areva

Antradienį Maskvoje Vengrija ir Rusija pasirašė tarpvalstybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo atominės energetikos srityje. Pagal šį susitarimą, kuriam pritarė ir ES, Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ įsipareigoja Vengrijos Pakšo atominėje elektrinėje pastatyti du naujus branduolinius reaktorius, taip padidindama elektrinės galingumą daugiau negu dvigubai.

  Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti rusų plėtros darbų vienintelėje šios Europos Sąjungos (ES) valstybės atominėje elektrinėje. Kremliaus pareiškime sakoma, kad abi šalys, kurios glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir energetikos srityse, vykdo „realias diskusijas“ dėl Vengrijos Pakšo elektrinės pajėgumų didinimo. Pareiškime nurodoma, kad Pakšo elektrinė pagamina 40 proc.

Suomijos konsorciumas „Fennovoima“ ir Rusijos branduolinių reaktorių gamintojo „Rosatom“ padalinys „Rosatom Overseas“ pasirašė projekto plėtojimo susitarimą derėtis dėl atominių reaktorių tiekimo šiai Suomijos kompanijai. Politinės kliūtys įveiktos? Tiesioginės „Fennovoima“ derybos su „Rosatom Overseas“ prasidėjo 2013 m. balandį.

Prancūzijos vyriausybė nusiuntė specialiosios paskirties dalinius į Nigerį saugoti urano rūdynų šioje Vidurio Afrikos šalyje, praneša „Reuters“. Nigeryje veikiančios gavybos įmonės priklauso Prancūzijos valstybinei branduolinei monopolijai – kompanijai „Areva“. Todėl rūdynuose dirba daugiau kaip pustrečio tūkstančio specialistų iš Prancūzijos. Paryžius būgštauja, kad jie gali tapti sukilėlių tuaregų taikiniu.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dar iki 2010 metų vidurio mėgino Libijos diktatoriui Muammarui Gaddafiui parduoti branduolinį reaktorių. „Valstybė, kuri turėtų elgtis atsakingai, rėmė šią beprotybę“, – interviu žurnalui „L'Express“ pareiškė buvusi Prancūzijos koncerno „Areva“ vadovė Anne Lauvergeon. „Kaip mes atrodytume, jei būtume tai padarę?“ – klausė ji, turėdama omenyje vadovaujantį Prancūzijos vaidmenį nuverčiant diktatorių.

Suomijos įmonė „Teollisuuden Voima“ (TVO) pradėjo konkursą dėl savo „Olkiluoto-4“ jėgainės projekto. Paraiškų dėl naujojo branduolinio reaktoriaus statybos Olkiluoto kyšulyje vakarinėje Suomijos pakrantėje laukiama iki 2013 m. pradžios.

Protestuotojai Vokietijoje blokavo geležinkelio bėgius prie branduolinių atliekų saugyklos, praneša BBC. 150 tonų urano iš Vokietijos branduolinių jėgainių buvo perdirbta Prancūzijoje. Šiuo metu atliekos gabenamos atgal į Vokietiją. Tai paskutinė iš 12 siuntų, nes Vokietija ketina nutraukti branduolinę programą. Pranešama, kad Vokietijoje protestuotojus išvaikę pareigūnai sulaikė 1300 žmonių. Pakeliui prie geležinkelio bėgių Vokietijoje buvo dislokuota apie 20 tūkst. policijos pareigūnų.

Vokiečių koncernas „Siemens“ perima Izraelio saulės energetikos bendrovę „Solel Solar Systems“. Šiuo sprendimu „Siemens“ įžengia į saulės energetikos rinką, kurioje iki šiol karaliavo novatoriškos bendrovės kaip „Solarworld“ bei „Q-Cells“. Saulės elektrinių gamyba po truputį tampa ir tradicinių bendrovių, tokių kaip „Bosch“ arba „BP Plc“, svarbia verslo šaka.

Į Lietuvą atvykęs reaktorių gamintojos iš Prancūzijos bendrovės „Areva“ atstovas Lotynų Amerikai ir Baltijos šalims Bruno Blotas domisi, ar Lietuva turinti planą, kaip elgtis, jeigu Lenkija neprisidės prie naujos elektrinės statybos. Lietuvos poziciją B.Blotas pirmadienį aiškinosi su Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininku Roku Žilinsku.

Lietuvos ketinimams bent keleriems metams pratęsti Vakaruose nesaugia laikomos Ignalinos jėgainės darbą galėjo sutrukdyti ir Prancūzijos interesai palaikyti atsigaunantį Europos branduolinį sektorių, kuriame veikia vienintelė reaktorių gamintoja - Prancūzijos „Areva“. Tokios galimybės neatmeta Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala, siekęs pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbą.

Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Francois Laumonier, apžvelgdamas Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje pusmetį, liko patenkintas rezultatais ir gyrė lietuvių derybininkus. Prieš išvykdamas kalėdinių atostogų Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje F.Laumonier surengė spaudos konferenciją ir apibendrino Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje (ES) rezultatus.

