alvydas nikžentaitis

Lietuvoje neturėtų būti vieningos istorijos politikos, diktuojamos iš vieno centro, kuriuo sektų savivaldybės, teigia istorikas Alvydas Nikžentaitis. Tai jis žurnalistams pirmadienį Prezidentūroje sakė po ekspertų diskusijų apie istorinę atmintį ir jos įprasminimą. Prezidentūra apie G. Nausėdos iniciatyvą pasiūlyti Seimui nustatyti vieningas gaires istorinei atminčiai įprasminti informavo praėjusią savaitę.

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus praėjusią savaitę Lenkijoje išsakyto atsiprašymo už praėjusios kadencijos Seimo sprendimą nepritarti įstatymui dėl pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis sureikšminti neverta, kadangi ministras kalbėjo labai atsargiai, tačiau santykius su lenkais gerinti būtina, mano Ježio Gedroico (Jerzy Giedroyc) dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas, istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Politikų atšaldytus lietuvių ir lenkų tautų santykius bando gaivinti Druskininkuose į lenkų kultūros veikėjo Jerzy Giedroyco fondo suvažiavimą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos intelektualai.

Lietuvos istorijos institutas ir  „Versus aureus“ leidykla maloniai kviečia dalyvauti knygos „Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos“ pristatyme. Renginys vyks 2009 m. birželio 17 d. (trečiadienį), 17 val. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). Renginį ves doc. dr. Edmundas Rimša Knygos sudarytoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė Dalyvaus: prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė, doc. dr.

Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti jubiliejinė 10-oji Vilniaus knygų mugė bei kartu rengiama Baltijos knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu primins, kuo šie metai Lietuvai išskirtiniai. PROGRAMA Vasario 12 d., ketvirtadienis, Tūkstantis ir dešimt metų 10:00 Konferencijų salė 5.1 Atidarymas.

Šiandienos Lietuvos politikai nesivelia į ginčus dėl generolo Povilo Plechavičiaus vaidmens, teigdami, jog šiuos vertinimus palieka istorikams. Kauno miesto savivaldybei pritarus šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje atidengiamas biustas tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos veikėjui generolui P.Plechavičiui.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

„Įsėdome į prekinį traukinį ir atvažiavome į Lietuvą. Elgetaudami vaikščiojom po kaimus. Mus priėmė pagyvenę žmonės. Jų vaikai jau buvo užaugę. Šeimos galva, tėvas, mokėjo vokiečių kalbą. Taip ir likau pas juos, užaugau, išmokau lietuviškai...“, – „Vilko vaikų“ atsiminimuose rašo Ingrida M. W. Sovietams 1944 m. įsiveržus į Rytprūsius, ieškodami prieglobsčio į Lietuvą atvyko daugybė vaikų. Apie savo istorijas jie prabyla tik dabar.

Pastaruoju metu vėl skamba raginimai aktyviau reikalauti, kad Rusija Lietuvai atlygintų okupacijos padarytą žalą. Girdint šį keliamą triukšmą (arba net Valdo Adamkaus netriukšmingą pasisakymą), darosi sunku suvokti: ar tie politikai iš tikrųjų nesuvokia ar tik apsimeta. Be abejo, kai kas apsimeta, nes bijo būti pavadinti išdavikais, Rusijos pataikūnais ir pan.

Nuolat didindami atmintinų dienų skaičių Seimo nariai toliau puoselėja sovietines tradicijas, tvirtina istorikai. Jų teigimu švenčių sąrašo plėtimas yra pavojingas, nes skatina vertybių devalvaciją, rašo „Lietuvos žinios“. Baigdami pavasario sesiją Seimo nariai užsimojo gerokai pailginti atmintinų dienų sąrašą, kuris jų valia ir taip netrumpas – 44 dienos. Jei viskas klosis taip, kaip parlamentarų sumanyta, į sąrašą bus įtrauktos dar šešios tokios dienos.

Tai, jog Rusijos politika, oficialiai skatindama nesidairyti į praeitį, išnaudoja istorines manipuliacijas savo interesams, konfliktų kitose šalyse kurstymui ir propagandai, tapo beveik norma. Po “Balse.lt” pasirodžiusių publikacijų (čia ir čia) šia tema, mintimis panoro pasidalinti Lietuvos istorijos instituto vadovas, prof. Alvydas Nikžentaitis.

Šiandien Karaliaus Mindaugo apartamentų statybvietėje apsilankys Lietuvos ir žydų ekspertų grupė, diskutuojanti dėl buvusių Šnipiškių kapinių teritorijos ribų.   Lietuvos ekspertai, remdamiesi archeologiniais tyrimais ir kartografine medžiaga, teigia, kad Karaliaus Mindaugo apartamentai nepatenka į buvusią kapinių teritoriją ir tuo labiau neliečia kapinėse buvusių faktinių palaidojimų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuviai save regi kaip pavydžius, tačiau darbščius ir vaišingus žmones, namie turinčius tautiškumą primenančių daiktų – gintaro, lininių staltiesių ir Lietuvos istorijos knygų. Iš kitų Europos tautų lietuviai išsiskiria kaip prarandantys tapatumą su savo gyvenamąja vieta. Tai rodo Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Socialinių tyrimų institutu atliktas tyrimas.

Europoje ryškėja nacionalinio tapatumo klausimo svarstymų banga – vienose šalyse tą bangą skatina globalizacijos iššūkių apmąstymas, kitose – politiniai debatai dėl nacionalinių kultūrų palaikymo ir švietimo sistemų pertvarkymo, dar kitose – Europos Sąjungos politinių nuostatų nacionalumo atžvilgiu aiškinimasis. Ypač išsamiai tapatumo klausimas svarstomas Rusijos mokslininkų ir politikų. Nepaprastai aktualus šis klausimas ir mums.

