anglis

Seime svarstant siūlymą nuo kitų metų padidinti akcizą akmens angliai bei atsisakyti  lengvatų šiam iškastiniam kurui, vienintelė Lietuvoje cemento gamintoja „Akmenės cementas“ pajus tokio sprendimo įtaką, bet ji nebus didelė dėl pradedamo naudoti kietojo atgautojo kuro, sako įmonės vadovas Artūras Zaremba.

Aplinkos ministras sako, kad padidinus akcizą akmens angliai bei atsisakius lengvatų šiam iškastiniam kurui, vienintelė Lietuvoje cemento gamintoja „Akmenės cementas“ sunkumų nepatirs, nes įmonė anglį jau keičia iš atliekų, padangų, džiovinto dumblo pagamintu kuru.   Pasak Simono Gentvilo, įmonė per kelerius metus anglies vartojimą žada sumažinti 90 procentų.

Anglimis kūrenamų elektrinių dalis visoje Vokietijos elektros energijos gamyboje 2022-aisiais, palyginti su 2021 metais, išaugo nuo 30,2 proc. iki 33,3 proc., rodo Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) paskelbti duomenys. Vėjo jėgainių lyginamasis svoris padidėjo nuo 21,6 proc. iki 24,1 proc., saulės energijos jėgainių – nuo 8,7 proc. iki 10,6 proc., tuo tarpu hidroelektrinių – sumenko nuo 3,5 proc. iki 3,2 procento.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pradėjo gabenti anglį į Lenkiją – pirmasis traukinys jau išvyko Lenkijos link. Taip tikimasi padėti šaliai patenkinti kietojo kuro poreikį.  Lenkijos valstybinio anglies importuotojo užsakymu kroviniai bus gabenami konteineriais iš Klaipėdos uosto į Trakiškes, iš kur „LTG Cargo Polska“ juos perveš iki Balstogės, o iš ten partneriai anglį gabens iki Branevo šiaurės vakarų Lenkijoje, pirmadienį pranešė LTG.

Nuo 2025 Lietuvoje siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Draudimas apimtų visas kuro deginimo paskirtis: šilumos gamybą, maisto ir karšto vandens ruošimą, nurodoma įstatymo projekte, kurį derinimui pateikė Aplinkos ministerija.

Žemuosiuose Šančiuose, Švenčionių gatvėje, nuo seno gyvenantys kauniečiai nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo sunerimę dėl suintensyvėjusio sunkvežimių, vežančių akmens anglį į taip vadinamą „Švenčionių rampą“, judėjimo. Kauniečių skundai „Netoli mūsų namų yra akmens anglies sandėliai, kuriuose vykdoma prekyba. Prasidėjus karui Ukrainoje, gatvėje – dideli srautai sunkvežimių tiesiog blokuoja eismą ir kelia pastovų triukšmą.

Trečiadienį, pasibaigus penktojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketo Rusijai pereinamajam laikotarpiui, įsigalioja draudimas per Bendrijos teritoriją vežti rusiškas anglis ir kietąjį kurą.  Tačiau šiam draudimui Lietuvoje pagal Europos Komisijos (EK) išaiškinimą taikoma išimtis: geležinkeliais leidžiama pervežti limituotą kiekį sankcionuotos produkcijos.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Vilnius pradeda pasiruošimą nuo 2023 m. birželio įsigaliosiančiam draudimui deginti anglį ir durpių briketus sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį priėmė sprendimą skirti dalinį finansavimą asmenims, nusprendusiems keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius į įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, arba prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė patvirtinusi Rusijos anglių embargą, taip pat uždarysianti Bendrijos uostos šios šalies laivams dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. Vienas šaltinis Prancūzijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje blokui, sakė, kad šie žingsniai bus pagrindinės priemonės „labai svariame“ penktajame sankcijų Maskvai pakete. Į naują paketą taip pat įtraukti 10 mlrd.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Ukrainiečių snaiperė, žinoma pseudonimu Anglis, tapo nacionaline heroje. Mergina tapo fronto kovotojų įkvėpėja, pasakiusia jiems – „turime nugalėti tuos orkus“.  Anglis prie Ukrainos laivyno prisijungė 2017-aisiais. Mergina kovojo su Donecko ir Luhansko prorusiškais separatistais šalies rytuose. Nors merginos tikroji tapatybė nėra žinoma, ji jau spėjo tapti ukrainiečių pasipriešinimo okupantams simboliu. „Mes turime juos išnaikinti. Jie ne žmonės.

