aleksandras litvinenka

Vieną malonų praėjusių metų rugsėjo vakarą Šiaurės ir Pietų Kiprą skiriančią sieną kirto azerbaidžanietis su rusišku pasu. Su savimi jis teturėjo pistoletą, kelias kulkas ir garso slopintuvą ginklui. Tai turėjo būti tobulas nužudymas. Tačiau jam nespėjus įlipti į išsinuomotą automobilį, kuriuo turėjo įvykdyti savo misiją, jį apsupo policija.

Marinos vyras – buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius, kuris vėliau tapo vienu aršiausių Putino kritikų, bet 2006 metais buvo šaltakraujiškai nunuodytas Londone. Kalbėdama su „The Sun Online“, Aleksandro našlė Marina Litvinenko pareiškė savo norą, kad Putinas galiausiai bus nuteistas už tai, kad užsakė jos vyro nužudymą. „Prieš mirtį, vyras viename straipsnyje sakė, kad jeigu nesustabdysite Putino, jis gali pradėti branduolinį karą“, – sakė Marina.

Koks ryšys tarp teroro išpuolio ir karo? Rusijos daugiabučių sprogdinimo istorija rodo, kad tai – tiesiausias kelias susišluoti politinius reitingus. Prieš daugiau nei 20 metų Vladimiras Putinas po kruvinų teroro aktų ir netrukus pradėto Antrojo Čečėnijos karo netruko tapti populiariausiu politiku šalyje. Tiesa, kalbos apie tai, kad išpuolis buvo paties Kremliaus surežisuotas spektaklis, netyla iki šiol.

Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad dėl itin žiauraus Aleksandro Litvinenkos nužudymo radioaktyviuoju poloniu kalta Rusija. Kremlius suskubo kaltinimus neigti, tačiau jų sulaukė tik daugiau. Jungtinė Karalystė pareiškė turinti pakankamai įrodymų, kad iškeltų byla dar vienam rusų agentui, kuris prisidėjo prie dvigubo agento Sergėjaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo „Novičioku.

Įtakingu Rusijos opozicijos balsu tapęs verslininkas Michailas Chodorkovsksis trečiadienį sakė svarstantis galimybę prašyti politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje, kai Maskva paskelbė jo tarptautinę paiešką. M.Chodorkovskis, buvęs turtingiausias žmogus Rusijoje, dešimtmetį praleido už grotų po to, kai užsitraukė prezidento Vladimiro Putino rūstybę savo politinėmis ambicijomis.

Buvęs Rusijos šnipas Aleksandras Litvinenka, miręs praėjus trims mėnesiams po to, kai išgėrė radioaktyviu poloniu užnuodytos arbatos, yra sakęs Didžiosios Britanijos policijai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai susijęs su jo apnuodijimu, antradienį išgirdo tyrėjai Londone.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Didžioji Britanija ketvirtadienį pradeda viešą tyrimą, kas kaltas dėl prieš aštuonerius metus poloniu nunuodyto buvusio Rusijos šnipo Aleksandro Litvinenkos mirties. Viešas tyrimas leis jo vadovui susipažinti su medžiaga, kuri būtų buvusi neprieinama, jei būtų tiriama tik mirties priežastis.

Praėjus penkeriems metams po buvusio Rusijos saugumo darbuotojo Aleksandro Litvinenkos mirties, pasaulis taip ir nesužinojo, kas iš tiesų kaltas dėl šios garsios žmogžudystės. Prieš penkerius metus pasaulį sudrebino baisi žinia.

Rusijos oligarchas Borisas Berezovskis laimėjo šmeižto bylą prieš Kremliaus valdomą televizijos kanalą „RTR Planeta“. Šis kanalas buvo apkaltinęs B. Berezovskį, kad jis neva yra susijęs su buvusio Rusijos agento Aleksandro Litvinenkos nužudymu. 63 metų oligarchas teigia buvęs A. Litvinenkos draugu ir tokie kanalo pareikšti kaltinimai yra tiesiog pasibjaurėtini. Byla oligarchas, kuris dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje, teigė tenorėjęs apginti savo reputaciją.

