algirdas šešelgis

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis ketvirtadienį vykusiame susitikime su Vyriausiąja rinkimų komisija nedėvėjo apsauginės veido kaukės. Tuo metu visi komisijos nariai veidus buvo pridengę kaukėmis.  Kaip matyti Sveikatos apsaugos ministerijos darytose nuotraukose, kur užfiksuotos susitikimo akimirkos, viceministras vienkartinę apsauginę veido kaukę laiko rankose, bet ne ant veido.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis penktadienį Vyriausybėje suteikė daugiau informacijos apie situaciją šalyje dėl koronaviruso. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvauja Lazdijų rajono merė, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė Ausma Miškinienė, Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius ir grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius.

Šalyje kylant įtampai, kai koronavirusas vis dažniau užfiksuojamas ir gydytojams, medikai rūpinasi apsaugos priemonėmis savo darbo įstaigose. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikas pasakoja, kad ligoninės vadovė jam ir kolegai skyrė pastabą, kad medicininių kaukių dėvėjimas tik kelia bereikalingą paniką. Ligoninė šiuos žodžius neigia ir tvirtina tinkamai pasirūpinusi savo personalo ir pacientų saugumu.  „Pasibaigė budėjimas. Jis kol kas buvo ramiausias per visus metus.

Mobilūs koronaviruso patikros punktai Klaipėdoje ir Kaune sekmadienį priims tik po 20 žmonių, kurie bus sunkesnės būklės, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).   „Dirbs tausojančiuoju režimu, tai reiškia, kad Klaipėdoje ir Kaune dirbs po vieną punktą, nuo 8 val. iki 12 val., po vieną pamainą“, – BNS sakė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė, laikinai vykdanti ministerijos kanclerio funkcijas Odeta Vitkūnienė.

Koronavirusas pradeda atakuoti šalies gydymo įstaigas. Saviizoliacijoje po kolegos diagnozės atsidūręs profesorius Vytautas Kasiulevičius ragina imtis priemonių dabar, nes esą nepasirūpinus apsaugos priemonėmis medikams bei jų netestuojant susirgs galimai net pusė visų šalies medikų. „Virusas plinta medicininėse įstaigose ir reikalingi veiksmai nedelsiant stabdant tą plitimą“, – sako profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl koronavirusu užsikrėtusios moters mirties. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – BNS šeštadienį sakė Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS teigė, kad, pirminiais duomenimis, pranešimas apie Ukmergėje, greitosios medicinos pagalbos automobilyje, mirusią 1937 metais gimusią moterį gautas ankstų penktadienio rytą – 06.26 val.

Ukmergėje nuo koronaviruso mirus garbaus amžiaus moteriai, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas svarsto, ar moteris tikrai galėjo mirti nuo viruso, o ne nuo kitų sveikatos problemų, kurios ją kamavo. Jau žinoma, kad moteris iš Ukmergės ligoninės buvo išrašyta kovo 19 dieną. Anot D. Varno, jos būklė tada buvo puiki. Apie moters mirtį pranešta šeštadienio naktį.  „Situacija yra, kad žmogus yra rizikos grupėje, metų yra 80, kiek žinau.

Ukmergėje nuo koronaviruso mirė garbaus amžiaus moteris, kuri iš Ukmergės ligoninės buvo paleista kovo 19 dieną, praneša sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Taip pat žinoma, kad Ukmergės ligoninėje nustatytas koronaviruso atvejis ten dirbančiai medikei. Viceministras neatmeta galimybės, kad mirusi moteris galėjo užsikrėsti būtent nuo sergančios medikės. „Norėtume pareikšti užuojautą giminėms, artimiesiems. Šitas atvejis sukrėtė mus visus.

Sparčiai pasaulyje plintančiam koronavirusui patekus ir į Lietuvą, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos moksleiviai sunerimę, kodėl iš Italijos grįžusiems mokiniams ir mokytojai leidžiama lankytis mokykloje, nepaisant to, kad Italijoje siaučia koronavirusas. Nors Sveikatos apsaugos ministerija iš Šiaurės Italijos grįžusiems mokiniams ir mokytojams rekomenduoja dvi savaites izoliuotis, mokyklos direktorius užtikrina – visi keliautojai sveiki.

