukti į šoną. Policija ragina gyventojus pastebėjus tokius atvejus juos užfiksuoti ir apie tai pranešti policijai.

Kilometrinės automobilių eilės, lėtai slenkantis laikas ir nuolatos minkomas automobilio pedalas, tai yra Lietuvos didžiųjų miestų realybė, su kuria kone kiekvieną dieną susiduria visi į darbą ar mokslus keliaujantys automobiliu. Tačiau dar liūdnesnė situacija laukia rugsėjį, pasibaigus daugelio atostogoms ir gatvėms prisipildžius į mokyklas ir universitetus kasryt skubančio jaunimo. Vilnietis Miroslavas sostinėje jau ne vienerius metus teikia pavežėjimo ir kurjerio paslaugas.

Valstybiniuose keliuose išjungus vadinamuosius inkilus, greičio mėgėjai neliko nepastebėti. Į darbą kibo naujieji sektoriniai matuokliai ir jų kraityje yra apvalus skaičius kelių erelių – per pirmą šių metų pusmetį užfiksuota net 50 tūkstančių pažeidimų. Dalis vairuotojų mano, jog policija ir kitos institucijos išvengtų tokio didžiulio darbo, jei dalyje Lietuvos kelių būtų padidintas maksimalus leistinas greitis.

Jau kitąmet vairuotojams nebereikės tampytis krūvos dokumentų ir popierių. Seimas nusprendė, jog vietoje automobilio techninio paso, draudimo dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams užteks parodyti savo pasą arba tapatybės kortelę. Skeptikai naują tvarką vadina nesąmone, esą kilus smulkiai avarijai, be dokumentų kils nesusipratimų, o vietovėse, kur nėra ryšio, policininkai kompiuteriu negalės patikrinti duomenų.

Nors žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius šiemet išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais, visų eismo įvykių ir sužeistųjų fiksuojama net 8 proc. daugiau. Avaringų situacijų itin padaugėja žiemą, kai slidžiame kelyje tampa dar sunkiau suvaldyti transporto priemonę. Kaip viena dažniausiai pasitaikančių tokių nelaimių priežasčių išskiriami techniškai netvarkingi seni automobiliai, kuriuose nėra jokių žmogaus sveikatą ir gyvybę išsaugoti galinčių elektroninių saugumo sistemų.

Nors žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius šiemet išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais, visų eismo įvykių ir sužeistųjų fiksuojama net 8 proc. daugiau. Avaringų situacijų itin padaugėja žiemą, kai slidžiame kelyje tampa dar sunkiau suvaldyti transporto priemonę. Kaip viena dažniausiai pasitaikančių tokių nelaimių priežasčių išskiriami techniškai netvarkingi seni automobiliai, kuriuose nėra jokių žmogaus sveikatą ir gyvybę išsaugoti galinčių elektroninių saugumo sistemų.

Už automobilio vairo kasdien praleidžiant daug laiko, neišvengiamai tenka reguliariai nusistebėti kitų vairavimo stiliumi ir kelyje demonstruojama kultūra. Keliaujant po pasaulį, kitų tautų atstovų vairavimo įpročiai gali dar labiau nustebinti. „Volkswagen komercinis transportas“ atliko apžvalgą ir išskyrė ryškiausius bruožus, kuriais tam tikrose situacijose pasižymi skirtingų šalių vairuotojai.

Vairavimas naktį – ne visiems lengva užduotis. Papildomi iššūkiai, tokie kaip sumažėjęs matomumas, kelia pavojų visiems eismo dalyviams. Tad ką, siekiant išlikti saugiems, būtina žinoti apie vairavimą tamsiuoju paros metu? Patarimais dalinasi vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Anot jo, naktį svarbiausias dalykas – tinkamai sureguliuoti žibintai.