"Hario Poterio ir ugnies taurės" bei "Persijos princo. Laiko smilčių" režisierius Mike'as Newellis nusprendė savarankiškai paruošti juostą apie buvusį FSB tarnautoją Aleksandrą Litvinenko. Anksčiau M. Newellis ėmėsi scenarijaus rašymo, o dabar į savo rankas pasiėmė ir režisieriaus vairą. Filmas bus kuriamas pagal laikraščio "New York Times" biuro Londone vadovo Alano Cowello knygą "The Terminal Spy.

Išeivių iš Rusijos nesuvokiamai prabangus ir vulgarus gyvenimas Londone - taip apibūdinama nauja knyga, kurią apie rusų oligarchus parašė du britų autoriai.

Prancūzijoje įvykdytas pasikėsinimas į Rusijos advokatės Karinos Moskalenko, atstovaujančios buvusiam „Jukos“ vadovui Michailui Chodorkovskiui bei 2006 metais Maskvoje nužudytos žurnalistės Anos Politkovskajos šeimai, gyvybę, praneša „NEWSru.com“. Mėginta advokatę nunuodyti.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos turi susitaikyti su Rusijos įtvirtinta nauja tikrove – visiems stebint karine jėga buvo atplėšta dalis Gruzijos teritorijos. Rusija parodė, jog ji leidžia sau nesilaikyti tarptautinės politikos „žaidimo taisyklių“. Nuo šiol su Rusija teks bendrauti kitaip – suvokiant, jog ji savo įgeidžius bet kada gali primesti kitoms šalims, nepaisant jokių išankstinių susitarimų.

Rusijos gynybos ministerija dar užpernai paskelbė sąrašą lietuvių, prieš 20 metų dalyvavusių koviniuose veiksmuose Afganistane, bet taip ir neatsiėmusių jiems už tai skirtų apdovanojimų. Dalis medalių per Rusijos ambasadą Lietuvoje jau pasiekė adresatus, o šilutiškiui pedagogui Rimvydui LUKOŠIUI medalis „Už narsą“ įteiktas gegužės 6 d. Rusijos konsulate Klaipėdoje. Jį įteikė Rusijos generalinis konsulas Anatolij Ivanovič Krotov.

Rusijos žurnalistė Jelena Tregubova, skandalingos knygos „Kremliaus Digerio pasakėlės“ autorė, nuogąstaujanti dėl savo gyvybės už Kremliaus kritiką, gavo politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. Britanijos URM atsisakė komentuoti šią informaciją, motyvuodama tuo, kad neskelbia tokių duomenų apie privačius asmenis.

Praėjusią savaitę šioje skiltyje trumpai užsiminiau apie žymaus ir įtakingo amerikiečių žurnalo “Time” leidėjų nutarimą praėjusių metų žmogumi skelbti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tačiau ir pastebėdamas, kad toks pasirinkimas kelia daug klausimų.

"Aš manau, kad jis tipiškas išdavikas, nes išdavė tai, kas šventa kiekvienam operatyviniam darbuotojui - savo operatyvinius šaltinius", - sakė buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) 7-ojo kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus vadovas A.Gusakas, kuris vadovavo A.Litvinenkos darbui.

Prieštaringai vertinamas magnatas Borisas Berezovskis interviu BBC žurnalistams pareiškė, jog buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos karininkas Aleksandras Litvinenka prieš mirtį sakė, kad su jo nunuodijimu susijęs kolega iš FST Andrejus Lugovojus, su kuriuo jis susitiko Londone. "Borisai, turiu tau pasakyti svarbų dalyką.