Premjeras Saulius Skvernelis užtikrina, kad Lietuvoje šiuo metu nėra užfiksuotas nė vienas koronaviruso atvejis. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama vengti masinių susibūrimo vietų. „Jeigu bus toks atvejis, iš karto visuomenė bus informuota“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė premjeras S. Skvernelis. Ketvirtadienį Valstybės ekstremaliųjų situacijų centras susirinko į pirmąjį posėdį, kuriame aptarė priemones prieš koronavirusą.

Koronavirusas pasaulyje kelia vis daugiau baimės. Kasdien gaunami pranešimai apie mirtis, kurį sukėlė šis virusas. Liga jau seniai peržengė ir savo židinio – Kinijos miestų Uhano ir Hubėjaus – ribas. Vien tik šią savaitę Lietuvoje buvo tikrinami du galimi koronaviruso atvejai.

Pasaulyje visų akys nukreiptos į sparčiai plintantį koronovirusą, ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų šalyje skelbiama apie ypatingą pasirengimą galimam viruso atvejui, gyventojams vis dar kyla klausimų, ar šalis yra pakankamai pasirengusi. Pokalbis apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje su sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu.

Sveikatos apsaugos ministerija dėl gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ už 399,4 tūkst. eurų patikrins šimtų žmonių sveikatą.

Baiminantis kiniško koronaviruso plitimo, Lietuvoje svarstoma diegti nuotolinius temperatūros matuoklius pasienyje ir oro uostuose. Lietuvoje buvo nutarta aktyvuoti ekstremalių situacijų operacijų centrus, pranešė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Tai įvyko per trečiadienį vykusį Valstybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Bendraujama su kitomis ministerijomis, formuojamos specialistų grupės.

Plintant koronavirusui, kurio epicentras yra Kinijoje, Lietuvos pasieniečiai toliau taiko saugumo priemones. Dėl to jiems konsultacijas teikia visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, rašoma VSAT (Valstybinės sienos apsaugos tarnybos) pranešime. Apie bendradarbiavimą ir veiksmų derinimą antradienį buvo kalbama ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Centrinėje įstaigoje Vilniuje vykusiame pasitarime.

Vilniaus oro uoste antradienį vyko civilinės saugos pratybos: mokytasi suvaldyti pavojingos užkrečiamos ligos plitimą. Pratybų metu penkias valandas imituota situacija, kad nusileidžia orlaivis, kuriame galimai yra ypač pavojinga liga sergantis asmuo, spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Pagal nepalankiausią Astravo atominės elektrinės (AE) avarijos scenarijų radioaktyvūs debesys Lietuvos pasienį pasiektų viso labo per valandą, įspėja radiacinės saugos specialistai. Jie atkreipia dėmesį, kaip reikėtų gelbėtis per kelias valandas nuo avarijos pradžios, ir kodėl gyvybiškai svarbu gerti jodo tabletes.

Sekmadienio rytą šimtai klaipėdiečių išėjo į gatves. Kone tūkstantinė minia sukilo į kovą su miestą nuolat kankinančia smarve. Dvokas esą sklinda iš netoli Klaipėdos įsikūrusių įmonių. Tad įtūžusi minia judėjo jų link, reikalaudama pagaliau išspręsti kvapų problemą. „Pirmą kartą Klaipėdoje toks įvykis, kada mes sugebėjome atsikelti nuo savo sofų ir susivienyti bendram, tikslui“, – sakė vienas iš piketo dalyvių.

Kas ketvirtame vaikų darželyje Lietuvoje – bent po vieną perpildytą grupę, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atliktas vertinimas. Sausakimšos grupės didina užkrečiamųjų ligų išplitimo riziką, gali lemti didesnę traumų tikimybę bei kitaip neigiamai paveikti vaikų sveikatą.

Artėjant Baltarusijos Astravo atominės elektrinės atidarymui, esančiai už 50 kilometrų, Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi įdiegti radiacinio stebėjimo įrangą prie Neries Lietuvos pasienyje. Vilniaus administracijos atstovai praėjusią savaitę piktinosi, jog Vyriausybė iki šiol civilinei saugai skiria per mažai dėmesio, nesirūpina jodo preparatų pirkimais ir administracijos darbuotojams jas jau perka pati savivaldybė.

