aneksija

Po 2014 metų Maskvos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos, šiame Ukrainos pusiasalyje kilo nekilnojamo turto bumas, nes daugybė rusų suskubo įsigyti namus pajūryje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Nuo okupacijos pradžios į Krymą persikėlė apie 800 000 rusų, kiti čia pirko vasarnamius arba butus nuomai. Todėl nenuostabu, kodėl vietinė nekilnojamo turto rinka sužydėjo.

Įsivaizduokite, kad esate ukrainietis, tačiau turite tik Rusijos pasą. Ir tuomet esate pašaukiamas į karą, kuriame turite kovoti prieš savo gimtąją šalį. Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos šalys atviromis rankomis priėmė prieglobsčio ieškančius ukrainiečius.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kuris laikomas artimu Volodymyro Zelenskio sąjungininku, yra pareiškęs, kad Rusijos kariuomenės atsitraukimas iki vasario 24-osios sienų, galėtų tapti pagrindu atnaujinti derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, rašo „The Guardian“. Toks pareiškimas suponuoja, kad Ukraina turėtų susitaikyti, jog Rusijos karių išvedimas iš Krymo nebūtų pagrindinė sąlyga deryboms pradėti.

Maskva ketvirtadienį paskelbė, kad keturių Ukrainos teritorijų, kurias prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį paskelbė aneksavęs, gyventojams jau išdavė daugiau kaip 80 tūkst. rusiškų pasų. „Po keturių regionų prijungimo prie Rusijos Federacijos pagal teisės aktus daugiau kaip 80 000 žmonių gavo Rusijos Federacijos piliečių pasus“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos migracijos pareigūnė Valentina Kazakova. Ją citavo Rusijos naujienų agentūros.

Ukraina penktadienį paskelbė, kad jos pajėgos įžengia į pietinį Chersono miestą ir gyrė šią „svarbią pergalę“, Rusijai pranešus, kad jos kariuomenė atsitraukė iš miesto į gynybines pozicijas rytiniame Dnipro upės krante. „Chersonas grįžta ukrainiečių kontrolėn, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų junginiai įžengia į miestą“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė ukrainiečių Gynybos ministerija. „Rusijos įsibrovėlių atsitraukimo kelius ugnimi kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pirmadienį pradės debatus dėl rezoliucijos projekto, kuriame smerkiama Rusijos paskelbta keturių Ukrainos sričių aneksija, Vakarų galioms siekiant akcentuoti Maskvos tarptautinę izoliaciją. Sprendimas pateikti šį klausimą Generalinei Asamblėjai, kur 193 JT narės turi po vieną balsą ir nė viena neturi veto teisės, buvo priimtas Rusijai rugsėjo 30-ąją vetavus panašų pasiūlymą Saugumo Taryboje.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėtusi draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos. Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymus dėl keturių Ukrainos regionų aneksijos, rodo vyriausybės portale paskelbti dokumentai. Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys „priimtos į Rusijos Federaciją pagal Rusijos Federacijos konstituciją“, sakoma dokumentuose. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas savo ruožtu sakė, kad šie Rusijos sprendimai neverti nė popieriaus, ant kurio surašyti.

Rusijos Federacijos Taryba ratifikavo anksčiau V. Putino, Rusijos Konstitucinio Teismo ir parlamento pasirašytas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, o taip pat Zaporižės ir Chersono sričių aneksijos sutartis. Pačios sutartys Kremliuje buvo pasirašytos rugsėjo 30-ąją, kuomet Rusijos statytiniai okupuotose teritorijose „išreiškė daugumos valią“. Federacijos Tarybos susirinkimo metu buvo surengtas teatralizuotas pasirodymas su istoriniais-kariniais elementais.

Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių okupuotų Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją. Tarptautinė bendruomenė šią aneksiją laiko neteisėta ir žada įvesti Maskvai naujas sankcijas. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjus kelioms valandoms po Kremliaus akibrokšto paprašė pagreitintos stojimo į NATO procedūros.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusija tarsis su dviejų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva aneksavo praėjusią savaitę, vietos gyventojais, kad nustatytų tikslias regionų, kurie bus prijungti prie šalies, ribas. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas. „Ketiname toliau konsultuotis su šių regionų gyventojais“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje pietinius Chersono ir Zaporižios regionus, kuriuos iš dalies kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kalbos Kremliuje metu paskelbė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Jo teigimu, tai yra „milijonų gyventojų valios išraiška“ ir jis tvirtino neabejojantis, kad Rusijos Federacijos taryba patvirtins šį sprendimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kalbos Kremliuje metu paskelbė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Jo teigimu, tai yra „milijonų gyventojų valios išraiška“ ir jis tvirtino neabejojantis, kad Rusijos Federacijos taryba patvirtins šį sprendimą. V. Putinas taip pat pareiškė, kad Belovežo sutartis buvo „neteisėta“, ir „buvo sugriauta mūsų galingoji šalis“. „Tačiau praeities negrąžinsi ir Rusija to nesiveržia daryti“, – aiškino jis.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas. „Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss penktadienį apkaltino Vladimirą Putiną pažeidus tarptautinę teisę, Rusijai rengiantis oficialiai aneksuoti keturias okupuotas Ukrainos teritorijas.

Rusijai rengiantis aneksuoti keturis Ukrainos regionus, Kyjivo pajėgos baigia išstumti Maskvos kariuomenę iš penktojo ir grasina rusų tiekimo linijoms. Penktadienį Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionai per ceremoniją Kremliuje bus inkorporuoti į Rusiją, nors to nepripažins dauguma pasaulio valstybių. Tačiau aneksija neapims Charkivo regiono, į kurį Maskva nusitaikė pačioje vasario 24 dieną pradėtos invazijos pradžioje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, rodo vėlai ketvirtadienį, šių teritorijų aneksijos išvakarėse, paskelbti prezidentiniai įsakai. Jais pripažįstami šių Ukrainos sričių „valstybinis suverenitetas ir nepriklausomybė“, Rusijai rengiantis penktadienį oficialiai aneksuoti šiuos du regionus ir Ukrainos rytines Donecko bei Luhansko sritis.

Roma nepripažins Maskvos surengtų „neteisėtų“ aneksinių referendumų Rusijos okupuotuose Ukrainos teritorijose rezultatų, ketvirtadienį pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi. Italų premjero biuras pranešė, kad M. Draghi per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu patikino jį, kad Roma „toliau remia“ Kyjivą. Abu lyderiai aptarė „neteisėtus „referendumus“, kurių „Italija nepripažins“, nurodė biuras.

Nuo karo pradžios Rusijos valdžia visais įmanomais būdais vengia savo veiksmų Ukrainoje įvardijimo, kaip „okupacija“. Tačiau būtent tai šiuo metu ir vyksta – V. Putinas ne tik įvedė savo kariuomenę į kitos šalies teritoriją ir dalyje jos paskelbė fiktyvius „referendumus“, bet ir faktiškai visoms vadovaujančioms pozicijoms paskyrė rusus. Nepriklausomi tyrėjai iš „Projekt“ nustatė, kad po okupacijos DLR, LLR, Chersono, Zaporižės ir Charkivo srityse vadovauti buvo paskirti 36 asmenys.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pažadėjo, kad Vakarai niekada nepripažins Rusijos planuojamos Ukrainos teritorijų aneksijos, Kremliaus primestiems okupuotų Ukrainos regionų pareigūnams pradėjus skelbti pergales pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos. „Mes ir daugelis kitų šalių jau pasakėme labai aiškiai. Mes nepripažinsime – tikrai niekada – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos“, – reporteriams sakė A. Blinkenas.

Keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose Maskvos organizuoti neteisėti balsavimai dėl šių teritorijų aneksijos yra „referendumų imitacijos“ ir jais aiškiai buvo pažeista tarptautinė teisė, antradienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Šalia Baltijos jūros esantis Rusijos eksklavas Kaliningradas yra arčiausiai Europos esanti Rusijos dalis. Jį supa dvi NATO narės: Lenkija ir Lietuva. Anksčiau priklausęs Prūsijai, šis regionas ilgą laiką buvo Europos kultūros centras. Aštuonioliktame amžiuje jo gatvėmis vaikščiojo Immanuelis Kantas. Thomas Mannas 1929 m. čia parašė novelę.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę Rusijai gali virsti klaida, panašia į 1940-ųjų Baltijos valstybių aneksiją, mano Rusijos radijo „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius ir politikos apžvalgininkas Aleksejus Venediktovas. Jis sakė, kad galima ilgai ginčytis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie istoriją, tačiau būtina suprasti pasekmes.

Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį pradėjęs vizitą Ukrainoje. „Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – G. Nausėdos žodžius inauguraciniame Krymo platformos susitikime cituoja Prezidentūra. Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos niekuomet nepripažins prieš septynerius metus Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. „Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekuomet nepripažins Rusijos tariamos pusiasalio aneksijos, o mes palaikysime Ukrainą prieš agresyvius Rusijos veiksmus“, – sakoma J. Bideno pareiškime, pažymint Krymo okupacijos metines.

Rusijos aneksuotame Kryme vienas Rusijos plaukiojantis dokas su nurašytu povandeniniu laivu, nuskendo Sevastopolio uoste, sekmadienį pranešė pareigūnai. Naujienų agentūra „Interfax“ citavo informuotą šaltinį, sakiusį, kad dokas PD-16, kuriame buvo „Som“ klasės („Tango“ pagal NATO klasifikaciją) elektrinis-dyzelinis povandeninis laivas B-380, nuskendo Sevastopolio pietinėje įlankoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Rusijos Dūmos deputatas ir liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis pasiūlė ne tik „nesižaisti“ su Baltarusija, bet tuo pačiu prie Rusijos prijungti ir Ukrainą.  „Jau seniai laikas atkurti Rusiją ir Baltarusiją kaip vieną, bendrą valstybę. Kam čia prisigalvoti: gal iš pradžių muitinę ar iš pradžių tarifus. Baltarusija suklestės, kuomet mes iš naujo tapsime viena valstybe“, – savo „Telegram“ kanale parašė politikas.  „Ir su Ukraina tas pats.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sekmadienį išreiškė protestą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kelionės į Maskvos aneksuotą Krymą. „Ukrainos užsienio reikalų ministerija reiškia ryžtingą protestą dėl eilinio nesuderinto su Ukrainos puse Rusijos Federacijos prezidento V. Putino apsilankymo laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Autonominėje Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste 2019 metų rugpjūčio 10 dieną“, – sakoma ministerijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

 Europos Komisija siūlo iki 2020 metų birželio 23-iosios pratęsti sankcijas Rusijai už Krymo ir Sevastopolio aneksiją, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi vienu Europos Sąjungos vidaus dokumentu. ES „nepripažįsta neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos ir toliau ją smerkia“, sakoma agentūros pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad apsvarstyti galimybes pratęsti sankcijas ES valstybėms narėms pasiūlė bloko diplomatijos vadovė Federica Mogherini.

 Lietuvoje viešėję Rusijos opozicijos politikai tikisi, kad pradėjus dirbti naujam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, karas rytinėje šalies dalyje liausis. „Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks nutraukti žmonių aukas Donbase. Tai svarbiausia, ko ukrainiečiai tikisi iš savo naujo prezidento“, – žurnalistams Trakų rajone baigiantis vadinamajam Rusijos forumui sakė disidentu tapęs buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis.

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė atmetantys Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo pusiasalio atplėšimą nuo Ukrainos ir pridūrė, kad JAV sankcijos liks galioti, kol padėtis bus atitaisyta. Abejones dėl JAV pozicijos sukėlė kalbos, jog jog „JAV neatmeta galimybės pripažinti Krymą Rusijos dalimi“. „Nepripažįstame Rusijos mėginimo aneksuoti Krymą.

