apeigos

Rugpjūčio 15 dieną lietuviai mini Žolinę, vėliau sutapatintą su švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo švente. Ši vasaros ir rudens sandūrą žyminti šventė gyvuoja nuo neatmenamų laikų ir yra turtinga papročiais, kurie gyvuoja iki šiandien.  Etnologė Eglė Valentė sako, kad Žolinė šiemet itin vešli ir brandi, nes gamta apdovanojo ir saule, ir lietumi. Tai viena didžiausių, svarbiausių dienų, užbaigianti vieną ciklą ir žyminti žengimo į kitą ciklą pradžią.

Lapkričio 11 dieną minima Šv. Martyno diena senoliams buvo svarbi keliais aspektais – šią dieną gamta išduodavo, kokie orai laukia žiemą, taip pat pagerbdavo amatininkus. Be viso to, tai buvo vaikų šventė, turėjusi itin įdomias tradicijas. Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Šv. Martyno diena yra paskutinė rudens šventė, paskutinioji rudens diena. Po jos prasideda priešžiemis, kuris dažniausiai tęsiasi iki Šv. Andriejaus dienos, lapkričio 30-osios.

Į policiją kreipėsi pasipiktinęs kraštovaizdžio draustinio lankytojas, kuris įtaria, kad nuostabaus grožio parke kažkas atlieka paslaptingas apeigas. Į įvykio vietą išskubėjo pareigūnai ir laidos „Farai“ operatorius. Pareigūnus pasitikęs vyriškis paaiškino, kad panašų dalyką randa jau antrą kartą. „Lygiai tą patį jau esu prieš kokį mėnesį radęs va čia. <...> Patiestas toks skuduras, ant jo ten kažkokie organai – kepenys ar plaučiai. Bonka padėta ten, pusė bonkos nugerta, centų priberta.

COVID-19 pandemija negrįžtamai pakeitė visų gyvenimus. Žmonės ne tik turėjo prisitaikyti prie naujų apribojimų, bet ir išmokti daugiau laiko praleisti namuose ir kiek įmanoma sumažinti susitikimų skaičių. Gedulingų apeigų vedėja, videografė Birutė Ambložiejė taip pat pastebėjo pokyčius ir laidojimo srityje, apie kuriuos ji papasakojo tv3.lt portalo skaitytojams. Anapilin velionio išlydėjimo laikas itin skausmingas kiekvienam.

Sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti. Šią mintį pokalbio metu pakartoja ir gidė Irena Liškuvienė, pasakojanti apie Žemaitijos perlus – Tverų miestelį ir Lopaičius, kurie pastaruoju metu sulaukia vis didesnio žmonių susidomėjimo. Daugelį pakeri šiose vietovėse vyraujanti ramybė ir tik maža dalis žino, kokią reikšmę jos turėjo Lietuvos istorijai. „Kai žmonės prisiliečia prie istorijos, jie visai kitaip žiūri į žemaičius.

 Vilkaviškio rajono, Piliakalnių kaimo gyventojai buvo gerokai nustebę, kai išgirdo, kad jų kaimynė gali būti juodosios magijos ir šėtono garbintoja.

Filipinuose Didįjį penktadienį itin uolūs tikintieji plakė savo nugaras iki kraujo rimbais ir leidosi kalami prie medinių kryžių, kad tokiomis drastiškomis priemonėmis atkartotų Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, šias daug turistų pritraukiančias apeigas stebint žiūrovų minioms. Miestuose šiauriau Manilos buvo nukryžiuoti mažiausiai penki asmenys, o į pietus nuo sostinės šimtai Romos centurionais persirengusių vyrų dalyvavo dešimtmečius šioje pietrytinėje Azijos šalyje gyvuojančiuose ritualuose.

Net du milijonai pasaulio musulmonų dalyvauja kasmetinės piligriminės kelionės hadžo apeigose. Ši diena – svarbiausia hadže, nes maldininkai renkasi ant Arafato kalvos, nuo kurio islamo tiesas neva bylojo pats pranašas Mahometas. Išaušus rytui kasmetinė musulmonų piligriminė kelionė hadžas pasiekė kulminaciją. Islamą išpažįstantys tikintieji iš viso pasaulio susibūrė ant Arafato kalno Saudo Arabijoje.

Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, buvęs ambasadorius Ukrainoje, ARVI įmonių grupės tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas Algirdas Kumža Marijampolėje atidarė fotografijų parodą „Himalajai“. Tibeto kultūros dienų metu, prieš Jo šventenybės Dalai Lamos XIV Mandalos suardymo ceremoniją, įvyko parodos premjera Vilniaus galerijoje „Galera“. Himalajuose Algirdas Kumža lankėsi daugelį kartų.

LNK grupei priklausančiame informacijos ir publicistikos kanale „Info TV“ – premjera. „Jėgos vietos“ – tai septynių serijų televizinis dokumentinis projektas, kuriame etnologai, baltų kultūros ir religijos tyrinėtojai, istorikai pasakoja apie ypatingas mūsų krašto vietas, turinčias reikšmę istorijos, religijotyros, baltistikos, etnologijos mokslui. Mokslininkai kalba apie rimtus atradimus, o kartu prisimena ir savo asmenines patirtis.

Indrė MIKELIONYTĖ Išblyškusi moteris medinėje lovoje, aplink zujanti pribuvėja ir krikštynoms besirengiantys namiškiai su žemvaldžiu tėvu priešakyje - pasiruošti joms sunku, kai lopšyje guli dar vos kelių savaičių kūdikis, o gimdyvės sveikata prasta. Jeigu sugrįžtume į XIX amžiaus pabaigą, toks vaizdas būtų įprastas, o šiandien galimybė susipažinti su senosiomis krikšto apeigomis ir bent valandėlei prisiliesti prie praeities suteikta Lietuvos liaudies buities muziejuje.