Finansinė ir politinė Europos Sąjungos (ES) parama Lietuvos energetinių jungčių projektams esanti europinio solidarumo išraiška ir ES yra suinteresuota kuo greitesniu šių projektų įgyvendinimu.

Dėl taršos kasmet pasaulyje miršta milijonai žmonių, tačiau tai lemia ne tik pramonės ar automobilių sukeliama tarša. Oro ir vandens užterštumą lemia ir kitos priežastys - pradedant šildymu malkomis ir baigiant aukso kasyba. Išsamus planetos aplinkos taršos būklės tyrimas, atliktas šveicarų ir amerikiečių mokslininkų, atskleidė dešimt 2008–aisiais metais pavojingiausių teršėjų ir taršos šaltinių. Manoma, kad besivystančiose šalyse vidutiniškai 25–40 proc. mirčių nulemti didelės taršos.

Šiuo metu pasaulyje statomos keturios naujos atominės elektrinės, iš jų arčiausiai Lietuvos - Suomijoje. Suomijos Olkiluoto saloje šalia dviejų jau esančių atominių rektorių statomas trečias. Jis bus ne tik moderniausias, bet ir galingiausias visoje planetoje. Olkiluoto projektas unikalus tuo, kad kartu rengiama ir aktyviųjų atliekų kapvietė.

Nacionalinės elektros energetikos bendrovė „Leo LT“ skaičiuoja būsimoms investicijoms reikiamas lėšas ir pirmu numeriu nurodo elektros tilto su Švedija projektą. Vakar surengtoje spaudos konferencijoje bendrovės finansų direktorius Ramūnas Bičiulaitis teigė, jog 2008-aisiais bendrovės vertė, palyginti su ankstesniais metais, kils 20 proc., 2009 metais - 40 proc., 2010-aisiais šie tempai sulėtės ir didės 15 proc., vėliau - apie 10 proc. kasmet. Investicijoms - 17 mlrd.

Bulgarija Belenėje, netoli Dunojaus upės, trečiadienį pradėjo naujos atominės elektrinės statybos darbus. Kaip rašo „EU Observer“ nauja elektrinė statoma siekiant kompensuoti energijos nuostolius, kurie bus patirti, kai Bulgarija bus priversta išjungti 2 Kozlodujo atominės elektrinės reaktorius.

Statant atominę elektrinę gali dalyvauti ir Prancūzija, kurios ministras žada padėti aiškinant Europai, kokioje krizėje Lietuva atsidurs uždarius senąją. Svečiai iš aktyviai atominę energetiką plėtojančios Prancūzijos vis dažniau mina Lietuvos valdžios įstaigų slenkstį. Šįkart į Vilnių atvykęs Prancūzijos energetikos ministras pareiškė, kad ši šalis, esant reikalui, galėtų prisijungti prie naujos atominės statybų Lietuvoje.

Liepą Europos Sąjungai (ES) pirmininkauti pradėsiančios Prancūzijos Europos reikalų ministras prakalbo apie Lietuvą ištiksiančią energetinio saugumo dramą po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, pirmadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas". „Po to Lietuva rizikuoja tapti visiškai priklausoma nuo Rusijos. Šios ir kitų valstybių tokioje situacijoje palikti mes negalime.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas, šeštadienį atvykęs į naujos Japonijos branduolinio kuro perdirbimo gamyklos, pastatytos kartu su Prancūzija, atidarymo ceremoniją, buvo sutiktas dideliais protestais.

Jei nepasitvirtins optimistinis scenarijus, nauja atominė elektrinė Lietuvoje pradės veikti apie 2020 metus, prognozuojama studijoje, kurią administravo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, skelbia portalas "Vz.lt".  Per 150 psl. apimties studijoje rašoma, kad labiausiai tikėtina, jog nauja atominė elektrinė bus pastatyta Ignalinos rajone, šalia dabar veikiančios: ten esą stiprios elektros energijos jungtys bei jau įprasta, kad šioje vietoje vystoma branduolinė veikla.

Prancūzijos pramonininkų, lydinčių šalies prezidentą Nicolas Sarkozy oficialaus vizito Kinijoje metu, teigimu, pasiektų susitarimų su šios šalies vyriausybe vertė – beveik 20 mlrd. eurų, skelbia BBC. Kinija sutiko pirkti iš Prancūzijos „Airbus“ bendrovės lėktuvų. Šio ir kitų pirkimų vertė – 8 mlrd. eurų. Prancūzijos bendrovė „Areva“ taip pat susitarė per šešerius metus pastatyti Kinijai dvi branduolines elektrines.

Ekspertai neabejoja, kad pastatyti naują atominę jėgainę, kuri turėtų pakeisti po dvejų metų uždaromą Ignalinos atominę elektrinę, iki 2015 metų tikrai nepavyks.