Trys partijos, sudarysiančios naująją Vokietijos vyriausybę, planuoja, kad šalis laipsniškai atsisakys anglių deginimo iki 2030-ųjų – aštuoneriais metais anksčiau nei ketinta iki šiol, sakoma trečiadienį sudarytoje koalicijos sutartyje. Socialdemokratų partija (SPD), Žaliųjų partija ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) siekia „paankstinti laipsnišką anglių atsisakymą, idealiu atveju – iki 2030 metų, ir palikti praeityje vidaus degimo variklių technologiją“, – sakoma dokumente.

Siekiant sumažinti užterštumą Vilniuje svarstoma drausti kūrenti krosnis akmens anglimi ir durpių briketais. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti siūlymą, jog nuo šių metų spalio 20-osios šį taršų kurą būtų draudžiama kūrenti tiek individualių, tiek ir daugiabučių namų butų gyventojams.

Šeštadieninio TV3 žadimo „galvOK“ dalyviais tapo atlikėjas Saulius Prūsaitis ir boksininkas Evaldas Petrauskas. Geros nuotaikos nestokojantys žinomi vyrai kaip lygūs su lygiu varžėsi iki paskutinio klausimo, o nugalėtojas paaiškėjo tik paskutinėmis žaidimo sekundėmis. Vienas klausimas itin nustebino abu žaidimo dalyvius.

Vilkaviškio rajone įsikūrusi įmonė kreipėsi į policiją dėl 43 tonų anglies vagystės. Kaip informavo Marijampolės apskrities policija, Šeimenos seniūnijoje įsikūrusi įmonė trečiadienį pranešė, jog rugpjūčio 2-ąją savo teritorijoje pasigedo 42,98 tonos anglies.

Savo artimojo klyksmą vonioje išgirdę žmonės dažniausiai išsigąsta. Taip nutiko ir Alabamoje gyvenančiam vyrui, tačiau tikrąją garso priežastį pamatęs sutuoktinis, prapliupo juokais. Tokia pakilia emocija užsikrėtė ir keli milijonai internautų, kurie prieš savo akis išvydo išties komišką vaizdelį. Pasirodo, kad vonioje užsidariusi jo mylimoji norėjo išbandyti šiuo metu itin populiarią dantų balinimo priemonę, kurios sudėtyje yra anglies.

Pasaulyje garsėjantis juodo maisto kultas ateina ir į Lietuvą. Be įprastais jau tapusių juodų ledų Lietuvoje jau galima įsigyti juodų česnakų, sūrio, sausainių ar netgi visiškai juodo medaus. Tautiečiai juodus gardumynus ragauja nedrąsiai, o sveikatos specialistai tam pritaria ir pataria domėtis, kokiu būdu maistas tokia juoda spalva nudažomas, ar tai tikrai nekenkia. Iš pirmo žvilgsnio šioje lėkštėje – anglies gabaliukai. Tačiau iš tikrųjų tai gardūs sausainiai, nudažyti ryškiai juoda spalva.

Lietuviai suvartoja vis daugiau aktyvintosios anglies tablečių, šį rudenį jų parduota perpus daugiau nei pernai. Nors aktyviąją anglį dauguma medikų laiko nepavojingu, pigiu vaistu, specialistai atkreipia dėmesį, kad žmonės juodąsias tabletes geria kada šauna į galvą: reikia ar nereikia... ką gydo juodos šnypščiančios tabletės, ar jos tinka pagirioms? Aktyvintoji anglis – „chemikalus“ ir nuodus „įkalinantis“ preparatas.

Vieno Sibiro regiono valdžia pasiūlė neįprastą paskatinimą daug svorio numetusiems gyventojams – akmens anglių, kurios yra svarbūs ištekliai šiame rūstaus klimato krašte. Jelena Salnikova, dirbanti slaugytoja Berezovskojės miestelyje, trečiadienį gavo iš akmens anglių turtingos Kemerovo srities administracijos visą sunkvežimį šio kuro už tai, kad numetė 30 kilogramų.

