artūras bakšinskas

Kylant ketvirtajai COVID-19 bangai ir į ligonines patenkant vis jaunesniems žmonėms, gyvybės draudimo bendrovės sulaukia nemažai klientų, norinčių apsidrausti nuo COVID-19 ligos. Dauguma mirusiųjų nuo COVID-19 buvo vyresnio amžiaus žmonės, neturėję gyvybės draudimo sutarčių. Draudikai pastebi, kad situacija po truputį keičiasi.

Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak jos, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais – Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai. LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.

Studijos užsienyje gali nekainuoti nė cento, bet gali pareikalauti ir keliasdešimties tūkstančių eurų išlaidų iki to momento, kol pagaliau laikysite rankose išsvajoto universiteto diplomą. Ekspertai pateikia naujausią informaciją apie studijų užsienyje ir pragyvenimo kainas. Lietuvių susidomėjimas studijomis užsienyje toliau auga, ypač – Jungtinėje Karalystėje, kur studijuoti, pasak specialistų, gali kiekvienas – ir pirmūnai, ir tie, kuriems labiau sekasi praktinės disciplinos.

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. Sparčiau plėtosis ne gyvybės draudimo rinka, o gyvybės draudimo rinkos laukia kritimas, prognozuoja Lietuvos bankas. „Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija.

Prezidentas Valdas Adamkus sako, kad gyventojus reikia daugiau skatinti rūpintis savo sveikata, nes laiku pastebėti pirmi ligos simptomai gali išgelbėti gyvybę. Trečiadienį vakare kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus prisijungė prie socialinės akcijos „Pasitikrink = gyvenk!”, kurios metu sostinės Gedimino prospekte buvo uždegta 8000 žvakučių mirusiems nuo vėžio atminti.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 10,25 mln. litų, ir bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais pasiekė 149,72 mln. litų. Nuo 2004-ųjų pensijų fondų veiklos pradžios išmokas jau gavo 36,4 tūkst. pensijų fonduose kaupiančiųjų arba jų artimųjų, vien šiemet per pirmus tris mėnesius – 1,5 tūkst. Iš šio skaičiaus 497 atvejais išmokėta kaupusiųjų mirties atveju, jų artimieji gavo vidutiniškai po 4930 Lt.

Pirmąjį šių metų ketvirtį antrosios pakopos pensijų fonduose kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems išmokėta suma siekė 8,2 mln. litų. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios jau išmokėta 103,2 mln. litų. Išmokas gavo 21,8 tūkst. kaupusiųjų ir jų artimųjų. Vien per pastaruosius 12 mėnesių išmokų padaugėjo per pusę, arba 53 proc. daugiau – nuo 67,42 mln. litų.

Vos 20 mūsų šalies piliečių savo gyvybę yra įvertinę milijono litų suma. Kitų norai ir galimybės ženkliai kuklesni. Iš viso Lietuvoje, kaip skaičiuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA), yra sudaryta per 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Kai kuriose iš jų apdrausti keli asmenys, todėl, bendrai tariant, gyvybės draudimą Lietuvoje turi apie 600 tūkst. piliečių. Didžiausia draudimo suma – 4 mln.

Visuomenėje egzistuoja keli mitai apie gyvybės draudimą. Pirma, manoma, kad gyvybės draudimas skirtas tik nuo nelaimingų atsitikimų ir mirties atveju. Antra, gyventojai dažnai tiki, kad gyvybės draudimu svarbiausia drausti vaikus, o ne šeimos maitintoją. Paplitęs mitęs ir tai, kad gyvybės draudimui užtenka standartinių įmokų neatsižvelgiant į šeimos maitintojo gaunamas kasmetines pajamas.

2011 metais Lietuvos gyventojų dažniausiai pasirenkama gyvybės draudimo suma sudarė 10-30 tūkst. Lt. Tokia suma pernai savo gyvybę įvertino beveik pusė gyventojų, sudariusių naujas gyvybės draudimo sutartis, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenys. Asociacija pastebi, kad pernai šiek tiek sumažėjo vidutinė pasirenkama kaupiamojo gyvybės draudimo suma, tačiau augo beveik visų gyvybės draudimo sutartyse pasirenkamų papildomų rizikų sumos.

