armėnai

Per sprogimą Kalnų Karabache esančiame degalų sandėlyje buvo sužeista daugiau kaip 200 žmonių, pirmadienį pranešė separatistinio etninių armėnų apgyvendinto regiono, kurio kontrolę praėjusią savaitę perėmė Azerbaidžanas, pareigūnas ir paragino skubiai suteikti medicininę pagalbą. „Dėl sprogimo degalų sandėlyje sužeistųjų skaičius viršija 200. Daugumos jų sveikatos būklė yra sunki arba labai sunki“, – socialiniame tinkle pranešė regiono žmogaus teisių kontrolierius Geghamas Stepanianas.

Kalnų Karabache gyvenantys etniniai armėnai šeštadienį degino savo namus prieš pasitraukdami į Armėniją, ruošiantis dalį ginčijamo regiono perduoti Azerbaidžanu pagal abiejų šalių taikos susitarimą. Kelbečero rajono dešimtmečius armėnų separatistų kontroliuojamame Azerbaidžano regione gyventojai šią savaitę masiškai traukėsi, kai buvo paskelbta, kad sekmadienį teritorijos kontrolę perims Azerbaidžanas.

Amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo administracija antradienį pareiškė nelaikanti masinių armėnų žudynių 1915 metais genocidu, siekdama nuraminti Turkiją, kurią supykdė JAV Kongreso sprendimas pripažinti tuos įvykius būtent genocidu. „Administracijos pozicija nepasikeitė“ – po balsavimų Kongrese išplatintame trumpame pranešime nurodė Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Armėnijoje šią savaitę kilo protestai prieš pagrindinę užtarėją Rusiją, kai ji atsisakė išduoti savo karį, kuris antrame pagal dydį Giumri mieste įtariamas išžudęs šešių asmenų šeimą. Protestuotojai kaltina ir Armėnijos valdžią pernelyg švelniai elgiantis su Maskva dėl karinių ir prekybinių interesų.

Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė tris armėnų tautybės Rusijos piliečius, susiruošusius skristi Olandiją ir patikrinimo metu pateikusius, įtariama, suklastotus leidimus gyventi Lietuvoje. Antradienį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte dirbantys pasieniečiai patikrino trijų į Eindhoveną norėjusių skristi Rusijos piliečių dokumentus.

 Kim Kardashian – visame pasaulyje žinoma žvaigždė, išgarsėjusi ne tiek savo vaidmeniu realybės šou „Keeping Up With The Kardashians“, kiek sekso vaizdajuoste, kuri buvo paviešinta 2007 metais. Kyla klausimas, kaip dėl šios armėnų kilmės žvaigždės jaučiasi patys armėnai? Vos prieš pora savaičių Kim Kardashian paskelbė apie savo nėštumą, ir ši naujiena netrukus mirgėjo viso pasaulio žurnaluose bei naujienų tinklalapiuose, tokiuose kaip BBC, Washington Post ir Le Figaro.

(Papildyta 16:23 val.) Prie Vengrijos ambasados Vilniuje ketvirtadienį, likus kelioms minutėms iki 14 val., pradėjo rinktis Lietuvoje gyvenantys armėnai, kur surengė sankcionuotą protestą. Vėliau armėnai patraukė prie Azerbaidžano ambasados prie Lūkiškių aikštės, kur jų jau laukė Lietuvoje gyvenantys azerbaidžaniečiai su savo šalies vėliavomis.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande teigė planuojantis įvesti naują įstatymą, pagal kurį būtų baudžiama už 1915-1916 metais vykusį armėnų genocido neigimą, skelbia BBC. Konstitucinė taryba vasario mėnesį nusprendė, kad įstatymas, kuriam pritarė abeji parlamento rūmai, pažeidžia nuomonės laisvės principą. Todėl prieštaringas įstatymas, prieš kurį griežtai protestavo Turkija, neįsigaliojo. Pasak armėnų, 1,5 mln. žmonių 1915-1916 metais buvo nužudyti arba mirė iš bado ir nuo ligų.

Pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 6-ąjį straipsnį genocidas – tai baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei. Osmanų imperijos vykdytas armėnų genocidas, ko gero, atitinka klasikinį šio masinio nusikaltimo apibrėžimą. Neseniai, balandžio 24-ąją, sukako 97-eri metai nuo tos dienos, kuri laikoma armėnų genocido pradžia.Juos vijo į dykumą.

