arimex

Vilniaus riešutų ir džiovintų vaisių importo, apdorojimo ir prekybos bendrovė „Arimex“ plečiasi – iki 2026 metų įrengs dvi naujas riešutų gruzdinimo linijas, į kurias investuos apie 5 mln. eurų, įdarbins apie 25 naujus darbuotojus. „Sėkmingai įgyvendiname ambicingus plėtros planus. Mūsų siekis – dvigubinti gamybos pajėgumus: praplėtėme sandėliavimo ir gamybos patalpas, šiemet įsigijome ir naują fasavimo bei riešutų apdorojimo įrangą. Į plėtrą jau investavome 3 mln.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį (gegužės 20 ir 21 d.) Prienų rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centro stadione vyks du dideli mažojo futbolo renginiai. Šeštadienį (gegužės 21 d.) nuo 12 valandos įvyks antrasis Lietuvos mažojo futbolo Arimex taurės turnyras. Dėl įspūdingo trofėjaus Prienuose susigrums aštuonios mažojo futbolo Lietuvos komandos.

Viena didžiausių Lietuvoje duonos kepyklų „Vilniaus duona“ bei riešutų ir džiovintų vaisių prekybos bendrovė „Arimex“ mažins cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose – bendrovės penktadienį pasirašė tai numatantį susitarimą.  „Vilniaus duona“ įsipareigojo naudoti mažiau cukraus ir didinti skaidulinių medžiagų kiekį ruginėje bei kvietinėje duonoje, o „Arimex“ – dalyje riešutų ir džiovintų vaisių mišinių iš viso nebenaudoti cukraus.

Spalio 22-ąją, minint Nacionalinę riešutų dieną, visi norintieji  kviečiami į žaismingą ir azartišką renginį – pirmą kartą Lietuvoje siekti pistacijų gliaudymo rekordo! Jau dabar visi gali registruotis, kviesti savo draugus ir ruoštis iššūkiui! Riešutai – vienas mėgstamiausių lietuvių užkandžių.

 Švedijos kepyklų grupei „Lantmannen Unibake“ priklausančią vieną didžiausių duonos kepyklų Lietuvoje „Vilniaus duona“ palieka įmonės vadovas Gražvydas Jukna. Bendrovė pranešė, jog G. Jukna dirbs iki šios savaitės pabaigos, o po to įmonei laikinai vadovaus „Vilniaus duonos“ rinkodaros direktorius Artūras Kokoškinas. G. Jukna įmonės vadovu tapo 2015 metų pabaigoje.

Liepos 13-ąją Vilniaus santuokos rūmuose amžinąją meilę prisiekė orų pranešėja Karolina Liukaitytė (29) ir jos mylimasis Andrius Čelkis (42). Ne vienam baimę keliančią datą (13 diena, penktadienis) pasirinkę jaunavedžiai lietingą penktadienio rytą į santuokos rūmus atskubėjo atskirai. Sukūrus šeimą, K. Liukaitytę ir A. Čelkį pasveikinti rinkosi poros artimieji bei draugai. Pora teigia, kad tokią datą pasirinko atsitiktinai. Kaip patys tikina, šventė bus draugams, ne šiandien.

Prieššventinis laikotarpis kupinas ne tik malonaus laukimo ir jaukių rūpesčių, bet ir tikras galvos skausmas besirūpinantiems sveika gyvensena, savo mityba ir kūno formomis. Net ir tie, kurie paprastai laikosi mitybos ritmo bei dienotvarkės, susiduria su iššūkiais – keli vakarėliai vienas po kito, skonio receptorius kaitinanti šventinė vakarienė, kurios atsisakyti – ne valia, visa diena, praleista beieškant dovanų ar truks plyš besistengiant pabaigti svarbiausius ir didžiausius metų darbus.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tarp šį rudenį brangusių prekių ypač krenta į akis vos ne dvigubai brangę kai kurie riešutai. Prekybininkai pripažįsta, kad dėl to mažėja riešutų paklausa. Konditerijos gamintojai sako, kad neišvengiamai brangs ir jų produkcija. Pasak tiekėjų, lazdynų riešutai ir migdolai pabrango maždaug dvigubai, kiti – apie 6 proc. Tiekėjai vardija tris pagrindines priežastis: 9 proc.

Pavasarį atliktas tyrimas apie lietuvių įpročius darbe parodė, kad šalies gyventojams saldumynai ir bandelės – dažnas užkandis darbe (60 proc.), kava ir energiniai gėrimai – būdas kovoti su snauduliu (33 proc.), o pertraukėlės, kurias, specialistų teigimu, būtina daryti kas kelias valandas, – prabanga, kurią galima sau leisti tik jei darbų yra mažiau (80 proc.

