apyvarta

„Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2023 metais sudarė 326,4 mln. eurų, arba 11,3 proc. daugiau nei atitinkamu praeitų metų laikotarpiu. Grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą pernai siekė 20,3 mln. eurų, kai 2022 m. grupės konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą sudarė 18,7 mln. eurų. Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) 2023 m. sudarė 40,9 mln. eurų ir, lyginant su 2022 m., padidėjo 5,2 proc.

Riešutų, džiovintų vaisių ir valgomųjų sėklų importo, apdorojimo ir prekybos įmonė „Arimex“ 2023-uosius vadina labai gerais: pardavimai didėjo 20 proc., iki 71 mln. eurų, šiemet planuojama pasiekti 84 mln. eurų, o 2025-aisiais – 100 mln. eurų apyvartą, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Didžiausias augimas – iš eksporto. Lietuvoje parduodama apie ketvirtadalį produkcijos, o 75 proc. iškeliauja į 15 šalių. Iki 2025-ųjų vidurio įmonė planuoja investuoti 5 mln. eurų.

Pramonės robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimus kurianti tarptautinės investicinės VMG grupės bendrovė „VMG Technics“ 2023 metais pasiekė 33 mln. eurų apyvartą ir įgyvendino 140 inovacijomis grįstų projektų. Bendrovė šiemet planuoja sukurtų sprendimų eksportą į Skandinaviją, Vakarų Europą, Š. Ameriką ir Kanadą. „VMG Technics“ vadovo Manto Lekniaus teigimu, maždaug 40 proc.

Atsiskaitymo paslaugas teikianti bendrovė „PayPal“ paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu ženkliai padidino savo apyvartą ir pelną. Pajamos per metus išaugo 10 proc. ir kiek viršijo 8 mlrd. JAV dolerių, trečiadienį pasibaigus prekybai JAV akcijų biržoje pranešė „PayPal“. Pelnas šoktelėjo 52 proc. iki 1,4 mlrd. JAV dolerių. Tuo pat metu „PayPal“ nepatenkino rinkos lūkesčių dėl šių metų perspektyvų.

2023 metais Kauno „Akropolyje“ prekybos centro nuomininkų apyvarta ir lankytojų srautas, lyginant su 2022-aisiais, didėjo 7 proc., o apsipirkimų skaičius – 5 proc. „Kauno „Akropolio“ rezultatai praėjusiais metais ne tik pasiekė priešpandeminį lygį, tačiau ir pagerino ankstesnius rekordus“, – pranešime komentavo Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė. Populiariausios tarp Kauno „Akropolio“ lankytojų pernai buvo mados ir grožio prekių parduotuvės, sugeneravusios net 40 proc.

„Regitra“ skaičiuoja per 2023 metus suteikusi beveik milijoną transporto registracijos paslaugų, priėmusi daugiau kaip 123 tūkst. teorijos ir daugiau kaip 134 tūkst. praktikos egzaminų. Taip pat išduota beveik perpus daugiau vardinių numerių bei didžiausias vairuotojų pažymėjimų skaičius per penkerius metus. „Regitros“ duomenimis, per praėjusius metus išduoti 1035 vnt. vardinių numerio ženklų komplektai, t. y. net 49 proc. daugiau nei 2022 m., o pasirenkamų numerio ženklų išduota 40 tūkst.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ apyvarta šiemet sausį–rugsėjį siekė 231,2 mln. eurų – 10,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas iki mokesčių per devynis mėnesius siekė 15,8 mln. eurų – 17 proc. daugiau nei prieš metus (13,5 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Tuo metu pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 9,5 proc.

Latvijos alaus gamintojos „Aldaris“ finansinė apyvarta 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais  metais, padidėjo 23,5 proc. iki 26,627 mln. eurų, o nuostoliai – keturis kartus iki 8,295 mln. eurų, skelbiama bendrovės ataskaitoje Latvijos įmonių registrui. Joje pažymima, jog 5,4 mln. eurų praėjusių metų nuostolių susidarė dėl atidėjinių, susijusių su Valstybės pajamų tarnybos priimtu sprendimu dėl kainodaros koregavimo 2017–2020 metais bei atitinkamo pelno mokesčio patikslinimo.

Prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ apyvarta praėjusiais finansiniais metais siekė 819,4 mln. eurų ir buvo 22 proc. didesnė nei 2021 metais (673,2 mln. eurų). Per pastaruosius finansinius metus, kurie prasideda kovą ir baigiasi kitų metų vasarį, bendrovės grynasis pelnas siekė 46,6 mln. eurų – 32,3 proc. daugiau nei prieš metus (35,2 mln. eurų), pranešė įmonė.

Statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklą Latvijoje valdančios bendrovės „Kesko Senukai Latvia“ apyvarta 2022-aisiais buvo 29,1 proc. solidesnė nei ankstesniais metais – 192,258 mln. eurų. Pelnas išaugo 2,1 karto iki 8,069 mln. eurų, pranešė bendrovė Latvijos įmonių registrui. Didmeninės prekybos mediena, statybinėmis medžiagomis ir santechnikos įranga apyvarta pernai siekė 84,934 mln. eurų, mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse – 63,75 mln.

Švedijos kapitalo mažmeninės prekybos įrangos ir baldų gamybos bendrovė „ROL Lithuania“ 2022 metais uždirbo 3,1 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei 2021 metais, kai jis buvo 2,7 mln. eurų.  Bendrovės pajamos augo 9 proc. iki 118,4 mln. eurų (2021 metais – 108,3 mln. eurų), rašoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. „ROL Lithuania“ teigimu, apyvartos augimui didelės įtakos turėjo ekonominė situacija, aukšta infliacija.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže, palyginamosiomis kainos sumenko 6,8 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Nors nuosmukis ir sulėtėjo nuo 7,3 proc. balandį, tačiau gerokai viršijo analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo mažėjimas 5,6 proc., pažymi nacionalinė naujienų agentūra PAP. Prekyba vien tik maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija gegužę per metus sunyko 5,3 proc. (balandį – 8 proc.

Kelionių organizatorė „Tez Tour“ 2022-aisiais Latvijoje pasiekė 32,469 mln. eurų apyvartą – 61,5 proc. didesnę nei užpernai. Pernai uždirbta 1,202 mln. eurų pelno, po 2021 metais patirto 1,106 mln. eurų nuostolio, teigiama bendrovės ataskaitoje Latvijos įmonių registrui. Praėjusiais metais „Tez Tour“ gavo 91,7 tūkst. eurų Valstybinės pajamų tarnybos paramą COVID-19 krizės padariniams sušvelninti. Ataskaitoje nurodoma, kad „Tez Tour“ pajamos iš turizmo paslaugų teikimo pernai siekė 32,15 mln.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM), išankstiniais duomenimis, balandį siekė 1,52 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumenko 3,3 procento. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 2,1 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – mažmeninė prekyba padidėjo 0,1 procento.

Fanerinio lukšto gamyklą Ukmergėje turinti didžiausia Latvijos medienos perdirbimo pramonės grupė „Latvijas Finieris“ pranešė 2022-aisiais pasiekusi 350 mln. eurų finansinę apyvartą – 36 proc. didesnę nei užpernai. Pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) augo 54 proc. iki 55,5 mln. eurų.

Mažmeninės prekybos degalais bendrovė „Viada Baltija“ pranešė 2022-aisiais pasiekusi 292,361 mln. eurų apyvartą – 37,4 proc. didesnė nei 2021 metais. Pelno pernai uždirbta 953,6 tūkst. eurų. Šiemet „Viada“ planuoja pristatyti mobiliąją programėlę, kuri vartotojams suteiks patogias ir plataus spektro paslaugas. Bendrovė „Viada Baltija“ įsteigta 2015 metais, jos įstatinis kapitalas – 2 mln. eurų. Bendrovės tikrieji savininkai yra keturi Lietuvos piliečiai.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ apyvarta šiemet sausį-kovą siekė 65,1 mln. eurų – 23,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien kovą grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta siekė 23 mln. eurų – 21,8 proc. daugiau nei pernai kovą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.  Tinklo apyvarta per tris šių metų mėnesius Lietuvoje padidėjo 21,5proc., Latvijoje – 25,4 proc., o Estijoje – 31 procentu.

Iš visų trijų Baltijos valstybių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ tikisi šiais metais pasiekti 700 mln. eurų finansinę apyvartą – 1,4 karto didesnę nei pernai. Tokius planus paskelbęs bendrovės vadovas Martinas Gaussas taip pat prognozavo, kad prekyba „Air Baltic“ akcijomis biržoje gali būti pradėta 2024-ųjų rugsėjį.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) Lietuvoje vasarį, išankstiniais duomenimis, siekė 1,3 mlrd. eurų to meto kainomis – pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis ji sumažėjo 1,7 procento.  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 0,8 proc., automobilių degalų prekybos įmonių – padidėjo 5,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė 2022-aisiais pasiekusi 254,788 mln. eurų konsoliduotą finansinę apyvartą – 2,3 proc. didesnę nei 2021 metais. Grupė pernai patyrė 2,368 mln. eurų nuostolį, palyginti su užpernai uždirbtu 3,909 mln. eurų pelnu. Krovinių per praėjusius metus gabenta 1,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais – 21,588 mln. tonų, iš jų 65,2 proc.

