argumentai

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesuprantanti prezidento Gitano Nausėdos argumentų, jog buvę ministrai negali būti skiriami ambasadoriais, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis. „Prezidento požiūrio vieno ar kito konkretaus asmens atžvilgiu nevertinu, bet sakyčiau, kad nelabai suprantu nuo ko žmogus, dirbęs valstybei, turėtų atšalti, jeigu jis ir toliau nori dirbti valstybei“, – komentare, kurį BNS perdavė I. Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, sakė premjerė.

Lietuvos Katalikų Bažnyčiai nusprendus atnaujinti pamaldas su tikinčiaisiais, teisininkai sako, kad ji turi formalių teisinių argumentų priimti savarankišką sprendimą, bet jo pagrįstumas kelia abejonių, įvertinus epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso. Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina susitikti su siūlomais pretendentais į ministrus, o jų vertinimus lems argumentai, ne emocijos, sako šalies vadovo patarėjas. „Vadovausimės argumentais ir tam tikros emocijos bus šone, neverta kalbėti apie emocinius pirmuosius įspūdžius“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta.

Prezidentūra teigia, kad jos neįtikina valdančiųjų argumentai, jog vienkartinės 200 eurų išmokos pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms negalima išmokėti anksčiau nei rugpjūtį dėl techninių priežasčių. „Natūralu, kad kyla klausimas dėl išmokėjiimo laiko. Šokas ekonomikoje vyksta šiuo metu, karantino laikotarpiu, ir būtent to pozityvo ir lėšų ekonomikai įpūsti labiausiai reikia šuo metu.

Pastarosiomis dienomis daug dėmesio sulaukė premjero Sauliaus Skvernelio raginimas atnaujinti kontaktus su Rusija politiniame lygyje ir tarpvyriausybinės komisijos veiklą. Po pokalbių su skirtingų institucijų diplomatais, pareigūnais ir politikos ekspertais, BNS pristato argumentus už, argumentus prieš ir galimus kitus motyvus.

  Buvęs liberalas, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis ketvirtadienį pareiškė neigiantis teisėsaugos jam pateiktus įtarimus „MG Baltic“ politinės korupcijos tyrime ir pavadino juos absurdiškais. „Nesutinku nė su vienu man pareikštu įtarimu ir atvirai sakau – jie manęs nenustebino. Nustebino tik faktai, kuriais šie įtarimai bandomi grįsti. Nustebino – ne tas žodis, greičiau prajuokino“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį parašė Š.Gustainis.

Trys socialdemokratai (Andrius Palionis, Eduardas Šablinskas ir Juras Požėla) pasišovė toliau tarnauti alkoholio pramonės interesams, įregistravo įstatymo pataisas, kad neįsigaliotų įstatymas, kuris nuo 2016 metų uždraudžia alkoholio pardavimą degalinėse.

Artėja naujo filmo apie Godzilą premjera, o tai reiškia, kad apie gigantišką japonų tautosakos monstrą vėl kalbės visi ir visur. Tačiau ar neuždavėte sau klausimo, ar galėtų toks monstras apskritai egzistuoti mokslo požiūriu? Atsakymas vienareikšmiškas –tokia Godzila, kokią ją įsivaizduoja kinematografai, egzistuoti negalėtų.

Trejų metukų Mateo atidžiai stebėjo savo besiginčijančius tėvus ir buvo puikiai pasirengęs kovai dėl savo teisių gauti keksiuką. Sunku įsivaizduoti, kaip suaugusieji, dalyvavę šiame pokalbyje su mažuoju Mateo, išsilaikė nepradėję juoktis. Berniukas išpučia akis, bando piktai kalbėti, netgi keletą kartų kreipiasi į savo mamą „brangioji“. „Linda, brangioji, tik paklausyk,“ – reikalauja būti išklausytas Mateo.

Mindaugas LAURINAITIS Šiaulių regiono plėtros tarybai ir kitiems suinteresuotiems asmenims vakar buvo pristatyta projekto „Rail Baltica“ strateginio poveikio aplinkai vertinimo (Spav) ataskaita, kurios išvados yra Panevėžio miesto naudai – tarptautinė geležinkelio magistralė turi eiti ne pro Šiaulius, bet pro Panevėžį. Ataskaitos rengėjų argumentai Šiaulių regiono atstovų neįtikino.

Nors vis daugiau pasaulio šalių priima homoseksualų santuokas įteisinančius įstatymus, daugelis žmonių su tuo nesutinka. Dažnai pasigirsta tam nepritariančių nuomonių, kurias specialistai paneigė moksliškai. Guardian.co.uk pateigia dažniausius teiginius ir juos paneigiančius argumentus. „Tai nenatūralu“ Dažnai šis argumentas naudojamas kalbant būtent apie homoseksualų lytinį aktą. „Nenatūralu“, nes neva taip gyvūnai nesielgia laukinėje gamtoje.