NATO trečiadienį pasmerkė naują tiltą, sujungusį Rusijos žemyninę dalį su Maskvos aneksuotu Krymo pusiasaliu, ir pareiškė, kad tai yra „dar vienas“ Ukrainos suverenumo pažeidimas. „NATO smerkia Rusijos pastatytą ir iš dalies atidarytą Kerčės sąsiaurio tiltą tarp Rusijos ir Krymo“, – pareiškė NATO atstovas Piersas Cazaletas. „Krymas yra Ukrainos dalis, taigi, šis tiltas reiškia dar vieną Ukrainos suverenumo pažeidimą“, – pareiškime sakė jis.

Ukrainos generalinės prokuratūros Vyriausioji karinė prokuratūra pareiškė įtarimus Rusijos Federacijos Konstitucinio teismo pirmininkui ir 18 teisėjų, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Unian“. Agentūra citavo Ukrainos generalinio prokuroro Jurijaus Lucenkos žinutę socialiniame tinkle „Facebook“, kad Rusijos KT pirmininkas ir 18 teisėjų įtariami bendrininkavimu siekiant pakeisti Ukrainos valstybės sienos ir teritorijos ribas, Ukrainos konstitucijos įtvirtintos tvarkos pažeidimu, iš anksto sus...

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė per pasitarimą, siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, trečiadienį pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas. Apie šį pasitarimą I. Ponomariovas papasakojo liudydamas Kijevo teisme, nagrinėjančiame valstybės išdavyste kaltinamo Ukrainos eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus bylą.

Buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio per viešnagę Lietuvoje išsakyti perspėjimai apie Rusijos pasirengimą aneksuoti Baltarusiją nėra pagrįsti įrodymais, sako politologai.

Vašingtono administracija neketina pripažinti teisėtu Rusijos įvykdyto Krymo atplėšimo, jeigu su šia aneksija nesutiks Ukraina, trečiadienį pareiškė kandidatas į JAV valstybės sekretoriaus postą Rexas Tillersonas.

 Izraeliečių premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pažadėjo, kad Izraelio aneksuotos Golano aukštumos „visada“ liks jo šalies rankose. Jo ministrų kabinetui pradedant savo pirmąjį posėdį Golano aukštumose, B.Netanyahu pasakė: „Golano aukštumos visada liks Izraelio rankose. Izraelis niekada neatsitrauks iš Golano aukštumų“. Premjero komentarus transliavo visuomeninis radijas.

Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo JAV valstybės departamentas peržiūri ir atnaujina veiksmų planus nepaprastosios padėties atveju, jei kiltų ginkluotas konfliktas su Rusija, įskaitant Rusijos įsiveržimą į Baltijos valstybes, rašo žurnalas „Foreign Policy“. Pentagono planai, pasak leidinio, atspindi naują geopolitinę situaciją po Rusijos įvykdyto Krymo aneksavimo, kurioje Maskva - nebe potenciali partnerė, bet potenciali grėsmė.

 Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) palaiko kolegų iš Ukrainos pasiūlymą Europos konstitucinių teismų konferencijos mastu pasmerkti Rusijos Konstitucinio teismo sprendimą, atvėrusį kelią Krymo aneksijai.

 Pratybos „Kardo kirtis“ neturi nieko bendra su skleidžiamu melu apie NATO rengimąsi kokiai nors aneksijai, sako pratybų vadovas, JAV generolas majoras Markas McQueenas. Kaip interviu BNS sakė JAV karininkas, apie penkerius metus iš eilės vykdomas pratybas „Kardo kirtis“ (Saber Strike) visada pranešama iš anksto, taip pat kruopščiai iš anksto planuojamas jų scenarijus.

Ukrainos pateiktas skundas susijęs su Rusijos Federacijos veiksmais Kryme ir Donbase. EŽTT nusprendė patenkinti Rusijos prašymą atidėti bylos svarstymo pradžią. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą atidėti Ukrainos ieškinio Rusijai svarstymą. Toks sprendimas buvo priimtas dėl rusų prašymo. Pagal galiojantį reglamentą, Rusija turėjo laiko pasiaiškinti iki kovo 25-osios, tačiau likus vos dviem dienoms, Rusijos Federacija paprašė pratęsti limitą dar pusmečiui.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos centrinė rinkimų komisija sunerimusi, kad kitą savaitgalį gali nepavykti surengti prezidento rinkimų šalies rytuose. „Nacionalinės vienybės“ apskritojo stalo susitikimuose į priekį nepažengta. Tuo metu Rusijos aneksuotame Kryme didėja įtampa tarp vietos valdžios ir totorių bendruomenės, ypač po to, kai buvo uždraustas masinių totorių trėmimų 70-mečio minėjimas. Valdžia greičiausiai išsigando neramumų.