Estijos startuolių apyvarta 2022-aisiais, palyginti su 2021 metais, išaugo 49 proc. iki apytikriai 2,1 mlrd. eurų, pranešė paramos startuoliams programą įgyvendinanti „Startup Estonia“. Per praėjusius metus Estijos startuoliai per 77 finansavimo sandorius pritraukė 1,3 mlrd. eurų investicijų, o 54 sandorių buvo didesnės nei 1 mln. eurų vertės. Vidutinis investicijų dydis buvo 17 mln. eurų.

Dėvėtų drabužių  prekiautojos įmonės „Humana LT“ teisės ir bendrųjų reikalų direktorės Gitanos Mitrulevičiūtės teigimu, 2022 metai preliminariai sekėsi gerai, pavyko augti ir metai buvo pelningi, praneša portalas vz.lt.  Galutinių skaičių buhalterija dar nėra patvirtinusi, tačiau portalo rekvizitai.lt duomenys rodo, kad bendrovė 2021 metais gavo 47,2 mln. eurų pardavimo pajamų, panašiai kaip ir 2020 metais, o grynasis pelnas siekė 4,13 mln. eurų.

Knygynų ir elektroninių knygų parduotuvių apyvarta prieš didžiąsias metų šventes šiemet neaugo tiek, kiek norėtų prekybininkai. Jų teigimu, šiek tiek mažiau jų knygynuose nuperkama, nes žmonės taupo, o  knygų pasiūlai augant prekybos centruose, mažiau pirkėjų užsuka į knygynus.     Interneto knygyno patogupirkti.lt pardavimų ir rinkodaros vadovas Giedrius Milašiūnas BNS sakė, kad šiemet, palyginti su 2021-aisiais, pardavimai mažesni apie 15 procentų.

Vieno didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ apyvarta šiemet sausį-lapkritį siekė 186 mln. eurų – dukart daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien lapkritį grupė gavo 8,6 mln. eurų pajamų – 10 proc. daugiau nei pernai lapkritį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius rezultatus pranešė „Novaturas“. Pasak „Novaturo“ vadovo Vitalijaus Rakovskio, šiemet bendrovė pardavė kur kas daugiau kelionių kitai vasarai nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Apdailos, statybinių medžiagų ir sodo prekių mažmeninį tinklą „Depo DIY“ valdanti Latvijos kapitalo bendrovė „Depo DIY LT“ praėjusiais metais pasiekė 126,3 mln. eurų apyvartą – beveik 10 proc. daugiau nei 2020-aisiais. „Depo DIY LT“ uždirbo 477,8 tūkst. eurų grynojo pelno – 7,9 proc. mažiau nei 2020 metais. Bendrovė metų pabaigoje buvo sukaupusi 8,99 mln. eurų nepaskirstytų nuostolių. „Vadovybė mano, kad finansiniai metai buvo sėkmingi.

Latvijos mobiliojo ryšio operatorė „Latvijas mobilais telefons“ (LMT) pranešė per tris šių metų ketvirčius pasiekusi 205,7 mln. eurų finansinę apyvartą – 13,3 proc. didesnę nei per tą patį laikotarpį pernai. Pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų augo 2,5 proc. iki 60,885 mln. eurų. Laikotarpio pabaigoje LMT turėjo 1,43 mln. klientų. Bendrovė pažymi per devynis šių metų mėnesius padidinusi investicijas į 5G tinklą ir technologijas – investavo 20,6 mln. eurų.

Vieno didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ apyvarta šiemet sausį-rugsėjį siekė 153 mln. eurų – dukart daugiau nei tuo pačiu metu pernai.  Bendrovė aptarnavo 216 tūkst. klientų – 75 proc. daugiau nei prieš metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“. „Trečiąjį šių metų ketvirtį baigiame solidžiais pardavimų rezultatais.

Vasarai besitraukiant, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Šį sezoną Palanga ir Neringa ypač pasigedo užsienio turistų, kurie apsistoja ilgiau bei moka dosniau nei lietuviai. Palangiškiai tiki, kad išgyvens bet kokią artėjančią krizę, o Neringos savivaldybė užsimena, kad teks įvesti naują mokestį vairuotojams, norintiems patekti į Kuršių neriją. Šios vasaros orai diktavo ir poilsiautojų nuotaiką – lietaus prognozės mažino lietuvių norą vykti prie Baltijos jūros.

