amžinybė

Sekmadienio popietę buvo pranešta skaudi žinia: mirė ilgametis Jonavos rajono savivaldybės, Upninkų kaimo kultūros centro vadovas Justinas Diržinskas. Upninkų kultūros centro administracija perdavė užuojautos žodžiuds vadovo šeimai ir artimiesiems. Liūdna žinia Sekmadienį po pietų Upninkų kultūros centras savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo širdį veriančia žinia apie vadovo, armonininko Justino Diržinsko netektį.

Pasaulį užklupus pandemijai keitėsi ne tik kasdienis gyvenimas, bet ir ritualinės apeigos. Didelės įtakos koronavirusas padarė laidotuvėms. Pirma, COVID-19 tapo dažna mirties priežastimi, antra, keitėsi laidotuvių papročiai. Laidojimo namai pastebi, kad paskutiniu metu laidotuvės trumpėja, žmonės dažniau renkasi kremacijas, o vis daugiau artimųjų turi ypatingų prašymų.

Koronavirusas Lietuvoje nusinešė jau šimtus gyvybių. Dar beveik perpus tiek mirusiųjų buvo užsikrėtę koronavirusu. Nors daugiausia viruso aukų kremuojama, nusprendę artimuosius laidoti karste, mirusiojo veido negalės pamatyti. Nuo COVID-19 mirę žmonės yra laidojami maišuose. Visai neseniai rašėme, kad laidojimo namuose susidarė eilės. Statistikos departamentas paskelbė, kad mirčių kiekiai dar padidėjo, tad vis daugiau žmonių laidojama.

Lietuvoje paskelbus karantiną, visuomenėje įsigaliojo nemažai apribojimų, uždaromos įvairios viešos vietos, pasilinksminimo ir maitinimo įstaigos. Tačiau, jei vakarėlius ir vestuves galima atidėti ateičiai, laidotuvės išlieka šalies gyventojų kasdienybe. O laidojimo paslaugas teikiančios įmonės gyvena nežinioje, kaip turėtų elgtis, tačiau vis tiek privalo tęsti savo veiklą. Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas.

Turtingi žmonės ieško galimybių gyventi amžinai, o mokslininkai stengiasi šią svajonę paversti įmanoma. Šiuo metu dažniausiai kalbama apie dvi technologijas, kurios potencialiai žmonėms leis gyventi amžinai, bet ar jos kada nors tai pasieks? Ar amžinybė neatsisuks prieš mus pačius? Šiuo metu mokslininkai, galvodami apie amžinybę dažniausiai kalba apie ląstelių atjauninimą ir sąmonės perkėlimą.

Gal geriau sektųsi paaiškinti visatos veikimą, jei atsisakytume idėjos, kad kas nors gali tęstis amžinai Begalybė. Tai nepaklūstanti vaizduotei koncepcija. Sunkokai sekasi suvokti dalykus, kurie tiesiog yra ypatingai dideli: Saulės sistemą, mūsų galaktiką, regimą visatą. Bet šie dydžiai yra niekas, palyginus su begalybe. Vien nuo mąstymo apie tai svaigsta galva. Bet negalime to išvengti. Mums pažįstama matematika išvarpyta begalybėmis.

Norite gyventi amžinai? Nesate tokie vieninteliai. Visą tą laiką, kai žmonija mąstė apie savo mirtingumą, svajonės apie amžiną gyvenimą skriejo greta. Pateikiame jums dešimties populiariausių būdų, kaip gyventi amžinai , sąrašą.

Sunku sugalvoti svarbesnį ir sunkesnį klausimą. Ar visata egzistavo amžinai? Kai kurie didieji protai teigė, kad nesvarbu, kiek toli praeitin bežvelgtume, visata buvo. Kiti ginčija, kad teisingas priešingas teiginys – turėjo kažkas nutikti, dėl ko kosmosas atsirado. Abiems pusėms tikinant, kad stebėjimai remia jų požiūrį, iki dabar atsakymas rodėsi tolimas, kaip visada. Tačiau anksčiau šiais metais, kosmologai Alexas Vilenkinas ir Audrey'is Mithani'is teigė išsprendę šiuos debatus.

Svajonė nugalėti mirtį ir gyventi amžinai vieną dieną gali tapti tikrove. Tačiau kokią kainą tektų už tai mokėti? Amžinas gyvenimas yra sena žmonijos svajonė. Dabartinė biologijos, nanotechnologijų, informatikos ir neurologijos pažanga leidžia mums nuodugniai susipažinti su atomų ir molekulių jungimosi į ląsteles ir organizmus, neuronų tinklą ir smegenis mechanizmais, reguliuoti elgseną, pažinimą ir veikti žmogaus intelekto formavimąsi.

Kaip gražu žiūrėti į senus žmones, kurie sugeba išsaugoti pagarbą vienas kitam ligi pat senatvės. Kai veidus išvagoja raukšlės, o kūno skausmai neduoda ramybės, telieka būti atrama vienas kitam, atjausti bei suprasti šalia esančio, skausmus bei jausmus. Šią mintį puikiai iliustruoja turkų ilgaamžiai Abdulla ir Elif Adigiuzel neseniai atšventę 90 - ies metų vedybų sukaktį. Iki šiol jie yra labai laimingi būdami kartu.

Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos pradininkais Lietuvoje galima laikyti brolius pranciškonus ir naujas evangelines bažnyčias, kurie atsivėrus sienai prieš 20 m. pradėjo naudoti įvairius šiuolaikinės muzikos stilius sielovadoje. Kryptingesnius šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalius ėmėsi rengti „Musica aeternitatis“. Šios muzikos puoselėjimo tradicijas tęsia „Sielos“ festivalių organizatoriai vadovaujami Gerosios naujienos centro.