Lietuvoje per 2011 metus gyvybės draudimo bendrovių pasirašytų įmokų suma siekė 560,8 mln. litų ir, palyginti su 2010 metais, padidėjo 3,9 proc. Šiemet, atsižvelgusi į Lietuvos ūkio augimo prognozes bei pasaulines gyvybės draudimo rinkos tendencijas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) prognozuoja apie 4-6 proc. rinkos augimą. LGDĮA duomenimis, išsivysčiusiose ekonomikose gyvybės draudimo rinkos dalis užima apie 60 proc.

Daugiau nei 70 tūkst. nepilnamečius vaikus auginančių tėvų yra sudarę kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis. Vaikų ateičiai skirdami vidutiniškai 115 Lt, kas mėnesį tėvai atideda apie 8 mln. Lt – beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenys. „Per pastaruosius trejus metus gyventojų susidomėjimas gyvybės draudimu kaip priemone kaupti vaikų ateičiai – studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai – nuosekliai augo.

Lietuvoje gyvybės draudimo bendrovių per pirmus tris šių metų mėnesius pasirašytų įmokų suma siekė 131,5 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad nors gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga, jos įmokų suma bendrame draudimo portfelyje tesudaro 31 proc., kai Europoje ši dalis siekia daugiau nei 59 proc.

Lietuvoje keturi darbingo amžiaus žmonės išlaiko vieną pensininką. 2050 metais situacija gali apvirsti aukštyn kojom – du dirbantieji išlaikys vieną pensinio amžiaus žmogų. Ši bauginanti demografinė situacija artima ne tik Lietuvai, panaši padėtis pastebima ir visoje Europoje. Nesvarbu,  kad jaunimui – pensija tik tolima ateitis, jos laukimas kelia nerimą 30-mečiams ir vyresniems.

2009 m. trečią ketvirtį į pensiją išėjo 507 papildomą pensijos dalį kaupę asmenys, kuriems iš viso buvo išmokėta 2,25 mln. litų išmokų arba vidutiniškai po 4,44 tūkst. litų kiekvienam. Nuo Pensijų kaupimo sistemos starto 2004 m. sausio 1 dieną iš viso į pensiją išėjo jau 2,9 tūkst. privačiai pensijos dalį kaupusių dirbančiųjų, kuriems išmokėta suma jau viršija 10 mln. litų arba vidutiniškai po 3,5 tūkst. litų. „Paskutinį ketvirtį išmokėta vidutinė išmoka yra maždaug 26 proc.

Didėjant pensininkų skaičiui, sumažintos įmokos į būsimųjų pensininkų sąskaitas užkerta kelią apsaugoti šalį nuo galimos socialinės sistemos krizės, teigia specialistai. 2009 metų rugsėjį pensijų fonduose papildomą pensiją kaupiančių dirbančiųjų sąskaitos pasipildė dar 41 mln. litų, uždirbtų iš investicijų. Bendras prieaugis nuo metų pradžios jau pasiekė 330 mln. litų arba maždaug 14,6 proc.

2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais būsimieji pensininkai vien iš investicijų uždirbo 289 mln. litų. Sėkmingas rugpjūtis būsimųjų pensininkų sąskaitas padidino 48,5 mln. litų – tokia suma per mėnesį išaugo visų antros pakopos pensijų fondų valdomas turtas, kuris dabar siekia 2,93 mlrd. litų. „Šie metai būsimiems pensininkams finansiniu atžvilgiu yra labai sėkmingi, ypač prisiminus sunkius praėjusius metus.

Daugiau nei 92 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad sunki liga ar nelaimė, jiems būtų ir stiprus finansinis smūgis, - atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu balandį „Vilmorus“ atlikta apklausa. Beveik du penktadaliai respondentų pripažino, kad jų finansinė padėtis taptų nepakeliama, o kiek daugiau nei 50 proc. – kad pastebimai pablogėtų. Tuo tarpu net 85 proc. žmonių prisipažįsta finansiškai nepasirengę tokiam scenarijui, 13 proc. – iš dalies pasirengę ir tik 2 proc.