Lietuvos kapitalo valdoma Latvijoje registruota užsakomųjų skrydžių bendrovė „SmartLynx Airlines“ („SmartLynx“) pirmąjį pusmetį pasiekė 125 mln. eurų apyvartą – 8 proc. mažesnę nei per visus 2021-uosius, kai ji siekė 136 mln. eurų.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) birželį siekė 1,598 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,2 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių padidėjo 0,3 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,5 proc., trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Kelionių organizatorė „Tez Tour“ 2021 metus Latvijoje užbaigė su 20,106 mln. eurų apyvarta, kuri, palyginti su 2020-aisiais, išaugo trigubai, o bendrovės nuostoliai siekė 1,106 mln. eurų, rodo portalo Firmas.lv skelbiami duomenys. Bendrovės vadovybės teigimu, kelionių pramonę pernai stipriai paveikė COVID-19 pandemija, kurios mastą ir poveikį vis dar sunku įvertinti. 2021 metais balandžio mėnesį „Tez Tour“ atnaujino skrydžių programas, o populiariausia kelionių kryptis liko Turkija.

Finansų ministerija nelinkusi pritarti siūlymui didinti metinės 45 tūkst. eurų apyvartos ribą, nuo kurios privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Ji ragina palaukti geresnių laikų bei mokesčių pertvarkos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas teigia, kad ši permaina būtų naudinga pagal verslo liudijimą dirbantiems gyventojams.

Nuo 2020 metų lapkričio iki sausio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maždaug trečdaliu smuko apie 94 tūkst. smulkių ir vidutinių įmonių apyvarta, iš jų 10 tūkst. ji smuko 100 proc., sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Sausio vidurio duomenimis, 30 proc. apyvartos krytį patiria apie 94 tūkst. įmonių. Tai iš tiesų yra daug“, – Seimo „darbiečių“ frakcijoje penktadienį pranešė A. Armonaitė.

Šalies prekybos centrų apyvartos atsigauna ir kai kuriais atvejais netgi viršija pernai metų rodiklius, tačiau nerimo vis dar netrūksta, rašo „Verslo žinios“. Pasak prekybos centrus „Ozas", Kauno „Akropolis", „BIG Vilnius" valdančios bendrovės „Newsec“ turto valdymo paslaugų grupės vadovės Ridos Kalvaitienės, liepą srautai jau siekė apie 90-95 proc. įprastų srautų, rugpjūtį, grąžinus privalomą kaukių dėvėjimą, sumažėjo iki 80 proc., tačiau apyvartos rodiklis išaugo iki bemaž 110 proc.

Teisėsauga skelbia išaiškinusi šešėlinį mėsos produktų verslą, kaip įtariama, galėjusį nuslėpti 1 mln. eurų vertės apyvartos ir nesumokėjusį 150 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kaip ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas, tiriama 11 nesąžiningų verslo subjektų. „Įsisenėjęs ir gerai užmaskuotas „verslas“ per paskutinius dvejus metus realizavo ne mažiau kaip 400 tonų neapskaitytos mėsos skerdenos“, – rašoma Policijos departamento pranešime.

Sekmadienį pasibaigiantis pasaulio futbolo čempionatas į šalies lažybų punktus pritraukė rekordinį skaičių lošėjų, prekybos centrai pardavė daugiau užkandžių ir gėrimų, ypač nealkoholinių, tačiau kavinių pajamos augo mažiau negu buvo tikėtasi.

Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė šviežius mažmeninės prekybos apyvartų rezultatus. Šie rodikliai padeda operatyviai stebėti šalies gyventojų vartojimo – vienos kertinių šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtrą palaikančių kolonų – kitimą. Statistiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) gegužės mėn. stiebėsi 5,9 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Didmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekiaujančias variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, apyvarta pernai pasiekė 20,45 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis), rašo „Verslo žinios“, remdamosi Statistikos departamento duomenimis.

Oro eismo valdymo sistemų, radiolokatorių gamybos bei priešlėktuvinių raketinių sistemų modernizavimo bendrovė „LiTak-Tak“ praėjusiais metais gavo 21,664 mln. eurų pajamų - 60,4 proc. daugiau nei 2015 metais, kai įmonės apyvarta buvo 13,504 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 16,7 proc. iki 7,878 mln. eurų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „LiTak-Tak“ 2016 metų ataskaitoje. Įmonės pardavimo savikaina per metus išaugo 4,7 karto iki 9,1 mln.

