antaninės

Šiandien, birželio 13 dieną, Lietuvoje minima ypatinga šventė – šv. Antano diena. Šią dieną nuo senovės kaimuose prasidėdavo šienapjūtė. Buvo tikėta, kad nupjauta žolė gerai atželia, jeigu ji pjaunama per jauną mėnulį. Juokauta, kad jei žolę šienausi sode visai prie pat obels, antaniniai obuoliai išaugs kamuolio didumo. Šią dieną moterys neverpdavo linų, nes manyta, kad tokiu atveju juos užpuls kenkėjai.

Likus vos porai pavasarinių savaičių, dažnam rūpi sužinoti kokie orai lauks vasarą. Dėl to gamtos žinovė Kristina atskleidė, kokios bus paskutinės pavasario savaitės ir papasakojo, kokiais orais pasitiks vasara. Kristina tikino, kad pati gamta parodė ženklus, iš kurių galima suprasti, kokie orai lauks. Pavasaris šiluma nelepins Gamtos žinovė atskleidė, kad pavasaris buvo itin permainingas, tad ir paskutinės jo savaitės nebus išskirtinės.

Birželio 13 d. Lietuvoje Antaninės. Ypatingai Antanus ir Antaninas sveikina Pasvalio krašto, pasienio miestelio – Saločių bendruomenė. Pakinkytu vieninteliu miestelyje likusiu arkliu sveikintojų būrys su muzika ir dainomis aplanko ir pasveikina visus Antanus ir Antaninas. Tiesa, bendruomenė apgailestauja, kad kasmet vis mažėja lankomų kiemų, o ir mažų Antaniukų neskuba rastis. „Oi laukiam, laukiam, mes Antano laukiam“, – dainuodami sveikintojai vežimu darda pas Antaną.

Šiandien minima šv. Antano diena. Nors šią dieną yra žymima ir šienapjūtės pradžia, tačiau ši diena gali turėti ir romantiškų užmojų. Astrologė, garsi šalies burėja Vaiva Budraitytė teigia, kad šv. Antanas yra ne tik pamestų daiktų, tačiau ir vienišių globėjas, todėl šiandien – puikus metas kibti į antrosios pusės paieškas.  Dažniausiai šv. Antanas įvardijamas kaip miesto, moterų ar sužadėtinių globėjas. Tačiau astrologė Vaiva Budraitytė sako, kad į šv.

Birželio 13 dieną yra švenčiama šv. Antano diena. Ši diena žymi ir šienapjūtės pradžią, kadangi manoma, jog per Antanines nupjauta žolė turės daugiausiai vertingų savybių gyvūnams bei daug geriau ataugs. Astrologė Vaiva Budraitytė pasidalino, kad ši diena yra puiki ir antrosios pusės paieškoms, nes šv. Antanas yra ne tik pamestų daiktų, tačiau ir vienišių globėjas.

Per ilgai užtrukęs šaltas pavasaris reikalus pagadino ne tik daržininkams, bet ir miško grybų rinkėjams. Šie laukia nesulaukia pirmojo grybų derliaus. Raudonviršiai ir lepšiukai jau vėluoja dygti kone dvi savaites. Grybautojai viliasi šiemet grybų sulaukti tik Joninėms. Tiesa, jų sulaukus, kaina vėluojančių gėrybių gali ir nustebinti. Ant nosies Antaninės, o pirmųjų vasarinių grybų miške nė su žiburiu dar nėra.

Šienavimo varžytuvės Vilniuje surengtos pirmą kartą. Taip esą norima populiarinti tradicinę šienapjūtės šventę moderniame mieste. Be to, pasak organizatorių, tokia švente norima paskatinti šienavimą ir neužmiršti seno gero įrankio – dalgio. Šienapjūtė laikoma etnokultūrine švente, kuri tradiciškai pradedama per Antanines. Jas šio vardo savininkai atšventė šeštadienį.

Pirmąjį vasaros mėnesį visų švenčių švente paprastai laikomos Joninės. Tačiau ne ką mažesnė šventė daugeliui yra ir Antaninės. Nors mažųjų Antanukų ir Antaninų praktiškai nebėra, vyresnieji tikisi, kad šie vardai ateityje atgims ir šventimo tradicijos dar labiau suklestės. Antanas – labai senas vardas ir Panevėžio mieste bei rajone gyvena nemažai žmonių, pavadintų šio šventojo garbei. Tiesa, kiek jų galėtų būti, vargiai suskaičiuotų net statistikai.

Dviejų liberalių partijų susijungimas iki kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų vargu ar įmanomas, nors abiejų politinių jėgų lyderiai neneigia, jog tokia galimybė egzistuoja.