Ignalinos rajone statomame didžiausiame Baltijos ir Skandinavijos šalyse medžio anglies gamyklų komplekse pagaminta 70 t bandomosios medžio anglies. Atlikti cheminiai tyrimai rodo, kad produkcijos kokybė atitinka Europos Sąjungos standartus bei užsakovų reikalavimus.  „Medžio anglis yra aukščiausios kokybės: deginama neliepsnoja, nerūksta, yra bekvapė ir pasižymi itin didele kaitra, neišskiria žalingų aplinkai medžiagų.

Angliadegys – didelės kvalifikacijos nereikalaujanti, tačiau viena seniausių profesijų pasaulyje. Gaminti medžio anglį, tradiciniais metodais – darbas nelengvas. Mes dažnai naudojamės angliadegių darbo vaisiais – perkame parduotuvėse ar degalinėse medžio anglį ir ant jos žarijų kepame kepsnius. Tačiau ta anglis pagaminama naudojant modernesnes technologijas. Kepdami kepsnius ant medžio anglies žarijų prisidedame prie miškų naikinimo.

Pavasaris – laikas valyti organizmą. Rūkyti, sūdyti, marinuoti patiekalai, mėgstami ant žiemos vaišių stalo, neišvengiamai palieka pėdsakus ne tik mūsų žarnyne, bet ir įvairiuose vidaus organuose. Kad atsikratytume organizmui visai nereikalingo balasto, šlakų ir toksinų, kelių savaičių organizmo valymo kursas – kaip tik tai, ko reikia. Valant organizmą paprastai rekomenduojama laikytis specifinės dietos, vartoti žolelių arbatų, įvairių antpilų.

Keliose JAV degalinėse pradėta prekiauti dyzelinu, kuris pagamintas iš jūros dumblių. Šio kuro pardavimas kol kas yra eksperimentinis, tiesa, svarbu tai, kad šis eksperimentas persikėlė iš laboratorijų į realų gyvenimą. Naudojant šiuos degalus į aplinką yra išmetama daug mažiau anglies dioksido. Taip pat šio kuro gamybą yra gerokai pigesnė nei standartinio dyzelino. Pagaminti vieną litrą tokio dyzelino kainuoja apie 1,3 Lt.

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos. Ieško pigių alternatyvų Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta.

Elektrinai automobiliai gali teršti daug labiau negu varomi benzinu ar dyzeliu, rodo naujas tyrimas. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto atlikta studija atskleidžia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis smarkiai išauga, jei elektrai gaminti yra naudojama anglis. Elektrinių mašinų fabrikai taip pat išmeta daugiau nuodingų atliekų nei įprasti mašinų fabrikai.

Australijoje įsigaliojo kontroversiškas įstatymas, pagal kurį iš labiausiai aplinką teršiančių kompanijų bus imamas mokestis už anglies dvideginio išmetimą. Šis mokestis – Australijos premjerės pergalė, tačiau už tai jai gali tekti sumokėti savo postu – australai pasipiktinę. Australija – viena pirmaujančių pasaulyje pagal anglies dvideginio išmetimą, nes kliaunasi anglimi varomomis elektrinėmis. Bet nuo šiandien, pasak Australijos premjerės, viskas turėtų pasikeisti.

Manoma, jog kai kurios mūsų galaktikos žvaigždės šildo planetas, kurių mantijose glūdi stori deimantiniai sluoksniai. Kad ir kokia išteklių gausa viliotų deimantinės planetos, naujausi eksperimentai byloja, jog tokie pasauliai, nors ir nestokojantys anglies, turėtų būti juodi, šalti ir negyvi – juose gyvybę Žemėje lemiančių mechanizmų tiesiog nėra. Galbūt skambės kiek netikėtai, tačiau tiesa yra tokia: Saulės sistema nėra turtinga anglies.

Anglis yra ketvirtas pagal gausumą elementas mūsų Visatoje. Ji gali įgyti įvairias formas, vadinamas alotropinėmis atmainomis (juk visiems teko šį bei tą girdėti apie deimantą arba grafitą). Karnegio geofizikos laboratorijos (JAV) mokslininkai, bendradarbiaudami su kitomis mokslo institucijomis, atrado naują anglies formą, gebančią atlaikyti milžiniško slėgio poveikį – anksčiau ši savybė buvo priskirta tiktai deimantui. Naujasis atradimas bus publikuotas „Physical Review Letters“ žurnale.