Azerbaidžanas paleido tris karo belaisvius armėnus, sulaikytus prieš kelerius metus. Tai pranešė agentūra REGNUM, remdamasi Armėnijos generalinio štabo atstovu Samvelu Asatrianu. Pasak jo, šie piliečiai praėjusios savaitės pabaigoje „buvo perduoti trečiajai šaliai“. Ką konkrečiai tai reiškia - nepatikslinama. Trys kariškiai - Karenas Arutiunianas, Oganas Arutiunianas ir Gevorgas Tovmasianas - pakliuvo į nelaisvę 2009-2010 metais.

Šių metų vasario 25 d. paskelbtas 21 Seimo nario kreipimasis į Europos Parlamentą dėl prieš dvidešimt metų įvykusios Chodžali (azer. k. Xocalı) miestelio gyventojų tragedijos, kai, pasak kreipimosi „užsienio valstybės ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Karabacho Chodžali miestelį Azerbaidžane ir žiauriai išžudė 613 beginklių jo gyventojų, daugiausia moterų, senukų ir vaikų“. Vien šiame teiginyje esama akivaizdžių faktų iškraipymo ir atviros netiesos.

Prancūzijoje už genocido neigimą numatoma vienerių metų kalinimo bausmė ir iki 45 tūkst. eurų bauda. 1915 – 1917 m. jaunaturkių valdžia vykdė armėnų tautos genocidą. Turkija, kaip Osmanų imperijos teisių perėmėja, genocidą neigia iki šiol ir kalba apie karo sąlygotas priemones, pareikalavusias aukų abiejose pusėse. Prancūzijos Senatas pirmadienį pritarė prieštaringam genocido įstatymui, kuriame pripažįstamos ir masinės armėnų žudynės.

Džiūgaudama dėl Prancūzijoje priimto genocido įstatymo, viena pora Armėnijoje savo sūnui davė Sarkozy vardą, praneša agentūra AFP. „Iš tikrųjų kūdikis turėjo būti pavadintas pagal savo senelį. Tačiau kai Prancūzijos Senatas, nepaisydamas Turkijos grasinimų, priėmė šį įstatymą, mes nusprendėme jį pavadinti pagal Prancūzijos prezidentą“, – sakė mažylio močiutė Alvard Manukian. „Tegul mūsų berniukas, Sarkozy Avetisianas, būna toks pat drąsus, kaip ir N. Sarkozy“, – pridūrė moteris.

Po prieštaringai vertinamo genocido įstatymo priėmimo Prancūzijoje internautams Turkijoje suteikta galimybė išlieti savo įtūžį ant prezidento Nicolas Sarkozy, praneša agentūra AFP. Internete sukurtas žaidimas „Sumušk Sarkozy“, kuris yra labai populiarus, rašo Turkijos laikraštis „Milliyet“. Žaidimo esmė yra skelti kuo stipresnį antausį virtualiam Prancūzijos prezidentui. Už tai žaidėjui atlyginama vaizdeliu, kuriame N. Sarkozi vaizduojamas pamušta akimi ir kraujuojančia nosimi.

Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu prašė Prancūzijos Senato nepritarti įstatymo projektui, draudžiančiam armėnų genocido neigimą, praneša BBC. Pasak A. Davutoglu, jeigu bus priimtas šis įstatymas, „Prancūzijos istorijoje liks juoda žymė“. Turkija nutraukė politinius ir karinius ryšius su Prancūzija, kai praėjusį mėnesį Nacionalinė asamblėja patvirtino šį įstatymo projektą. Prancūzija genocidu laiko armėnų žudynes Osmanų imperijoje 1915–1917 metais.

Kasmetinis vienos iš švenčiausių krikščionių bažnyčių valymas Betliejuje virto skandalu, kai Kristaus gimimo vietoje kilo dvasininkų peštynės. Bažnyčia tradiciškai dalijasi trys krikščionių denominacijos: graikų ortodoksai, armėnai ir Romos katalikai. Konfliktas kilo tarp graikų ir armėnų, kurie puolė vieni kitus su šluotomis. Incidentą sustabdė tik atvykusi policijai, praneša AP. Abi pusės apkaltino viena kitą įsibrovimu į jiems nepriklausančias bažnyčios vietas. Policija grupes išskyrė.

Prancūzijos parlamentas, nepaisydamas Turkijos pasipiktinimo, svarstys įstatymo projektą, kuriuo draudžiama neigti 1915-aisiais žlungant Otomanų imperijai įvykusias masines armėnų žudynes, praneša BBC. Viešai neigiantiems genocidą grės metų laisvės atėmimo bausmė ir 45 tūkst. eurų bauda. Armėnai tvirtina, jog 1,5 mln. krikščionių armėnų buvo nužudyta dabartinėje Rytų Turkijoje 1915-aisiais per Pirmąjį pasaulinį karą Otomanų imperijos žlugimo metu.