Lietuvoje rimstant tymų protrūkiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad svarbu naudotis galimybe ir nemokamai skiepyti vaikus nuo visų užkrečiamųjų ligų pagal vaikų skiepijimų kalendorių, nes gali grįžti arba suaktyvėti ir kitos pavojingos ligos, tokios kaip kokliušas, raudonukė ir kitos, kurios jau seniai nebekėlė problemų.

Rudenį ketinant paleisti pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių, Lietuva vis rimčiau rengiasi galimai branduolinei nelaimei savo pašonėje. Sveikatos apsaugos ministerija netrukus ketina pirkti ir gyventojams dalinti jodo preparatus, o radiacinės saugos bei priešgaisrinės saugos specialistai pataria, ką gyventojai privalo daryti įvykus nelaimei.

Prėskas bespalvis maistas nuo šiol, tikėtina, nebebus nei mokyklų, nei gydymo įstaigų kasdienybė, nes Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristatė kartu su virtuvės šefais paruoštus atnaujintus patiekalus mokykloms ir gydymo įstaigoms.  Ketvirtadienį pristatyti patiekalai paruošti pagal SAM kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA) parengtus receptus gydymo ir ugdymo įstaigoms.

Tarptautiniai tyrimai ir vėl nepalankūs lietuviams. Tautiečiai ne tik daugiausia alkoholio suvartojantys ir dažniausiai nuo širdies bei kraujagyslių ligų mirštantys visoje Europoje, bet ir mažiausiai daržovių suvalgantys žemyno gyventojai. Europos statistikos departamento duomenimis, kasdien daržoves vartoja mažiau nei pusę lietuvių. Visgi šalies mitybos specialistai vilčių nelaidoja.

Švediški stalai moksleivių pietums mokyklose? Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi tokią šešių Kauno rajono mokyklų patirtį, tikina – toks mokinių maitinimo būdas turi bene tik pliusus. Tačiau dietologai įspėja – švediškas stalas tinka toli gražu ne visiems: patiems mažiausiems apsitarnavimas patiems gali kelti pernelyg daug streso, be to, tai gali sudaryti problemų ir antsvorio turintiems vaikams, tiems, kurie savo apetitą sunkiai pažaboja.

Ieškoma būdų nemokamą skiepą nuo tymų pasiūlyti visiems 34–45 metų žmonėms, teigia sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. „Siūlysime visą eilę rizikoje atsidūrusių Lietuvos gyventojų paskiepijimą valstybės lėšomis, bet dar ankstoka kalbėti, kol nežinome kiekių“, – per spaudos konferenciją šią savaitę užsiminė viceministras. Šiuo metu pagal skiepų kalendorių nemokamai skiepijami vaikai. Jie skiepą gauna du kartus – kai sulaukia 15–16 mėnesių ir 6–7 metų.

Draudimas rūkyti namų balkonuose, viešojo transporto stotelėse, vaikų žaidimų aikštelėse bei vietose, kur vyksta sporto renginiai – tokį grupės Seimo narių pasiūlymą nagrinėja parlamentarai. Tačiau policija atkreipia dėmesį, kad būtent rūkymo balkonuose užkardyti nepavyktų, nes daugiabučių Lietuvoje vis daugiau, o prie kiekvieno po pareigūną nepastatysi.

Seime – naujas mėginimas neleisti į darželius neskiepytų vaikų. Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai parengė dar vieną tokį įstatymo projektą. Sveikatos ministerija – griežtai prieš ir tikisi, kad gaudami vis daugiau informacijos apie skiepų naudą, tėvai vaikus skiepys ir be prievartos. Septynmetis Manuelis ruošiasi savo pirmajam skiepui nuo tymų. Sostinės darželį „Puriena“ prieš pusantro mėnesio sukrėtė žinia – tymais susirgo du vaikai iš skirtingų šeimų.