Už kiekvieną į darbą dviračiu numintą kilometrą – priedas prie atlyginimo, – tokiu, rodos, itin novatorišku, sprendimu Prancūzijos valdžia skatina visuomenę automobilius keisti į sveikesnį transportą. Tačiau sveikos gyvensenos idėjomis užsikrėtusioje Lietuvoje tokios iniciatyvos jau veikia. Štai kompanijos „Arimex“ darbuotojams kelionė į darbą dviračiu kaskart leidžia kišenę papildyti 20 Lt.

8 tūkst. tonų riešutų ir džiovintų vaisių – tiek per 2013 m. suvartojo Lietuvos gyventojai, rodo kompanijos „Arimex“, Baltijos šalių riešutų ir džiovintų vaisių rinkos lyderės, duomenys. Per pastaruosius kelerius metus šių produktų populiarumas Lietuvoje augo. Viena tai lėmusių priežasčių – didelis lietuvių susidomėjimas sveika gyvensena ir mityba. Metų pradžioje bendrovės TNS LT pristatytame visuomenės nuomonės tyrime teigiama, jog net 40 proc.

Lietuviško kapitalo įmonės vis sparčiau stojasi ant kojų. Didžiausios šalyje riešutų ir džiovintų vaisių importuotojos – bendrovės „Arimex“ – šių metų apyvarta perkopė 100 mln. Lt ir yra dvigubai didesnė nei 2009 m. Pasak įmonės savininko Arno Jurskio, tai, kad per trumpą laiką nuo rinkoje nežinomos bendrovės pavyko išaugti iki sėkmingos tarptautinės įmonės, pasiekta aktyviu visos komandos darbu ir nuosekliai kuriama įmonės kultūra.

Iki didžiųjų metų švenčių likus mažiau nei dviem savaitėms, daugelis tik dabar sukruto: kuo apsirengti, kaip sulieknėti ir visaip kitaip pagražėti? Drabužių ir papuošalų ilgai ieškoti neteks – juos galima įsigyti užsukus į bet kurį prekybos centrą, tačiau kur kas daugiau pastangų prireiks patobulinti odą, plaukus ir figūrą. Tačiau ir tai dar galima suskubti padaryti – yra keli paprasti metodai natūraliai pasigražinti, o visas reikalingas priemones lengvai galima rasti bet kuriuose namuose.

Apie graikinių riešutų naudą sveikatai tikriausiai žino beveik visi. Tačiau tikrai nedaug kas žino, kada šie riešutai yra patys skaniausi ir kodėl jų sunku rasti parduotuvių lentynose spalį. „Graikinių riešutų derliaus nuėmimas prasideda vėlyvą rugpjūtį, kai sudžiūvęs žalias riešuto kevalas pradeda atsiskirti nuo branduolio ir jį jau galima lengvai išimti. Derliaus nuėmimas tęsiasi visą rugsėjį, o spalį riešutai džiovinami.

Chrestomatinę rašytojo Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“ ir pagal ją sukurtą filmą žino daugelis, tačiau pačios riešutų duonos retas yra ragavęs. Menininkė Nomeda Marčėnaitė šios duonos pirmą kartą ragavo Danijoje, viešėdama pažįstamos meno galerijos darbuotojos namuose. Galerininkė kepa šią gurmanišką duoną labai dažnai – jos gyvenimo draugas turi sveikatos sutrikimą – celiakiją, kai organizme neskaidomas javų glitimas, todėl negali valgyti jokios duonos iš grūdinių kultūrų miltų.

Sustabdyta ir uždrausta tiekti į Lietuvos rinką 18 tonų gliaudytų žemės riešutų, importuotų iš Gambijos. Tokį sprendimą priėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, kontrolę. Atlikus laboratorinius tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, nustatyta, jog tarša pelėsinių grybų išskiriamais toksinais - aflatoksinais viršijo didžiausią leistiną koncentraciją.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė realizuoti konservantais užterštą džiovintų obuolių siuntą iš Kinijos. Vadovaudamasi informacija, gauta per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą RASFF, VMVT pradėjo skubų tyrimą dėl nesaugių džiovintų obuolių iš Kinijos patekimo į rinką.

Siekdama paskatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimą užsienio rinkose, Ūkio ministerija dar trims įmonėms skyrė 798 tūkst. Lt iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. „Eksporto skatinimas siekiant įveikti sunkmetį ir modernizuoti Lietuvos ūkį yra viena prioritetinių sričių. Skirdami finansavimą įmonėms tikimės padėti joms rasti naujas rinkas ir išplėsti pardavimą.

Rinkoje uždrausta realizuoti žemės riešutus pikantiško skonio apvalkale (luobelėje) iš Kinijos dėl nustatyto padidinto melamino kiekio, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vasario 19 d. gavus skubų pranešimą bendra Europos Sąjungos skubių informacinių pranešimų apie nesaugius maisto produktus sistema (RASFF) dėl nesaugių kinietiškų žemės riešutų pikantiško skonio apvalkale (luobelėje). UAB „Arimex“ (Kirtimų g. 49 Vilnius) 1990 kg šio produkto į Lietuvą įveržė iš Olandijos.