Pensijų fondų valdytojai tikina, kad mažindama įmokas į pensijų fondus valstybė finansines problemas sprendžia tik savarankiškai kaupiančių būsimų pensininkų sąskaita. Vyriausybė užsimojo dar kartą - iki 2 proc. - sumažinti į antros pakopos pensijos fondus pervedamą "Sodros" įmoką. Pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad tokių skubiai priimamų sprendimų neigiamas pasekmes pirmiausia pajus gyventojai, mat kiekvienas būsimas pensininkas praras iš viso po beveik 1810 litų dar prieš investicijas.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje antradienį investuotojų dėmesio centre buvo Ūkio ir „Snoro“ bankų akcijos, kurioms kartu teko 55,5 proc. bendros biržos akcijų apyvartos. OMXV indekso vertė sumažėjo 1,46 proc., iki 192,38 punkto. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 6,106 mln. litų, iš jų 3,661 mln. litų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Apsidraudusiųjų gyvybę skaičius sparčiai didėja, tačiau dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) duomenimis, 2007 metais iš beveik 12 tūkst. mirusių darbingo amžiaus šalies gyventojų gyvybę apsidraudę buvo 289 gyventojai, trečdaliu daugiau nei 2006 m. Jų artimiesiems buvo išmokėta beveik 6,4 mln. litų draudimo išmokų t.y. vidutiniškai kiek daugiau nei 22 tūkst. litų kiekvieno mirusiojo artimiesiems.

Vaikus Lietuvoje auginantys tėvai savo atžalų ateičiai kas mėnesį atideda beveik 6 mln. litų. Lietuvoje populiarėja gyvybės draudimo paslauga, kai tėvai kaupia pinigus vaiko ateičiai kartu apdrausdami ir savo gyvybę. Didžiausia tokio draudimo mėnesio įmoka jau pasiekė 4200 litų. Mažamečius vaikus Lietuvoje auginantys tėvai savo atžalų ateičiai kiekvieną mėnesį atideda beveik 6 mln. litų. Per mėnesį susidaro beveik 52 tūkst.

Lietuvos gyventojai vidutiniškai tris kartus atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių pagal įmokas į investicinį bei kaupiamąjį gyvybės draudimą kaupiant lėšas papildomai senatvės pensijai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDA) atliktas Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojų palyginamasis tyrimas parodė, kad papildomai, trečiosios pakopos, pensijai sukaupti vienas Lietuvos gyventojas skiria du kartus mažiau pinigų nei mūsų artimiausi kaimynai - es...

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija prieštarauja ministerijos siūlymui leisti gyventojams nutraukti pernai sudarytas pensijų kaupimo sutartis ir įspėja, kad dėl to nukentės kiti pensijų kaupimo sistemos dalyviai. "Kategoriškai prieštaraujame šiam siūlymui, nes tokiu būdu atgaline data būtų keičiamos pensijų kaupimo bendrovių verslo sąlygos.

Gyvybės draudimo rinka šiais metais augs maždaug 60-70 proc., įvertinęs devynių mėnesių duomenis, prognozuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas. "Tokio augimo Lietuvos gyvybės draudimo rinka dar neregėjo. Kitais metais rinką judins kylantis pragyvenimo lygis, didėjantis pasitikėjimas draudimo institucijomis, vis dažniau pastebimas visuomenės supratimas, kad senatve reikia pasirūpinti patiems, taip pat mokestinės lengvatos", - mano A. Bakšinskas.

Šiemet sausio-kovo mėnesiais pasirašyta 80,7 proc. daugiau gyvybės draudimo įmokų, palyginti su 2002 metais, o apmokėtų žalų suma sumažėjo 37,2 proc. Tokius duomenis antradienį pateikė Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba. Per pirmąjį ketvirtį pasirašyta 50,5 mln. litų gyvybės draudimo įmokų bei apmokėta 8,4 mln. litų žalų. Šiuo laikotarpiu sudaryta 7,9 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu - 13,9 tūkst. sutarčių.