Žinių radijas Rusijai aneksavus Krymą griuvo ne tik žmonių gyvenimai, tačiau aukštyn kojomis apsivertė ir daugelis verslų. Ne išimtis ir naujų automobilių prekiautojai. Kryme įsikūrusios naujų automobilių atstovybės nebegauna automobilių. Mat jie iki šiol būdavo tiekiami per centrinius sandėlius Kijeve, tačiau dabar, Krymui tapus Rusijos dalimi, šių automobilių ir atsarginių detalių tiekimas buvo nutrauktas.

Rusijos tinklalapis „Politonline“ sudarė visuomenės informavimo priemonių, kurios nepalaiko oficialios Kremliaus politikos, sąrašą, praneša censor.net.ua. Norėdami įsitikinti „antirusiškumu“, tinklalapio darbuotojai sudarė specialų raktinių žodžių, memų, pavadinimų, politikų pavardžių ir terminų paieškos sistemose algoritmą, pranešą censor.net.ua.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė Vakarų šalių remtą rezoliuciją, kuria smerkiama Rusija dėl Krymo aneksijos, nepripažįstant referendumo dėl pusiasalio atsiskyrimo teisėtumo – už ją balsavo 100 narių, susilaikė 58, prieš buvo 11. Prieš balsavo Armėnija, Baltarusija, Bolivija, Kuba, Šiaurės Korėja, Nikaragva, Rusija, Sudanas, Sirija, Venesuela, Zimbabvė. Tarp susilaikiusių buvo Kinija, Argentina, Indija, Brazilija, Pakistanas, Egiptas, Kazachstanas.

Ukrainos Krymo regioną aneksuojanti Rusija klampina save į tarptautinę izoliaciją, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras pabrėžė, kad Rusijos veiksmus smerkia ne tik Europos Sąjunga (ES), bet ir Jungtinės Valstijos, Kanada, Japonija, sustabdytas Rusijos dalyvavimas Didžiajame aštuonete, kuriam priklauso didžiosios pasaulio ekonomikos.

Vakarų šalys laiko neteisėtais bet kokius veiksmus, kuriais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį siekiama prijungti prie Rusijos, taip pat ir referendumą, organizuojamą šiame regione, dabar faktiškai kontroliuojamame Maskvos pajėgų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel potencialų Krymo prijungimą prie Rusijos įvardijo kaip „aneksiją“. Tačiau Maskva tikina, kad tarptautiniai įstatymai nėra pažeidžiami, o prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad Rusijos pajėgos vykdo intervenciją Kryme.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį per pokalbį su savo konservatyvios partijos įstatymų leidėjais pavadino Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Krymo regione „aneksija“, pranešė vienas šio susitikimo dalyvių. A.Merkel pareiškė parlamentarams, jog Rusija iš esmės „pavogė“ šį Juodosios jūros pusiasalį, ir pridūrė, kad „galima pavadinti tai aneksija“, AFP pažymėjo dalyvis, pageidavęs likti anonimu.

Lenkijos teritorija dar labiau išaugo, nes šalis, anot Vokietijos geležinkelių oficialios svetainė, aneksavo iki šiol Rusijai priklausiusią Kaliningrado sritį. Nors balandžio 1-oji oficialiai yra paskelbta melagių diena, tačiau tai nėra joks pokštas, o elementariausia Vokietijos geležinkelių „Deutsche Bahn“ klaida. Savo internetiniame puslapyje kompanija neseniai paskelbė Europos žemėlapį, kuriame varotojai gali pasitikrinti egzistuojančius traukinių maršrutus.