Avinas Regis, šiandien teks nemažai paplušėti, norint įvykdyti įsipareigojimus ir duotus pažadus. Nusimato pokalbiai su politikais, pareigūnais, senais bičiuliais. Turėsite progą įsitikinti, kad jus gerbia, vertina. Galimas naudingas sandoris. Tauras Ši diena bus šaunesnė, jei neužsidarysite tarp keturių sienų. Galbūt užmegsite reikšmingą pažintį ar iš draugų, gerbėjų išgirsite kažką mielo jūsų ausiai. Nusimato užsiėmimas, renginys, kur turėsite šansų įgyti populiarumo, sužibėti.

Neseniai Lietuvoje tikrą diskusijų audrą sukėlė tema apie gimdymus namuose, o šios praktikos šalininkės net buvo apkaltintos valgiusios placentą, kas šokiravo visuomenę. Placenta – labai svarbus ir unikalus organas. Nuo jos priklauso motinos įsčiose augančio kūdikio gyvybingumas ir sveikata. O unikali ji tuo, kad egzistuoja tik nėštumo metu ir vienu metu priklauso dviem organizmo – motinos ir vaiko.

Tūkstančiai žmonių neišsigando debesuoto dangaus ir Stonehenge susirinko pažymėti vasaros saulėgrįžos. Tirštai dangų aptraukę debesys nesukliudė šamanams, druidams, pagonims ir galybei smalsuolių pasveikinti saulės, kylančios ilgiausiai metų dienai. Wiltshire policijos departamentas pranešė, kad nepaisant prapliupusio lietaus, tai vis tiek tapo „teigiama patirtimi“ daugumai.

Panašu, kad nedidukas Ispanijos miestelis Kastrij de Mursija kartą į metus yra pavojingiausia vieta naujagimiams visame pasaulyje. Vietinio El Kolačo festivalio metu čia vykdomos kiek neįprasto apeigos – Šėtonu persirengęs vyras šokinėja per ant žemės paguldytus vaikus, kad išvalytų juos nuo piktųjų dvasių, praneša „RT“. Šventėje, kurios istorija siekia net 1621 metus, dalyvavo apie 200 vietinių gyventojų. Apeigos reprezentuoja amžiną kovą tarp gėrio ir blogio.

Didysis penktadienis - Kristaus kančios, mirties ant kryžiaus ir palaidojimo diena. Tą dieną rengiamos Kryžiaus kelio procesijos, prisimenant Kristaus kančios kelią į Golgotos kalną. Vilniuje tradiciškai vyks procesija iš Arkikatedros į Trijų kryžių kalną, kurią ves Vilniaus arkivyskupijos ganytojai. Vakare Kryžiaus kelio procesiją Romos Koliziejuje ves popiežius Benediktas XVI, tiesiogiai iš Romos transliuos Lietuvos televizija.

Jeigu iki šiol manėte, kad zombiai yra tik vaizduotės vaisius, pasiruoškite nustebti. Indonezijos Torajos kaimo gyventojai yra visiškai rimtai įsitikinę, kad kiekvienas miręs žmogus gali pavirsti zombiu. Jie teigia, kad šio kaimo gyventojai sugeba numirėlius priversti vaikščioti.

Nepaslaptis, kad busdistų šventės ir apeigos dvelkia egzotika bei isšsikiria puošumu ir prabanga. Šių metų lapkričio pabaigoje šioje šalyje viešėję turistai turėjo unikalią galimybę išvysti vieną šiai savitai kultūrai itin svarbų ritualą. Mianmare surengtas paradas, kurio metu į gatves išėjo daug žmonių, o įspūdingai papuoštas dramblys nešė vieną švenčiausių relikvijų – Budos dantį.

Egzotiškos šalys stebina turistus ne tik savo istorija ir tradicijomis, bet ir kai kurių įvairių religinių apeigų savitumu. Ne vieno keliautojo kelionės įspūdžius papuošia fotografijos, kuriose užfiksuotos vietinių šventės ar mums neįprasti religiniai ritualai. Įdomų ritualą galima stebėti Gruzijos Aspindzos regione. Ši vietovė nuo šalies sostinės Tibilisio yra nutolusi apie 250 kilometrų. Vietiniai ortodoksai tiki, kad perbridę Mtkvari upę ir aplankę Šv.

Balandžio 20 d. 19 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyks Didžiosios Savaitės liturginių valandų giedojimai „Sutemos“ (lot. Tenebrae) – „Kristaus mokinių apleidimo“ apeigos. „Autentiški liturginiai tekstai apie paskutiniąsias Kristaus kančios dienas ir valandas ypatingai traukė kūrėjų dėmesį.

Praėjusių metų sausį pasaulį apskriejo žinia apie Haitį sukrėtusį žemės drebėjimą. Net ir po metų kalbėti apie šią šalį nelengva... Haitis – ne tik vienas vargingiausių pasaulio kampelių, kurio skurdo suluošintą veidą po tragedijos išvydo pasaulis. Tai neįtikėtinų istorijų kupinas kraštas – sunkus darbas, šokiruojamos pramogos ir paslaptinga religija. Turtingoji Hispaniola Haitis – viena iš Karibų jūros salų. Jos plotas – 48,7 tūkstančio kvadratinių kilometrų.