Žinomas Rusijos istorikas ir žurnalistas Arkadijus Vaksbergas, turėjęs galimybių susipažinti su neskelbtais archyvais, savo naujoje knygoje "Nuodų laboratorija" (Le laboratoire des poisons) pasakoja, kaip Kremlius dar nuo 1917 metų revoliucijos sistemingai naudojo nuodus savo priešininkams pašalinti. Apie tai rašo naujienų svetainė "NEWSru.com", remdamasi Prancūzijos laikraščiu "Le Figaro"."Mano knyga jau buvo atiduota spausdinti, kai lapkritį poloniu-210 buvo nunuodytas Aleksandras Litvinenka.

Italijos premjeras Romano Prodi (Romanas Prodis) antradienį atmetė britų transliuotojų paskelbtą informaciją apie jo ryšius su sovietų KGB, o jo atstovas spaudai pareiškė, kad du didžiausi Britanijos televizijos kanalai tapo "naujienų piratavimo" aukomis.

Didžioji Britanija dirba su beveik pusšimčiu šalių, kurioms padeda įvertinti riziką 450 asmenų, kaip baiminamasi, galėjusių turėti sąlyčio su radioaktyviuoju poloniu, nuo kurio Londone mirė buvęs Rusijos agentas Aleksandras Litvinenka.

Didžiosios Britanijos tyrėjai yra įsitikinę, jog žino, kas nunuodijo buvusį Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, pirmadienį rašo britų laikraštis "Daily Mirror". Bulvarinio dienraščio duomenimis, įtariamuosius Britanijos tyrėjai apklausė Maskvoje prieš Kalėdas. Tačiau, pažymi laikraštis, Rusijos valdžia vargu ar išduos šiuos asmenis britų teisėsaugai. "Jie prisipažino, kad susitikinėjo su Litvinenka Londone, bet atmetė, kad yra susiję su nužudymu.

Nunuodytojo buvusio Rusijos šnipo pažįstama interviu televizijai papasakojo, kad Aleksandras Litvinenka, kaltinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užsakius jo nužudymą, planavo šantažuoti vieną turtingą Rusijos verslininką.Rusė Julija Svetličnaja sakė, kad studijuodama Londone kalbėjosi su A. Litvinenka - buvusiu Rusijos valstybės saugumo pareigūnu, mirusiu lapkričio 23 dieną dėl nuryto didelio kiekio radioaktyvaus polonio-210 - apie knygą, kuri ji rašė."Jis man sakė.

Radioaktyvaus polonio-210, kuriuo buvo nunuodytas buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojas Aleksandras Litvinenka, pėdsakų rasta dar viename Londono restorane - "Pescatori".

BBC rusų tarnyba atmetė sovietmečio disidentų grupės teigimus, kad ji, Kremliaus spaudžiama, neva sušvelninusi savo redakcijos politiką, pranešama šio britų visuomeninio transliuotojo naujienų svetainėje.

Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vygaudas Ušackas patvirtino, kad radioaktyvaus polonio-210 pėdsakų aptikta trijų lietuvių, dirbusių Londono viešbutyje „Millenium“, organizmuose. Viešbučio bare, kaip įtariama, buvo apnuodytas buvęs Rusijos saugumietis Aleksandras Litvinenka, praneša Lietuvos radijas.Ambasadorius sako, kad visų trijų lietuvių būklė yra stabili, tačiau jie kol kas neina į darbą.„Šiems lietuviams skirta gydytojų priežiūra.

Lenkijos veto neleido Europos Sąjungai ir Rusijai pradėti derybų dėl pamatinės bendradarbiavimo sutarties, kuri baigiasi kitais metais, pratęsimo. Veto teisę turi visos Sąjungos narės, tačiau jos panaudojimas – išskirtinis įvykis, nesiderinantis su vyraujančiu kompromisų politikos stiliumi. Iš naujųjų narių ta teise dar niekas nesinaudojo, tad Lenkija atsidūrė ES lyderių dėmesio centre.

Rusijos žiniasklaida apkaltino šalies saugumo tarnybas infiltravus agentą į čečėnų sukilėlių grupę, kuri praėjusių metų spalį Maskvos teatre įkaitais paėmė spektaklio dalyvius ir žiūrovus.