algis gaižutis

Aiškėja, kad stambiausiais miško savininkais Lietuvoje tapo skandinavai, o lyderis – IKEA. Valdžia susiruošė įvesti miško koncentracijos ribojimus tik kitais metais, tad didžiausi savininkai jau susipirko dešimtis tūkstančių hektarų miško ir skuba prisipirkti dar. O žmonėms belieka protestuoti prieš plynus kirtimus. Šimonių girioje susirinkę visuomenininkai piketuoja prieš privačių šeimininkų planuojamus miško kirtimus.

Aplinkos ministerija ruošia naują mokestį miško savininkams. Ministerija nesugeba surinkti mokesčių iš visų medienos pardavėjų, tad 5 proc. valdomo miško vertės mokestį žada užkrauti visiems miškų savininkams, net ir miško nekertantiems. Miškų mylėtojai jau nerimauja, kad žmonėms pritrūkus iš ko susimokėti gresiančius mokesčius, prasidės masiniai miškų kirtimai.   Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad Lietuvoje gana liūdnai atrodo kraštovaizdžio draustiniai.

Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovybė, siekianti, kad būtų panaikintas 5 proc. medienos apyvartos mokestis, tai aptars su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Seimo vadovas penktadienį Kaune susitiks su asociacijos valdyba ir dalyvaus jos posėdyje su parlamentarais, biokuro gamintojais bei mokslininkais. Asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad pusė Lietuvos miškų priklauso privatiems savininkams ir juose jau ketvirti metai iškertama mažiau medienos.

Šių metų pradžioje Seimas pakeitė Miškų įstatymą ir nustatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti miško valdytojai nuo kitų metų privalės mokėti 5 procentų atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Aplinkos ministerija parengė ir beveik su visomis valstybinėmis institucijomis suderino Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatyta šio mokesčio mokėjimo tvarka.

Šią savaitę Žemės ūkio rūmuose vykusiame Prezidiumo posėdyje aptarti trys aktualūs klausimai: Lietuvos kaimo tinklo nauda kaimo žmonėms ir jo įtaka kaimo plėtrai, Žaliosios knygos idėja ir tikslas bei privačių miškų valdymas.

Lietuvos miškų ateitis tampa vis skaudesne problema. Valstybinius miškus valdanti Generalinė miškų urėdija laikosi vienos pozicijos, privačių miškų savininkai – kitokios. Ir vieni, ir kiti turi savų argumentų. Teisybės dėlei turėtų būti išklausomos abi pusės. Buvęs Aplinkos ministras Artūras Paulauskas nevynioja žodžių į vatą: „Valstybės miškininkams neriama monopolijos kilpa.

Judėjimo „Už gamtą" aktyvistai ateinantį antradienį rinksis į protesto mitingą prie Vyriausybės. Jie jau antrąkart siekia įtikinti Aplinkos ministeriją, kad būtina apsaugoti paukščių perėjimo vietas nuo medkirčių. Judėjimas prieš kelias savaites išsiuntė aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui atitinkamą raginimą.

Šeštajame kasmetiniame tarptautiniame Europos studentų verslumo konkurse „Entrepreneurship Competition Vilnius 2009“ (ECV ’09) pergalės vainikus užsidėjo užsienio komandos. Kovo 4-7 dienomis vykęs konkursas sutraukė veržlius ir ambicingus Europos universitetų studentus, kurie varžėsi dėl geriausio jaunojo verslininko titulo. VU Ekonomikos fakulteto Studentų atstovybė organizuojant šį renginį pasitelkė daug naujų idėjų, kurios sulaukė daugelio dalyvių pagyrimų.

Sausio pradžioje gautos šildymo sąskaitos už gruodį privertė ne juokais sunerimti ne tik daugelį klaipėdiečių, bet ir didžiules sumas už šilumą mokančias įstaigas ir bendroves. Tačiau labiausiai visus gąsdiną, kad šildymo kainos vėl žada šoktelėti.   Gruodžio pradžioje gavę šildymo sąskaitas už nepilną lapkričio mėnesį, kai dar vyravo šiltesnis oras ir patalpos nebuvo stipriai šildomos, nuo liepos kone trečdaliu padidėjusios šilumos kainos gyventojai dar nepajuto.

Koncentracija neišsenkančias pajamas garantuojančioje komunalinių paslaugų rinkoje gyventojus vis dažniau priverčia atidžiau analizuoti jiems atsiunčiamas sąskaitas. Papildomi, skelbiant konkursą nenumatyti darbai, išpūstos kainos, vengimas gyventojams parodyti kai kuriuos dokumentus. Tokius argumentus pateikę daugiabučio stogo remontu ne itin patenkinti gyventojai teigia buvę dar labiau nustebinti sužinoję, jog konkursą organizavusios namų valdos bei rangovas priklauso tai pačiai šeimai.