Seimo laikinoji tyrimo komisija, svarstanti parlamentarės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės klausimą, trečiadienį vyksiančiame posėdyje ketina išklausyti N. Venckienės argumentus. "Manau, kad komisijos nariai turės jai daug klausimų", - Eltai sakė komisijos pirmininkas Vytautas Saulis. Pasak jo, trečiadienį komisijos nariai taip pat ketina apsispręsti, kokios informacijos jiems papildomai reikia, sudarys sąrašą asmenų ir organizacijų, kuriuos dar reikėtų apklausti.

Ar kalba, kuria mes kalbame, gali apsunkinti mūsų finansinių sprendimų priėmimą? Ar tai, kad šiandien skaitome, rašome ar kalbame pavyzdžiui anglų kalba, reiškia, jog turime mažiau galimybių sutaupyti pensiniam amžiui nei, tarkime, kalbantys kinų kalba? Šią kontraversišką teoriją neseniai parėmė Jeilio universiteto ekonomisto Keitho Cheno padaryti atradimai. Portalui BBC profesorius teigė, kad jo tyrimas įrodo, kad mūsų naudojamos kalbos gramatika turi įtakos mūsų finansams ir net sveikatai.

Šiandien neįvertiname daugelio dalykų kuriuos laikome savaime suprantamais. 8 valandų darbo savaitė, draudimas gamyklose išnaudoti vaikus, vergovės draudimas ar saugos diržų naudojimas atrodo natūralūs dalykai, kuriuos padiktavo sveikas protas. Vis dėlto dar visai neseniai darbdaviai iki pamėlynavimo bandė įtikinti, kad šie sprendimai sunaikins verslą.

Besidomintieji politika jau kurį laiką turi galimybę per įvairias žiniasklaidos priemones stebėti rinkimų debatus, kuriuose į Seimą kandidatuojančių partijų lyderiai pasisako aktualiais klausimais ir siekia pelnyti rinkėjų nuolankumą. Debatų būna įvairių. Vieni televizijų kanalai į debatus kviečia tik kelių partijų lyderius, nepaisant to, kad šiemet turime 18 rinkimų dalyvių.

Konfliktai tarp vaikų ir tėvų nėra nauja ir neįprasta tema, bet metų metus, karta iš kartos tėvai su vaikais sunkiai randa bendrą kalbą. Dėl įtemptų santykių šeimoje prasideda pastovūs pykčiai, atsiranda kovingumas ir netgi neapykanta. Jei šeimoje santykiai ėmė byrėti, vaikai privalo perimti situaciją į savo rankas, nes „traukinys“ gali labai greitai nuvažiuoti nuo bėgių. Tačiau tikrai ne visos mamos žino, kaip sutarti su savo paauglėmis dukromis.

Ir kas nesvajoja uždirbti daugiau pinigų? Kad tai taptų realybe, turite žengti šiuos žingsnius. 1 žingsnis Pradėkite pokalbį Jei nerizikuosi, negersi šampano. Arba, kitaip tariant, negausi pinigų jam nusipirkti. Tiesa paprasta – norint pasididinti atlyginimą, reikia bent apie tai užsiminti. Vadovai labai retai patys pradeda pokalbį dėl algos (nebent nori ją sumažinti), todėl pirmą žingsnį turite žengti jūs. Nors tai puikiai žinome, mažai žmonių ryžtasi tai padaryti.

Lenkijos valdžios deklaruojamas komercinis požiūris į tarpvalstybinius santykius ir vadovavimasis neva pragmatiniais interesais bet kuriuo atveju yra nulemtas ir politinių sprendimų, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės teigimu, Lenkijos veiksmuose vis svaresnį žodį įgauna komerciniai argumentai, dėl kurių anksčiau buvę svarbūs strateginiai geopolitiniai projektai tampa nebe tokie patrauklūs.

Dvi valstybinės įstaigos – Premjero kanceliarija ir viešųjų pirkimų tarnyba, įsivėlė į konfliktą dėl viešojo pirkimo sutarties su kelionių organizatoriumi. Minėtoji tarnyba, balandį patikrinusi 2 mln. litų viešojo pirkimo sutartį su West Express bendrove, rado pažeidimų ir reikalauja šią sutartį nutraukti, tačiau Premjero kanceliarija to padaryti nesiruošia, netgi svarsto galimybę kreiptis į teismą. Taip pat reikalaujama parengti naują pirkimų metodiką.

Steigiama dar vieno, trečiojo, kultūros viceministro pareigybė. Viceministrui bus pavesta kuruoti tautinių mažumų, valstybinės kalbos bei dokumentų ir archyvų politikos klausimus. Taip bus atsižvelgta į tautinių mažumų organizacijų išdėstytus argumentus ir sustiprintas Vyriausybės dėmesys Lietuvoje gyvenančių kitų tautų kultūros sklaidai.

Pasak G. Hėgelio, yra klasikiniai ir periferiniai kultūrinių reiškinių pavidalai. Lietuva,jei ir buvo regiono lyderiu, tai labai seniai. Klausimas paprastai iškyla daug banalesnis – kurios civilizacijos periferinis pavidalas prigyja mūsų šalyje – Vakarų ar Rusijos? Veltui mėgintume gauti atsakymą analizuodami tai, kokios formalios vakarietiškos sąvokos bei institucijos įdiegtos Lietuvoje ar toliau į Rytus.