Turkija įspėjo Prancūziją, kad šių šalių politiniai ir ekonominiai santykiai patirs rimtas pasekmes, jeigu Prancūzijos parlamentas priims įstatymo projektą, draudžiantį neigti 1915-aisiais žlungant Otomanų imperijai įvykusias masines armėnų žudynes. Įstatymo projektas parlamente bus svarstomas ateinantį ketvirtadienį. Pagal jį siūloma laisvės atėmimo bausmė iki vienų metų ir 45 tūkst. eurų bauda už genocidui prilygstančių žudynių neigimą.

Genocidas yra apibrėžiamas kaip „tyčinis ir sistematiškas etninės, rasinės ar religinės grupės naikinimas“. Nepaisant to, kad mokslininkai ir istorikai nuolatos ginčijasi, kurie atvejai gali būti pavadinti genocidu, vis dėlto, kai kurios žudynės paliko itin ryškų pėdsaką pasaulio istorijoje savo žiaurumu, nežmoniškumu bei didžiuliu aukų skaičiumi. Siūlome pažvelgti į aštuonis didžiausius ir žiauriausius genocidus pasaulio istorijoje.

Armėnijos ministras pirmininkas Tigranas Sargsianas sekmadienį pareiškė, kad Armėnija nori, jog tarptautinė visuomenė teisiškai, politiškai ir moraliai įvertintų 1915-ųjų Armėnijos genocidą, informuoja „RIA Novosti“. Sekmadienį armėnai visame pasaulyje mini 96-ąsias Armėnijos genocido metines. 1915 metų žudynių tuometėje Osmanų imperijoje aukomis tapo 1,5 mln. armėnų. „Šiandien yra 96-osios Armėnijos genocido metinės.

„Los Angeles Lakers“ krepšinio klubo lyderis Kobe Bryantas užsitraukė Kalifornijos valstijoje gyvenančių armėnų rūstybę. 700 tūkstančių jų ketina boikotuoti NBA žvaigždę. Nuo ateinančių metų K. Bryantas dvejus metus bus Turkijos aviacijos kompanijos, kovo mėnesį pradėsiančios tiesioginius skrydžius maršrutu Los Andželas-Stambulas, pasaulinės reklamos veidas. „Turkija - tai šalis, garsėjanti nuostabia gamta ir tūkstantmečių kultūros paveldu.

  Niekas, jokie istoriniai, religiniai ar politiniai motyvai, negali pateisinti nekaltų žmonių žudynių. Tai pasakytina ir apie šimtus tūkstančių Turkijos armėnų, žuvusių rytiniuose Osmanų imperijos provincijose Pirmojo pasaulinio karo ir tuomet vykusių tarpbendruomeninių susirėmimų metu.

Pirmojo pasaulinio karo metais įvykdyto armėnų tautos genocido 95-sios metinės penktadienį bus minimos Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje. Minėjimą rengia Lietuvos armėnų sąjunga ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Armėnų genocidas - vienas tragiškiausių įvykių XX amžiaus istorijoje, nukreiptų į vienos tautos išnaikinimą. 1915-1916 metais turkų vykdytas genocidas atnešė nesuskaičiuojamus nuostolius visai armėnų tautai.

Lazdijų rajono apylinkės teismas šešis suaugusius nelegaliai Lietuvos sieną perėjusius armėnus ketvirtadienį pripažino kaltais padarius nusikaltimą ir visiems skyrė po 4 MGL - 520 litų - baudas. Teismas įskaitė dviejų parų laiką, kai nelegalai pasieniečių buvo sulaikyti, vieną sulaikymo dieną prilygindamas 2 MGL, ir nusprendė armėnams paskirtas bausmes laikyti įvykdytomis.

Kruvini etniniai konfliktai dažniausiai ilgam įstumia į skirtingų tiesų apkasus ne vieną į jų verpetus patekusių tautų kartą. Dvidešimties metų senumo įvykiai Kaukaze yra iš tokių. Prieš kurį laiką „Balsas.lt“ aprašė Azerbaidžaniečių bendruomenės surengtą įvykių minėjimą. Dabar skelbiame kitokį požiūrį.

Turkijos ministras pirmininkas R.T. Erdoganas pagrasino iš šalies išsiųsti tūkstančius nelegaliai joje gyvenančių armėnų. Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Jungtinių Valstijų ir Švedijos pareigūnai patvirtino rezoliuciją, kurioje masinis armėnų žudymas Osmanų imperijoje vadinamas genocidu. Po šio JAV ir Švedijos žingsnio NATO narė ir kandidatė į Europos Sąjungos nares Turkija atšaukė savo ambasadorius iš Vašingtono ir Stokholmo.