Su džiaugsmu pranešame, jog startuojame su nauja rubrika, kurios vardas bus „Saugus Eismas". Jame stengsimės apžvelgti kaip reikia saugiai elgtis gatvėse, bet ir pakalbinsime žmones, kurie yra susiję su etiška ir saugia eismo kultūra Lietuvoje. Pradėsime nuo vieno vaizdo klipo, kuriame išvysite visiems pažįstamą situaciją. Tačiau kokie to padariniai ir ar taip verta elgtis? Ta proga pakalbinome ekonomiško ir ekstremalaus vairavimo meistrą Artūrą Pakėną.

Lietuvoje ką tik baigta dar viena  tarptautinio projekto „Ekovairavimo diegimas besimokančiųjų ir teisę vairuoti turinčių vairuotojų mokymuose“ (ECOWILL) dalis – 500 vairuotojų dalyvavo trumpos trukmės praktiniuose ekovairavimo mokymuose vairuotojo pažymėjimą turintiems asmenims. Mokymų metu pasiekta vidutinė degalų ekonomija sudarė 13-15 proc. 2011 - 2012 metų sandūroje projekto ECOWILL ribose ekovairavimo mokymo metodikos Lietuvoje buvo apmokyti pirmieji vairavimo instruktoriai.

Tiksliai pasakyti, kada visuomenėje kilo diskusijos apie moterų vairavimo sugebėjimus, neįmanoma, bet galime spėti, kad maždaug tuo metu, kai tik pirmoji dailiosios lyties atstovė sėdo prie vairo. Diskusijos apie tai visuomet būna daugiau emocionalios nei racionaliai argumentuotos, tačiau metodiškai teisingų bandymų atsakyti į lyčių priešpriešą keliančius klausimus taip pat būta.

„Ecodriving LT“ vykdomų ekonominio vairavimo mokymų rezultatai rodo, jog vairuojant automobilį su automatine pavarų dėže degalų sutaupyti galima iš esmės tiek pat, kaip ir su mechanine pavarų dėže. Įvertinus mokymus lengvaisiais automobiliais su mechanine pavarų dėže, buvo paskaičiuota, jog vairuotojai išmoksta sutaupyti vidutiniškai 13-15 proc. degalų. Vairuojant automobilius su automatine pavarų dėže, pasiekta vidutinė 13,2 proc. ekonomija.

Pirmieji Lietuvoje vykdomo tarptautinio projekto „Ecowill“  - „Ekovairavimo diegimas besimokančiųjų ir teisę vairuoti turinčių vairuotojų mokymuose“, kurį remia ES programa „Pažangi energetika Europai“, praktinių mokymų rezultatai rodo, jog Lietuvos vairuotojai dar turi nemažai rezervų taupyti degalus: net 70% ekovairavimo mokymų dalyvių be didesnių pastangų sugebėjo automobilio degalų sąnaudas sumažinti procentu, kuris žymimas dviženkliu skaičiumi - vidutiniškai 15-20%. Prieš du metus st...

Šeštadienio pavakarę Raudondvario (Radviliškio rajonas) poilsio bazėje finišavo Lietuvos žurnalistų autoklubo kasmet rengiamas tradicinis, jau dvyliktasis tarptautinis žurnalistų ralis "Lietuva-2007". Be šeimininkų, jame dalyvavo ekipažai iš Lenkijos, Estijos ir Latvijos. Prie starto linijos šiemet išsirikiavo 37 ekipažai, o ralio finišo liniją kirto 36.Iki 1,6 litro variklių darbo tūrį turinčių automobilių klasėje nugalėjo "Formulės-1" lenktynių komentatorius A. Volungevičius su S. Miežiu.

Daugeliui ištikimiausių „Aurum 1006 km lenktynių“, kitais metais pažymėsiančių savo 20-tį, gerbėjų ko gero bene labiausiai bus įsirėžusios šeštosios, 2005 m. įvykusios šios serijos varžybos. Ne todėl, kad tos lenktynės pasižymėjo itin dramatiška jų baigtimi ar neįtikėtinais įvykiais trasoje. Pirmąsyk renginio istorijoje ilgų nuotolių lenktynes organizuojančiai VšĮ „Promosportas“ motulė gamta pažėrė tiek ir tokių išbandymų, nuo kurių net juos atlaikius gerokai padaugėja žilų plaukų.