apie miegą

Su knarkimo epizodais susiduria beveik visi žmonės ir tai dažnai būna normali organizmo būklė, nebūtinai signalizuojanti apie sveikatos sutrikimą. Visgi, Marijampolės „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Vaida Banislauskaitė perspėja, kad svarbu atkreipti dėmesį, kaip dažnai kartojasi knarkimas, koks jo garsų intensyvumas, ar knarkimo nelydi kiti simptomai, pavyzdžiui, trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai miego metu.

Nuo suprastėjusios nuotaikos iki galvos skausmų ir virškinimo sutrikimų. Taip miego trūkumas visapusiškai veikia žmogaus organizmą. Miego sutrikimai nėra sezoniniai, todėl nesvarbu, ruduo ar pavasaris būtų, tai gali užklupti netikėtai. „Eurovaistinės“ farmacininkė Jovita Aleknienė teigia, kad dažniausios to priežastys – fizinis ar emocinis pervargimas, miego ir būdravimo režimo nesilaikymas ir kai kurių vitaminų trūkumas.

Amerikiečių mokslininkai iš Majo klinikos nustatė, kad naminiai gyvūnai miegamajame gali pagerinti šeimininkų miegą – bet yra savų niuansų.  Tyrimas truko 5 mėnesius. Jo metu buvo stebima, kaip miega 40 sveikų suaugusiųjų, neturinčių miego sutrikimų, ir jų šunys. Tyrimo dalyviai ir jų augintiniai nešiojo specialius daviklius, fiksavusius jų būklę 7 dienas. Tyrimas parodė, kad kai kuriems žmonėms šunys padėjo išsimiegoti geriau – nepriklausomai nuo to, ar šuo buvo didelis, ar mažas.

Vidudienio siesta ― puiki mintis. Atėnų medicinos mokyklos universiteto (UAMS) ir Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos (HSPH) tyrimas, išspausdintas 2007-ųjų metų „Archives of Internal Medicine“ žurnale, atskleidė, jog dėl reguliarių vidudienio pogulių (siestų) per daugiau nei šešerius metus sumažėjo suaugusių graikų, ypač dirbančių vyrų, mirties nuo širdies ligos rizika.

Normano Cousino vardo psichoneuroimunologijos centro, įsikūrusio Kalifornijos universitete, Los Andžele (angl. UCLA) atlikti tyrimai, paskelbti žurnale „Sleep“ (liet. „Miegas“), atskleidė, kad tai či (vakarietiškas senovės kinų kovos meno variantas) treniruotės padėjo vyresnio amžiaus žmonėms pagerinti miego kokybę.