Atlikus auditą, prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta išaugo, tačiau pelnas smuko. Visose grupės rinkose, išskyrus Lietuvą, jos apyvarta pernai augo. „Pelno sumažėjimą daugiausiai lėmė vienkartinės – turto nuvertėjimo sąnaudos (22 mln. eurų), Konkurencijos tarybos skirta bauda (15 mln. eurų), išmokos nukentėjusiųjų dėl Zolitūdės tragedijos šeimoms Latvijoje (5 mln.

Prekybos tinklas „Norfa“ skaičiuodamas pirmojo šių metų ketvirčio rezultatus pastebėjo, kad šalies gyventojų mažėjimas itin neigiamai atsiliepia apyvartai. Šaltinių uždirbti daugiau reikia ieškoti kitur.  „Norfos mažmenos“ prekių ir paslaugų apyvarta 2017 metų sausio – kovo mėnesiais siekė 120,393 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) – 1,08 proc. daugiau negu 2016 metų pirmąjį ketvirtį, kai įmonės pardavimai sudarė 119,102 mln. eurų. Be PVM apyvarta išaugo 1,28 proc.

Prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta pernai ūgtelėjo, tačiau pažvelgus į rezultatus Lietuvoje skaičiai ne tokie džiuginantys. Bendrai „Maxima grupės“ konsoliduota mažmeninė apyvarta augo 0,2 proc. iki 2,684 mlrd. eurų be PVM. Lietuvoje grupės mažmeninė apyvarta pernai sumenko 2,1 proc. iki 1,413 mlrd. eurų, teigiama „Maximos grupės“ pranešime.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis, iš kurių matyti, kad paskutinįjį praeitų metų ketvirtį itin sumenko turgaviečių apyvarta, nes gyventojai pirko mažiau maisto.  Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 85,5 mln. EUR ir, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 11,8 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – sumažėjo 3,4 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Kitais metais planuojančios nemažą augimą medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo Grigiškės“ vadovas Gintautas Pangonis sako, jog prognozuoti augimą leidžia pastaruoju metu atliktos investicijos. „Prognozės padarytos, atsižvelgus į mūsų padarytas investicijas. Turime naują popieriaus mašiną, kitų metų pradžioje paleisime konvertavimo liniją. „Klaipėdos kartone“ padaryta modernizacija ir padidinti pajėgumai, o tai leidžia padidinti gamybos kiekius.

Statistikos departamentas skelbia, kad tiek per mėnesį, tiek per visus metus išaugo mažmeninės prekybos įmonių apyvarta. Tačiau džiaugiasi ne visi. Įmonių prekiaujančių maisto prekėmis apyvarta palyginamosiomis kainomis per metus sumažėjo beveik 2 proc. Per mėnesį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,4 proc. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2016 m. rugpjūčio mėn. sudarė 853,2 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2016 m. liepos mėn.

Didžiosios Britanijos naujasis penkių svarų sterlingų nominalo banknotas, kuris antradienį pasirodė apyvartoje, yra pagamintas iš tvirto polimero ir gali net neįplyšęs atlaikyti visą skalbimo procesą skalbyklėje. Kadangi naujasis pinigas turi naujausius nuo padirbinėjimo apsaugančius ženklus, Anglijos Banko pareigūnai tikina, kad naujasis plastikinis banknotas bus švaresnis, saugesnis ir patvaresnis už popierinį. Tačiau ne viskas jame nauja ir modernu.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausius duomenis apie mažmeninės prekybos apimtis ir kainas Lietuvoje. Augant atlyginimams gyventojai buvo linkę daugiau išleisti, tad dauguma mažmenininkų galėjo džiaugtis didesne apyvarta.  Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, šių metų sausį-liepą buvo 5,246 mlrd. eurų (be PVM) - 6,4 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei per septynis 2015-ųjų mėnesius.

Vis dažniau parduotuvės perkelia savo verslą ir į elektroninę prekybą. Lietuviai renkasi apsipirkinėti ne tik lietuviškose elektroninėse parduotuvėse, bet ir tokiuose žinomuose pasauliniuose puslapiuose kaip „Amazon“ ir „AliExpress“. Vis dėlto apsipirkinėjimas per šiuos prekybininkus nėra nemokamas. „Alibaba“ – didžiausias pasaulio mažmenininkas. Per visus savo portalus parduoda prekių už maždaug 170 mlrd. dolerių. Taip pat per mėnesį turi apie milijardą vizualių transakcijų.