Kas priešinasi Europos humanitarinio universiteto steigimui Lietuvoje? Pastarosiomis dienomis kas tik netingėjo dienraštyje „Lietuvos rytas“, naujienų portaluose „Delfi“ ir „Bernardinai“ rūpinosi Lukašenkos iš Baltarusijos ištremto Europos humanitarinio universiteto (toliau EHU) steigimu Lietuvoje. Pirmas įspūdis – džiugu, kad Lietuvos piliečiai tampa valstybininkais. Sukrebždėjo viltis – gal visuomenė jau bunda iš sovietinio letargo.

Rusijos naujienų vartai „Regnum.ru“ paskelbė Viktoro Olžyčiaus analitinį straipsnį apie Rusijos ir Lietuvos santykius. „Regnum.ru“ leidus, skelbiame šio komentaro vertimą „Omni laike“. Kaip ir reikėjo tikėtis, kategoriškas atsisakymas sutikti su Pabaltijo reikalavimais, kuriuos jis kelia Rusijai, paskatino realizmo augimą keleto Pabaltijo politikų ir politinę mąstyseną formuojančių politologų protuose.

Neseniai šalies knygynuose pasirodė nauja Alfredo Bumblausko knyga „Senoji Lietuvos istorija (1009-1795)“. Raimondo Paknio leidyklos išleista beveik 500 puslapių didelio formato knyga panašesnė į enciklopediją nei į analitinį istorinį veikalą: čia daug iliustracijų, kai kur labai trumpi komentarai, viena tema praktiškai telpa į du atverstus puslapius.

Viename populiariausių Lietuvos dienraščių išplatinti antisemitinio pobūdžio tekstai sukėlė griežto pasipiktinimo bangą tiek Lietuvoje, tiek tarp užsienio valstybių. Žinomas holokausto istorikas, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Alfonsas Eidintas pirmadienį buvo iškviestas į Izraelio užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Lietuvos dienraštyje išspausdintų antisemitinio turinio tekstų.

Tautinių bendrijų taryba reikalauja, būtų teisiškai įvertintas antrojo pagal populiarumą šalies dienraščio straipsnis, kurį tautinės mažumos supranta kaip netiesioginį raginimą pradėti pogromus.

Grupė visuomeninių organizacijų ir piliečių kreipėsi į Seimą ir generalinį prokurorą prašydami įvertinti antrojo pagal populiarumą šalies dienraščio straipsnius, kuriuose, pareiškėjų teigimu, į nacių propagandą panašiu stiliumi niekinami žydai ir gėjai.

Prieškarinės Lietuvos generolo Povilo Plechavičiaus nuopelnais suabejoję istorikai sulaukė aštrios buvusių politinių kalinių reakcijos. "Pseudorašytojai tyčiojasi iš žymiausių partizanų vadų, nevykėliai, bandantys vaizduoti politikus, juodina Antano Smetonos asmenį, apgailėtini istorikai, išsiskiriantys tik savo analfabetiškumu bei neribotomis pretenzijomis, pradėjo šmeižti generolo Povilo Plechavičiaus asmenybę", - teigiama pirmadienį paskelbtame visuomeninės Lietuvos politinių kalinių sąjung...

Tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo epochos Lietuvos istorijos veikėjui generolui Povilui Plechavičiui skirtas aukšto lygio valstybinis apdovanojimas kelia kontroversijų ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje.

Tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo epochos Lietuvos istorijos veikėjui generolui Povilui Plechavičiui skirtas aukšto lygio valstybinis apdovanojimas kelia kontroversijų ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje.

Prezidento Rolando Pakso sprendimas skirti valstybės apdovanojimus 1926 metais valstybės perversmą organizavusiam ir su lenkų partizanais per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus krašte kovojusiam generolui Povilui Plechavičiui bei kai kuriems kitiems asmenims sulaukė prieštaringų vertinimų. "Tai buvo pagrindinis veikėjas, palaidojęs demokratinę Lietuvą", - apie P.Plechavičių Lietuvos televizijai sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, komentuodamas prezidento sprendimą.

Apie 1991 metų Sausio 13-osios reikšmę Lietuvos ir Europos istorijoje, šios datos atminimo akcentus diskutuos pirmadienį Seimo rūmuose vyksiančios konferencijos dalyviai. Ją surengė Seimo kanceliarija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. Konferencijos "Sausio 13-oji Lietuvos istorinio atminimo kontekste" dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.

Į aukų vaidmenį įsijautusios mažos Europos tautos turi ir savo istorinių juodų dėmių. Lietuvoje tai yra prisidėjimas prie holokausto. Kad ir kokie perdėti Lietuvoje apsilankiusio Izraelio Kneseto pirmininko priekaištai, turtiniai reikalavimai ir žodžiai apie kolektyvinę kaltę, tai dar nereiškia, kad galime lengva ranka numoti į savo tautiečius, prisidėjusius prie masinių žudynių, ir į kur kas gausesnius lietuvius, tyliai tam pritarusius arba žiūrėjusius abejingai, o svarbiausia - į iki šiol te...

Žinomo istoriko Alvydo Nikžentaičio nauja knyga priklauso Vakaruose paplitusiam žanrui, siekiančiam istoriją įvesdinti į šias dienas ar bent jau sudabartinti. Labai dažnai tai stereotipo ar įvaizdžio keliavimo per laiką ir šalis aprašymas. Tokių knygų, lietuvių istorikų parašytų, neturėjome. Ir nekeista, kad stereotipai pradedami nagrinėti nuo esminių - Vytauto, Jogailos, Žalgirio mūšio. Jie tikrai esminiai. Daug ką mums atveriantys iš naujo.