Sergamumas tymais ir toliau auga – penktadienį užregistruoti dar 26 nauji atvejai, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenys. Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso užregistruota 310 tymų atvejų. Ketvirtadienį buvo registruoti 284 atvejai. Didžiausias sergamumas tymais – Kauno mieste, čia registruoti 149 susirgimo atvejai. Kauno rajone fiksuoti 47, Vilniuje – 39 atvejai. ULAC duomenimis, tarp tymais užsikrėtusiųjų 76 yra vaikai iki 17 metų, iš jų 70 buvo neskiepyti.

Sveikatos apsaugos ministerija susiruošė ginti Lietuvos gyventojus nuo verslo skleidžiamo dvoko. Tiesa, nuo smarvės miestiečiai ir kaimiečiai greičiausiai bus gelbėjami skirtingai. Mat kaimui parengtos smarvės normos – švelnesnės, tad rajonuose dirbantys verslininkai gadinti orą galės drąsiau. Kaimų gyventojai nesupranta, kuo jų nosys kitokios nei miestiečių, tačiau ministerija teisinasi, kad jokios diskriminacijos čia nėra.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengta pavaldžių įstaigų pertvarka kelia nerimą specialistams, kad ji pakenks įstaigų veiklai, o ne pagerins ją. Ketvirtadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose dalyvavę įvairių įstaigų atstovai kritikavo ministerijos planą ir išsakė jam nepritarimą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į gyventojų skundus dėl nemalonių kvapų, rengia naujas kvapų kontrolės taisykles ir svarsto mažinti leidžiamos koncentracijos ribą. Tuo tarpu ūkininkai teigia, kad turės nemažai investuoti, o tai žlugdys gyvulininkystę, pranešė LRT televizija. SAM ketina iš nuotekų valymo įrenginių, fermų ir kitų ūkio subjektų sklindančių kvapų leidžiama koncentraciją sumažinti keturis kartus pastate ir 40 metrų aplink jį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo įteisinti alternatyvios medicinos paslaugas – jas teikiantiems asmenimis reikės atitinkamo išsilavinimo. „Šitai sričiai esant nesutvarkytai susiduriame su situacija, kad žmonės gali ir nežinoti, ar tos paslaugos kokybiškos, saugios, ar tie žmonės turi atitinkamą išsilavinimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Valdžia smogia rūkoriams. Sveikatos apsaugos ministerija parengė šūsnį įstatymo nuostatų, kurios draus rūkyti ne tik bendruose daugiabučių balkonuose, bet ir stotelėse ir net lauko kavinėse. Ir tai dar ne viskas, taip pat siekiama suvienodinti visas cigarečių pakuotes. Visi rūkalai bus dedami į vienodus pakelius ir pardavinėjami iš po prekystalio.

Liaudyje baltąja karštlige ar baltais arkliais dažnai net juokaujant vadinamas lėtiniams alkoholikams pasireiškiantis sutrikimas realybėje tikrai neprimena anekdotinių situacijų. Po daugiadienio girtavimo staiga nustojus vartoti svaigalus žmogų gali ištikti štai tokie priepuoliai. Abstinenciją patiriantį organizmą veikia daugybė reakcijų – ir tai ne tik traukuliai, pakilusi temperatūra ar prakaitavimas. „Įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai, neurologiniai sutrikimai.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisija trečiadienį diskutavo dėl alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančių alkoholinių gėrimų išpilstytų į didesnę negu 0,5 litro tarą problematikos. Klausimas kilo po Seimo nario Pauliaus Saudargo ir dar grupės Seimo narių parengto alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projekto.

Penktadienį Seime vyko konferencija, kurioje aptarta nuo 2014 metų vykdoma perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams eiga. Ši pertvarka sulaukė nevienareikšmio ją praktikoje įgyvendinančių asmenų įvertinimo. Konferencijoje dalyvaujantys socialinės globos namų vadovai, neįgaliųjų ir vaikų nevyriausybinių organizacijų vadovai negailėjo kritikos metų metus neišspręstoms problemoms.

  Nuo trečiadienio darbą pradeda naujas sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.   Ministerija pranešė, kad jis kuruos visuomenės sveikatos priežiūrą, psichikos sveikatą ir priklausomybių ligas, netradicinės medicinos iniciatyvas, epidemiologinę priežiūrą, rizikos sveikatai valdymą, mitybą ir fizinį aktyvumą ir kitus klausimus.

Iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro išvyko 35 pabėgėliai. Kaip BNS patvirtino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, 16 suaugusių ir 19 vaikų iš Lietuvos teritorijos dviem mikroautobusais išvyko savaitgalį, juos per sieną praleido Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. „Jie nusisamdė, matyt, du autobusiukus ir 35 žmonės išvažiavo. Juos sulaikė pasienis, patikrino dokumentus ir praleido“, - sakė A.Šešelgis.

Iš Lietuvos išvyko dar viena pabėgėlių šeima. Tai sirai: du suaugę ir trys vaikai, pranešė LNK Žinios. Šeima jau buvo išleista gyventi savarankiškai, šeimos galva turėjo darbą statybose. Kur jie yra dabar - neaišku. Sirų šeima į Lietuvą buvo perkelta iš Turkijos pabėgėlių stovyklos maždaug prie keturis mėnesius. Raudonojo kryžiaus kuratoriai prieš savaitę susigaudė, kad jų Lietuvoje nebėra. Dar tris savaites ši šeima gaus išmokas iš Lietuvos, o vėliau, jei negrįš, pinigai bus nutraukti.

Po to, kai Kauno rajone senelis pririšo prie suolo ir mušė su mažus savo anūkus, Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis Nomeda Černevičiūtė tv3.lt papasakojo apie savo darbo specifiką. Pasirodo, pasitaiko atvejų, kai vaikų mušimą tėvai supranta kaip auklėjimo priemonę, o ne kaip smurto panaudojimą prieš vaiką.

Šakių istorija, kai motina išmetė savo vaiką į šulinį, parodo, kad mums trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, „Žinių radijui“ sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.   „Devyniolikmetė mama, ką tik baigusi mokyklą – jeigu ji mokėsi, mokytojai nieko nematė arba žiūrėjo tiktai mokymo programas, žmogaus nematė visame šitame. Gimė vaikas. Iki metų vykdo sveikatos priežiūros įstaigos patronažą – niekas nieko nematė.

Mėnesinės išmokos pabėgėliams apkarpytos daugiau 60 eurų, o vienkartinės išmokos suaugusiems – daugiau nei dvigubai, iki 204 eurų. Valdžia sako, kad taip jie greičiau čia integruosis, tačiau nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad pabėgėliai bus priversti čia skursti. Valdžios užkulisiuose kalbama, kad taip norima pabėgėlius išvis atbaidyti nuo Marijos žemės – o kam tos problemos? Socialinės apsaugos ir darbo ministras Algirdas Šešelgis sako, kad pabėgėliai tikrai nėra stumiami į skurdą.

Pabėgėliai gyvens Lietuvoje, nes važiuoti į užsienį jiems neapsimokėtų – jie ten negautų jokių pabėgėliams skirtų pašalpų. Tokią nuomonę galima susidaryti, pasiklausius vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio. Jis nurodė, kad į Lietuvą perkeltas pabėgėlis, kuris išvyks laimės ieškoti į kitas Vakarų šalis, ten galės būti tik svečio ar turisto statusu, o norėdamas legalia jis turės grįžti į Lietuvą. „Gavęs čia pabėgėlio statusą, jis (pabėgėlis – red.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo. Dėl šios priežasties per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose.

Per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose, ypač sostinėje, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Anot jo, šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo.

Vilijampolės socialinės globos namų administracijos vykdytas tarnybinis tyrimas dėl pro langą iškritusio berniuko žūties kaltų dėl nelaimės nerado. Tokias išvadas gavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pati tyrimo dėl nelaimės nevykdys ir palieka įvykį aiškintis teisėsaugai.

Pirmieji pabėgėliai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Lietuvą turėtų būti perkelti kitų metų sausį, teigia Vyriausybės atstovai. „Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, - žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Siekdamos palengvinti naštą Pietų Europos šalims, Europos Sąjungos valstybės ketina pasidalyti 40 tūkst.

 Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, turi kuo daugiau pastangų sutelkti į priemones, sudarančias sąlygas neįgaliesiems kiek įmanoma gyventi nepriklausomai, būti bendruomenės dalimi ir galėti naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, socialinės paramos bei kitomis visuomenėje teikiamomis paslaugomis.