antanas buračas

Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ į Seimo rinkimus ves Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, įrašyta pirmuoju numeriu sąraše. Į Seimą su šiuo susivienijimu taip pat bandys patekti visuomenės ir politikos veikėjai, mokslo daktarai, Nepriklausomybės akto signatarai.

Šią savaitę Lietuvoje daug kalbėta apie demokratiją. Apie demokratiją kituose kraštuose. Lietuva ėmė pirmininkauti Pasaulio demokratijų bendrijai ir paminėjo Tarptautinę demokratijos dieną. Vilniuje lankėsi kaimyninės nedemokratinės Baltarusijos prezidentas, kurio vizito išvakarėse spėliota, ar Lietuvos valdžia, pasikvietusi Aleksandrą Lukašenką, visų pirma dėl verslo interesų, prabils ir apie demokratijos situaciją Baltarusijoje.

Šį sekmadienį sueis dvidešimt metų, kai Lietuvos žmonės Baltijos kelyje susikabino rankomis kovodami dėl savo nepriklausomybės. Tas pats įvyko ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos kelias, nusidriekęs nuo Vilniaus iki Talino, parodė visam pasauliui, kad šių kraštų žmonės labiau už viską brangina savo laisvę.

Lietuvos visuomenėje sukėlė nerimą nevyriausybinės Rusijos organizacijos ketinimai užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams teikti Ruso kortas. Organizatoriai  remiasi analogišku Lenkijos valstybės pavyzdžiu: 2007 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos Seimas įstatymu patvirtino Lenko kortos teises. Organizatorių teigimu, Ruso korta yra dokumentas, patvirtinantis savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus Rusijos valstybei ir visuomenei dėl pareigų tėvynainiams rusams vykdymo.

Lietuvoje valstybės politika kaimo žmonių atžvilgiu yra bejėgiška, o šimtmečiais buvusiam tautos tradicijų ir kalbos puoselėtojui kaimui šiandien iškilo grėsmė. Nors sukurta dešimtys strategijų, Lietuvos kaimas iki šiol neturi savo ateities vizijos.

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, jog pastaruoju metu ir politikai, ir ekonomistai vis dažniau prabyla apie galimybę skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Latvijos pavyzdys optimizmo neįkvepia Dabar su TVF dar nevedamos derybos, todėl niekas nesiima komentuoti, kokios būtų skolinimo Lietuvai sąlygos.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

Akademikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Antanas BURAČAS įsitikinęs: verslui reikia duoti valstybinių užsakymų, tačiau tik tokių, kurių naudingumas visuomenei nekelia abejonių. - Net ir prasidėjus krizei, nesustabdomas valstybės turto atnaujinimo procesas. Ar dabar tinkamas laikas pardavinėti esamus pastatus ir statytis naujus? - Dabar visiškas nekilnojamojo turto sąstingis, brangiai parduoti nepavyks.

Savaitės pradžioje Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ paskelbė dvidešimt penkių pasaulio ekonomikoje žinomų veikėjų pavardes, kurie esą yra atsakingi už dabartinį pasaulį krečiantį ekonominį sunkmetį. Kita vertus, kyla abejonių, ar tai viso labo nėra „iešmininkai“, ant kurių galvų suverčiamos pasaulio bėdos. „The Guardian“ skelbiamo sąrašo pavardės paprastam lietuviui nedaug ką sako.

Š.m. sausio 23 d.įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo organizuotas visuomenės susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi. Susitikimo metu vyko diskusija dėl ketinamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos principų ir krypčių. Buvo aptartos Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto pagrindinės nuostatos. Pasibaigus susitikimui įvykusiame Klubo narių pasitarime buvo išsamiai aptarti susitikimo rezultatai.

Praėjusios savaitės įvykiai parodė, kad Lietuvoje yra labai aktuali santykių problema tarp valdžios ir visuomenės. Ekonomikos sunkmečiu vienu iš svarbiausių pilietinės santarvės elementų tampa suvokimas, kad valdžia yra pasirengusi dalytis su žmonėmis šio laikotarpio našta. Ar valdžiai Lietuvoje nesvetimas solidarumo jausmas su visuomene? Kokių ekonominių žingsnių valdžiai reikia imtis, kad ekonomikos sunkmečio bėdos neužgriūtų tik ant visuomenės pečių.

Daliai naujosios valdančiosios koalicijos atstovų pareiškus, kad šalis prispyrus bėdai gali kreiptis dėl paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), vakar politikams jau antrino ir Lietuvos banko (LB) pareigūnai. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti nepriklausomi ekonomikos ekspertai tvirtino, kad toks skolinimasis Lietuvai sukeltų skaudžių padarinių.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo DEKLARACIJA Dėl būtinybės ginti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindus Vilnius, 2008m. birželio 13 d.     Mes,  Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai,     atsižvelgdami į tai, kad Seimo Peticijų komisija pripažino peticiją dėl prašymo išsiaiškinti ar Lisabonos sutartis ir jos ratifikavimo įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmųjų šešių straipsnių nuostatoms,     pritar...

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai tarpusavyje nesutaria dėl Seime ratifikuotos Lisabonos strategijos: Seimui kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT). Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas sako, kad Seimas nemato didelio reikalo kreiptis į KT ir siūlo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei pirmiausia išsiaiškinti savo vidaus problemas.

Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų. Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.

Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė ketvirtadienį įteikė LR Prezidentui ir Seime įregistravo peticiją, kurioje siūloma paklausti Konstitucinio teismo, ar Lisabonos sutarties ratifikavimas be referendumo ir pati sutartis atitinka Konstituciją. Ketvirtadienį įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinės grupės susitikimas su LR Prezidentu j.e. Valdu Adamkumi. Šio susitikimo metu LPS Iniciatyvinė grupė Prezidentui įteikė peticijos tekstą.

Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis atmetė oponentų abejones dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo teisėtumo, naudos ir procedūros demokratiškumo. Kaip pranešė žiniasklaida, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai prašo Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų vetuoti įstatymą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Prezidentas kviečiamas siūlyti Seimui surengti konsultacinį referendumą dėl svarbiausių konstitucinės reikšmės klausimų, susijusių su Lisabonos sutartimi.

Antradienį (02.03) 11.05 val. tiesioginėje “Žiemos studijoje” - VDU profesorius Antanas Buračas ir du signatarai - Ekonomikos instituto direktorius prof. Eduardas Vilkas ir istorikas, diplomatas Vytautas Plečkaitis. Lietuvos ekonomika, vidaus bei užsienio politika neišvengiamai artėjant prie prezidento Rolando Pakso apkaltos - analizė, vertinimai, prognozės.