Anglis yra ketvirta pagal paplitimą medžiaga Visatoje. Ji aptinkama įvairiausių formų, pavyzdžiui, kaip deimantai ar grafitas. Mokslininkai atrado naują anglies formą, kuri gali atlaikyti ypač didelį spaudimą, kokį galėjo atlaikyti tik deimantas. Medžiaga, pavadinta veidrodine anglimi, pirmą kartą buvo susintetinta šeštajame dešimtmetyje. Ji apjungė stiklo, keramikos bei grafito savybes. Komanda sukūrė naują anglies rūšį, suspaudę veidrodinę anglį 400000 atmosferų slėgiu.

Šildymo sezonas kišenes paplonins ne tik daugiabučių gyventojams, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, bet ir privačių namui savininkams. Dėl didėjančios biokuro paklausos, anot miškininkų, per trejus pastaruosius metus 40 procentų išaugo malkų kaina, vidutiniškai dešimtadaliu šį rudenį brango ir anglis. Nekito tik pjuvenų briketų ir granulių kaina, tačiau, anot jų gamintojų, lietuviai šio kuro vis dar perka nedaug, praneša LTV „Šiandien“. Bendrovė „Granulta“ sako 95 proc.

Pietų Velse prasideda gelbėjimo operacija po to, kaip kasykloje įstrigo angliakasiai, praneša Guardian. Ketvirtadienio rytą prie anglių kasyklos Pietų Velse atskubėjo greitosios pagalbos automobiliai ir gaisrininkai. Įvykus neįvardintam incidentui, septyni žmonės liko įkalinti po žeme. Trys iš angliakasių sugebėjo išsigelbėti, tačiau likę keturi iki šiol yra įstrigę. Policijos atstovas pasakoja: „Kasykloje buvo septyni žmonės. Trys ištruko, vienas nugabentas į ligoninę.

Lietinga, šlapia vasara pakoregavo kietojo kuro rinką. Planavusiems namus šildytis durpių pusbrikečiais gali tekti rinktis kitas kuro rūšis. Bendrovės „Durpeta“ vadovo Jono Kontauto teigimu, bendrovė šiemet parduos vos 3-4 tūkst. tonų durpių pusbrikečių, nors pajėgumai leistų pagaminti keliskart daugiau. Vasara buvo lietinga, šlapia, todėl natūraliomis sąlygomis nebuvo galima išdžiovinti durpių, iš kurių ir gaminami pusbrikečiai. Tona pusbrikečių kainuoja 300-350 litų.

Savižudės yra 16, 18 ir 19 metų merginos. Tyrėjai rado merginų atsisveikinimo laiškus. Kolektyvinės savižudybės motyvai yra mįslingi. Merginų kūnai aptikti pirmadienio vakarą. Palapinė stovėjo miške, kuriame Bundesveras anksčiau turėjo amunicijos sandėlį. Psichologinė pagalba telefonu (Telefonai, prasidedantys skaičiais 8 800, NEMOKAMI): ,,Paguodos telefonas“ Mažeikiuose – (8 443) 6 55 55 Darbo valandos: antradieniais 19.00–22.30 val., ketvirtadieniais 19.00–22.30 val.

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) teigia, kad didėjantis dujų tiekimas ir paklausa gali lemti „dujų aukso amžių“, informuoja BBC. IEA ataskaitoje teigia, kad dujų paklausa iki 2030-ųjų gali viršyti anglies paklausą, o iki 2035-ųjų siekti naftos paklausos lygį. Agentūros teigimu, viena iš pagrindinių dujų paklausos augimo priežasčių yra neaiški branduolinės energetikos ateitis. Be to, paklausą didins ir Kinijos pasiryžimas atsisakyti branduolinės energetikos.

Pasaulinė gamtinių dujų paklausa iki 2030 m. padidės 2 proc., tuo tarpu dujos taps antru stambiausiu energijos šaltiniu pasaulyje. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis stambiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos „Exxon Mobil“ prognoze. Iš viso energijos vartojimas pasaulyje iki 2030 m. padidės 35 proc., palyginti su 2005 m. Prieš metus Teksaso milžinė prognozavo, kad dujų paklausa iki 2030 m. padidės 1,8 procento.