artumas

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad dauguma porų pasitenkina per savaitę vienu kartu lytinių santykių, kad patenkintų savo seksualinį gyvenimą. Tačiau, pasirodo, kad vienos stebuklingos formulės, kuri būtų tinkama daugumai porų, nėra. Neretai seksualiniai santykiai poroje kartas nuo karto priverčia susimąstyti, ar iš tiesų juose yra viskas gerai ir poroje jaučiate abipusį pasitenkinimą.

COVID-19 pandemija žmones uždarė namuose. Sumažėjo pramogų, o laiko liko daugiau. Juk net į darbą daugybė žmonių nebekeliauja. Taigi, atrodo, kad tai – puikus laikas meilei. Bet ar tikrai? Iš tikrųjų, ne vienas tyrimas rodo, kad karantino metu žmonės rečiau užsiima seksu. Viena vertus, vieniši žmonės sunkiau ieško partnerių, nes nevyksta įprasti socialiniai susibūrimai. Kita vertus, net ir kartu gyvenančios poros rečiau mėgaujasi kūniškais miegamojo malonumais. Tai parodė net keli tyrimai.

Nemažai žmonių linkę nutylėti savo seksualines problemas, o aptarti jas bijo ne tik su seksologu, bet ir su partneriu. Sekso ir artumo nebuvimas, retas mylėjimasis ne retai siunčia signalą apie rimtą pavojų santykiams.  Nemažą dalį šių bėdų, pasirodo, gali išspręsti patyrę specialistai, seksologas Viktoras Šapurovas, atskleidė priežastis, kodėl poros nesimyli ir patarė, kaip elgtis, kad išgelbėtumėte santykius.

Galiu pasiūlyti jums dar vieną patikslinimą, susijusį su artumu, kaip bendravimo rūšimi, ir jo derinimu su veikla. Tarkime taip – tam, kad būtume artimi žmonės, vėlgi, nebūtina būtinai KARTU ruošti pusryčius, klijuoti tapetus, rašyti straipsnį ir t.t. Artumas, kaip bendravimo būdas, nereikalauja nuolatinio buvimo kartu vos ne per prievartą! Juk vienoje poroje, realiai psichologiškai artimoje, vienas partneris miega, o kitas ruošia pusryčius.

Dabar apie kitą kraštutiniškumą: visišką artumą, apie kurį taip mėgsta kalbėti susižavėję žurnalistai, kad juos kur… :) Neva: „jie tapo vienas kitam tokie artimi, kad visiškai susijungė sielomis“ ir t.t. Iš tiesų tai labai sudėtinga, kadangi žmogus visada turi savo, kaip čia pasakius pasąmonę ir poreikių, kurie formuojasi tame lygmenyje… Ypatingai blogai, kada vienas siekia pasiglemžti kito asmenybę po artumo siekimo padažu… Būtent tai – vėlgi – ne artumas, o iliuzija: kuome...

Artumo pojūtis, kaip ir laimės, nebūna nuolatinis, netrunka 24 val. per parą. Būna mažų nesutarimų ir nemalonumų, tačiau daugiau ar mažiau BENDRAS suvokimas arba, tarkime, „generalinė linija“ ;), vis vien suteikia gan patvarų artumo arba laimės, arba abiejų kartu, pojūtį. Čia ir vėl galima prisiminti jau žinomas tiesas: „Dažnai mes laimės nepastebėdavom, buvo ji kaip dangus, įprastas jis“. Visai tikėtina, kad artumas kartais lygiai taip pat nėra pajuntamas.

...

„Niekas iš žmogaus neatima tiek daug jėgų, kiek pavojaus baimė“ − Ernestas Hemingvėjus Kai siūdami sagą netyčia adata įsiduriate į pirštą, pajuntate skausmą. Kai keldami nuo viryklės karštą puodą nusideginate − irgi skauda. Bet visa tai greitai praeina ir netrukus pamirštate. Negi dėl tokių smulkmenų niekuomet nebesiųsite į drabužį sagų bei nekelsite nuo viryklės puodų? Kai stengiatės ypač gerai atlikti savo darbą, bet susilaukiate vien tik nedėkingumo, pajuntate skausmą.