alfredas skinulis

Elektra varomi automobiliai laikomi ekologiškiausia transporto priemone, nes sukelia mažiau triukšmo ir padeda sumažinti išmetamų teršalų kiekį, ypač, kai baterijos įkraunamos panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Populiarėjant elektromobiliams tenka rinktis – jų baterijas perdirbti ar panaudoti kitiems tikslams. Šiuolaikiniuose elektromobiliuose naudojamos ličio jonų baterijos paprastai tarnauja mažiausiai 10 metų, o vėliau praranda efektyvumą.

Seime ant stalo nugulė naujas įstatymo projektas – jį priėmus, vairuotojams prieš perkant padangas atsirastų prievolė sumokėti užstato mokestį. Dalis ekspertų į tokį pakeitimą žvelgia skeptiškai ir tikina, kad padangos brangs, suvešės juodoji rinka, o taršos problemos nebus išspręstos.

Mobiliosios technologijos ir mažesnė anglies dioksido tarša aplinkai neįsivaizduojama be ličio jonų baterijų. Auganti elektra varomų transporto priemonių paklausa didina ličio jonų baterijų poreikį, o kartu ir kelia iššūkių, kaip pakartotinai panaudoti ir perdirbti naudotas baterijas. Prognozuojama, kad pasaulinė ličio jonų baterijų rinka, šiuo metu vertinama 65 mlrd. JAV dolerių, iki 2025 metų pasieks 100 mlrd. JAV dolerių.

Akivaizdu, kad esminis lūžis elektrinio transporto rinkoje įvyks tuomet, kai elektra varomos transporto priemonės taps pigesnės už įprastinius benzinu ar dyzeliu varomus automobilius. Atsižvelgiant į mažėjančią įkraunamų bateriją kainą, keičiasi ir prognozės, kada tai gali įvykti.

Aplinkos apsaugos instituto specialistai elektromobilių skaičių Lietuvoje lygina su lašu jūroje. Visiškai elektra varomų elektromobilių Lietuvoje mažiau nei tūkstantis. Anot specialistų, toks kiekis Lietuvai per mažas, todėl galimos ir kompensacijos, ir nauji mokesčiai. „Elektromobilių registruotų Lietuvoje nepasiekė tūkstančio, elektromobilių naudojimas yra mažas.

Šešėlyje veikiantys naudotų automobilių pardavėjai Lietuvoje kasmet gauna apie 256 mln. eurų neapskaitytų pajamų, dar 33 mln. eurų žalos šalies biudžetas patiria dėl neteisėto jų ardymo, teigia pirmą kartą tokį tyrimą atlikęs Aplinkos apsaugos institutas. Pasak instituto, tai reiškia, kad šešėlyje yra mažiausiai pusė šalies naudotų automobilių verslo. „Transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo šešėlio mastas Lietuvoje yra itin didelis, o šešėlio pasekmės – skaudžios.

Mokslinių tyrimų bendrovė „Counterpoint“ paskelbė, kad atnaujintų panaudotų išmaniųjų telefonų rinka pasaulyje pernai, palyginti su 2016 metais, išaugo 13 proc., iki beveik 140 mln. įrenginių. Tai – 4 kartus daugiau nei per metus pasistiebė naujų išmaniųjų telefonų rinka, jos augimas 2017 metais siekė 3 procentus.

Nuo kitų metų pavasario keičiasi automobilių išregistravimo tvarka – transporto priemonės jau nebus automatiškai išregistruojamos, jei jų dokumentai nebus tvarkingi. Eksploatuoti netinkamas automobilis bus išregistruojamas tik pateikus tokios transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą.

Brangstant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugoms, kai kurie gyventojai patys linkę keisti automobilių filtrus ar panaudotą tepalą. Visgi ne visi gyventojai žino, kaip tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis ir kur galima priduoti, pavyzdžiui, alyvos atliekas. Akivaizdu, kad daugiausia automobilių atliekų (padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, alyvos, baterijų, stiklų, gumų, buferių, metalų ir pan.

Kasmet į Lietuvą įvežama vis daugiau elektronikos, kurios nesutvarkytos atliekos teršia aplinką ir kelia pavojų gyventojams. 2013 metais į Lietuvos vidaus rinką pateko 26,123 tonos buitinės elektronikos, 2014 metais šis skaičius jau siekė 29,679 tonos, tai yra 13 proc. daugiau nei prieš metus. Kuo daugiau elektronikos ir buitinės technikos patenka į Lietuvą, tuo daugiau jos atliekų užgriozdina sandėliukus, patenka į buitinių atliekų sąvartynus arba tiesiog nukeliauja į pamiškes ar palaukes.

Į Lietuvą per metus įvežama daugiau kaip 200 tūkst. automobilių, kurių atliekų tvarkymas nebus finansuojamas. Lietuvoje galioja tokia tvarka, kai visų automobilių atliekų tvarkymą turi finansuoti automobilių gamintojai ar importuotojai. Visi į Lietuvą automobilius įvežantys asmenys turi būti registruoti Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade, organizuoti ir finansuoti atliekų tvarkymą bei vykdyti kitas pareigas.

Lietuvoje į rinką per metus išleidžiama apie 25 tūkst. tonų įvairių rūšių alyvos, o licencijuoti atliekų tvarkytojai surenka tik apie 3 tūkst. tonų panaudotos alyvos. Visa kita po natūralaus susidėvėjimo likusi alyva greičiausiai pakliūva į krosnį ir Lietuvos aplinką „praturtina“ įvairiomis kenksmingomis medžiagomis. Į Lietuvą oficialiai kasmet atvežama apie 20–25 tūkst. tonų alyvos. Lietuva siekia surinkti ir tinkamai perdirbti pusę to kiekio, kuris patenka į rinką, tai yra apie 10 tūkst.

Automobilių importuotojai turi mokėti bent 500 litų aplinkos teršimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis mokestį už kiekvieną į Lietuvą įvežamą automobilį, kitaip Lietuva pavirs senų automobilių kapinynu, teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos pirmininkas Gerardas Penikas.

Pasibaigus daugiau kaip mėnesį visoje Lietuvoje vykusiai akcijai „Daugiau erdvės kiemuose“ Gamintojų ir Importuotojų Asociacija (GIA) džiaugiasi, kad žmonių sąmoningumas didėja ir kasmet vis daugiau senų, nebevažiuojančių automobilių sutvarkoma taip, kaip pridera – neužteršiant gamtos pavojingais skysčiais ar plastiko nuolaužomis.

Pirmadienį visoje Lietuvoje prasideda akcija „Daugiau erdvės kiemuose“, kurios metu gyventojai galės be didelių rūpesčių atsikratyti senais, nebevažiuojančiais automobiliais ir taip išvengti kelių tūkstančių dydžio baudos, kuri gali būti skirta už aplinkos taršą.

Lietuvos sostinėje po atviru dangumi stūkso beveik šimtas tonų senų, uždraustų naudoti sovietinių pesticidų. Nors gamtosaugininkai įspėja, kad tai - rimta grėsmė Vilniaus gyventojams, išgabenti pavojingus chemikalus delsiama dėl įsiplieskusių ginčų. Aukštųjų Panerių mikrorajone, Liudvinavo gatvės pradžioje, įsukame į didelį kiemą, abipus kurio įsikūrę sandėliai. Ore tvyro aitrus dvokas.