apsauga nuo erkių

Šiemet ypač aktyvios erkės, išbuvusios budrios bemaž visą šiltą žiemą, yra išbadėjusios, todėl ieško miške, parkuose, pievose poilsiaujančių, sportuojančių žmonių bei gyvūnų, kad galėtų pasimaitinti. Šie maži parazitai gali lemti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas.

Erkės – 0,5-15 mm dydžio parazitai, kurie veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miestų parkuose bei soduose. Šie nariuotakojai išsirita iš kiaušinėlių pavasarį ir kad išaugtų į kitą stadiją ir dėtų kiaušinėlius, privalo maitintis krauju.  Taip siekdamos išgyventi erkės prisitvirtina prie praeinančių gyvūnų ar žmonių odos. Jos taip pat gali prisitvirtinti prie drabužių, o vėliau nuropojusios įsisiurbti į odą ir jei yra infekuotos, perduoti infekcijas žmogui.

Subačiuje, Kupiškio rajone, gyvenantis Eimantas Gudonis (32), pajutęs peršalimui būdingus simptomus, net nebūtų pagalvojęs, kad jį užklupo itin klastinga liga. Tačiau nepadėjus nei vieniems vaistams, po ilgų ieškojimų pagaliau pavyko atrasti tikrąją priežastį. Eimantui medikai diagnozavo erkinį encefalitą, nuo šios ligos vyras buvo skiepytas net tris kartus. Prieš keletą metų, likus porai savaičių iki Kalėdų, Eimantui pasireiškė peršalimui būdingi simptomai, pakilo temperatūra.

Vasarą miškas vilioja grybais ir uogomis, naktiniais pasisėdėjimais prie laužo ar romantiškais pasivaikščiojimais klausantis paukščių giesmių. Tačiau šie smagūs užsiėmimai gali baigtis labai liūdnai: pykinimu, karščiavimu, traukuliais, raumenų skausmais, paralyžiumi, psichiniais sutrikimais. Tam reikia tik vienos, erkinio encefalito virusą nešiojančios erkės įsisiurbimo. Erkinis encefalitas – sunkus virusinis galvos ar nugaros smegenų ir dangalų uždegimas.