Rugsėjo 9 d. Švenčionių rajone įsikūrusioje Labanoro regioninio parko direkcijoje įvyko antrasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių, skirtų miškų ūkio sektoriaus plėtrai, įgyvendinimo ir miškų ūkio sektoriuje veikiančių institucijų ir organizacijų veiklos koordinavimo komiteto posėdis. Susitikime, kuriame dalyvavo žemės ūkio ministrė prof.

Didelės statybos darbų kainos ir senų daugiabučių namų nusidėvėjimas stumia jų gyventojus į aklavietę - remontuoti privaloma, tačiau sumokėti daugiatūkstantinių sumų nėra iš ko, rašo "Vakarų ekspresas". „Įteisintas reketas“, - taip situaciją, į kurią pateko jo tėvai pensininkai, apibūdina klaipėdietis Sergejus Novikovas. Anot jo, suremontavus daugiabučio namo Ąžuolų gatvėje 6, kur jie gyvena, stogą pensininkams per metus teks sumokėti apie 25 tūkst. litų.

Uostamiesčio valdžia jau turi paruošusi įsakymą, kuriuo bus skelbiama šildymo sezono pabaiga, tačiau kol kas jis dar be datos. Šildymo sezonas oficialiai gali būti nutrauktas jau šios savaitės pabaigoje arba ateinančią savaitę. „Žiūrime prognozes. Praėjusi savaitė buvo graži, bet vidutinė paros temperatūra siekė 7-8 laipsnius šilumos.

Europos šalims pradėjus importuoti pigią medieną iš už Atlanto tai palietė ir lietuvišką medieną eksportuojančias įmones. Rinkoje susidarė žaliavos perteklius, krito kainos. Užplūdo pigi mediena iš Amerikos „Turint omenyje drastišką JAV dolerio nuvertėjimą euro atžvilgiu, akivaizdu, kad ES šalių medienos gaminiai tampa mažiau konkurencingi pasaulinėse rinkose. Iš Amerikos žemyno atplukdytos lentos kainuoja pigiau, nei išpjautos Lietuvoje.

Klaipėdietis Antanas Petreikis lyg koks Don Kichotas nusprendė stoti į kovą - tik ne su vėjo malūnais, o su namų valdomis, pinigus neva imančiomis už nieką. Tačiau jo kovos būdas - nemokėti komunalinių mokesčių - gali atvesti vyriškį į teismą, nes namą administruojanti bendrovė jau suskaičiavo jo skolą.

Dėl vieno didžiausių Lietuvos lobių - miškų ir medienos vėl kryžiuojasi ietys. Didžiųjų medienos perdirbimo bendrovių interesams atstovaujanti Medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos mediena“ (LM) siekia, kad valstybės įmonės - miškų urėdijos medieną šios asociacijos įmonėms parduotų ne rinkos kaina, o pigiau ir tokios bei tiek, kiek toji asociacija reikalauja. „Lietuvos žinių teigimu“, praėjusią vasarą įsiplieskusios, vėliau trumpam aprimusios, dabar aistros vėl užvirė.

Kūčiukai, specialūs saldainių rinkiniai, eglutės, fejerverkai – po Kalėdų švenčių šios prekės masiškai išparduodamos. Tačiau ir gamintojai, ir prekybininkai vieningi: kalėdinės prekės yra pelningos, rašo „Klaipėda“. Rekordinis lankytojų srautas Kelias dienas trukusi kalėdinė prekyba šalies gamintojams ir prekybininkams sužėrė gausų uždarbį. Prekybos centrų duomenimis, kalėdinis krepšelis šiemet buvo turtingesnis ir įvairesnis negu pernai.

Mokslininkai ir politikai konstatuoja, kad klimato atšilimo išvengti neįmanoma, todėl valstybės ir verslas turi galvoti ne tik apie priemones jam pristabdyti, bet ir apie prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių.

Šiuo metu Klaipėdoje valstybės parama daugiabučių rekonstrukcijai naudojasi ar nori pasinaudoti vos trisdešimties namų gyventojai, nors, pasak specialistų, iš viso uostamiestyje reikėtų renovuoti kone 80 procentų visų daugiabučių.Visiškai renovuotas namas Klaipėdoje kol kas yra tik vienas - penkiaaukštis Debreceno gatvėje. 2000-2001-aisiais atlikus jo rekonstrukciją, dabar didžioji dalis namo gyventojų darbams paimtą paskolą jau yra grąžinę.

Vietos verslininkų ir užsienio investuotojų teigimu, problemų, susijusių su žemės rinkos reguliavimu Lietuvoje tiek daug, kad esą jau nebepakanka supaprastinti vieną ar kitą procedūrą. Problemą raginama spręsti iš esmės, pranešė LTV naujienų tarnyba. Verslininkų teigimu, būsimų naujakurių ar žemės neatgaunančių savininkų piketų sumažėtų, jei Lietuvoje būtų lankstesnės teritorijų planavimo procedūros, sparčiau tvirtinami bendrieji planai ar laisviau keičiama žemės paskirtis.