aldona špučienė

Klaipėdos miesto taryba penktadienį patvirtino tvarką, pagal kurią mieste veikiančių lauko kavinių savininkai iki kitų metų pradžios nemokės rinkliavos už jų plotą. Tokio siūlymo iniciatorius - miesto tarybos narys Kęstutis Gabšys vylėsi, kad laikinai sustabdžius rinkliavos mokėjimą padaugės pačių kavinių bei darbuotojų jose. Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad lengvata bus taikoma biudžeto sąskaita.

Tai, kaip uostamiesčio savivaldybė ketina sutaupyti švietimo įstaigų sąskaita, pedagogai vadina ikimokyklinių įstaigų naikinimo pradžia. Anot jų, panašu, kad miesto valdžia pradeda įgyvendinti kiek perfrazuotą žinomą posakį: "Nėra vaikų - nėra problemos." Vakar į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų-darželių vadovų tarybos atstovės. Darželių direktorės, susipažinusios su taupymo programos projektu, teigė buvusios šokiruotos.

Netrukus speciali darbo grupė Klaipėdos miesto valdžiai turės pateikti savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių įstaigų išlaidų optimizavimo planą. Siekiant rasti resursų, kaip sutaupyti 15 mln. litų, daugiausiai bus "karpomas" švietimo įstaigų biudžetas, tačiau ramūs negali būti ir savivaldybės administracijos darbuotojai. Iš valdininkų ir politikų sudaryta darbo grupė jau dirba mėnesį. Anot grupės narės Alinos Velykienės, savivaldybės administracijoje turėtų nelikti ik 10 proc. etatų.

Šiemet žolynais savo kiemuose privalo pasirūpinti patys gyventojai arba namų valdos - savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius iš daugiabučių kiemų beveik metro ilgio žolės šalinti neketina. "Nėra pinigų. Biudžete šiai paslaugai šiemet nebuvo skirta nė lito. Dėl šios priežasties kiemų mes nešienausime, kaip tai darėme, pavyzdžiui, pernai. Praėjusią vasarą kiemuose žolę pjovėme tris kartus, šiemet neplanuojame nė vieno", - vakar prisipažino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Uostamiesčio savivaldybė gavo valdininkus iš koto išvertusį Tel Avivo (Izraelis) advokatų kontoros parengtą raštą, kuriuo prašoma išpirkti 2 tūkst. reichsmarkių vertės obligacijas ir sumokėti 7 proc. pusmetinių palūkanų skaičiuojant nuo 1927 metų liepos 1 dienos. Mat pilietis iš Izraelio Michaelis B., kurio interesams atstovauja minėta advokatų kontora, turi dvi 1927 metais tuometinės miesto valdžios išleistas obligacijas po 1 tūkst. reichsmarkių.

Nuo kovo uostamiesčio Tarybos nariai gaus trečdaliu mažesnes išmokas kanceliarinėms išlaidoms padengti, o kai kurie jų neteks net ir daugiau mėnesinių pajamų „vokelyje“. Šiuo metu iš 31 Tarybos nario išmokų yra atsisakę 9. Planas-chuliganas Tai, kad Tarybos nariams bus siūloma 30 proc. apkarpyti „vokelius“, daugeliui politikų buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.

Pernykštė valstybės 25 mln. litų skola Klaipėdos miestui kaip lipnaus sniego gniūžtė netruks apaugti naujais popieriniais milijonais, kurie kaip lavina nušluos nuo kelio gyvybiškai būtinas veiklas. Klaipėdos biudžetą numatoma tvirtinti vasario 26 dieną. Tačiau tarybos politikų pirmoji pažintis su jiems praėjusią savaitę svarstyti pateiktais skaičiais sukėlė nerimo nuotaikas.

Šios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos posėdžiai virto politine mėsmale su aukščiausią politikavimo lygį pasiekiančiais ginčais, kai per visą dieną sugebama priimti vos keletą darbotvarkėje numatytų klausimų, tad svarbių sprendimų priėmimo tenka laukti savaitėmis.

Vienos savivaldybės šių metų savo biudžetus vadina socialiai orientuotais, išgyvenimo, o Klaipėdos miesto iždas galėtų turėti net keletą epitetų: algų, šiukšlių, seno kuino biudžetas, rašo „Klaipėda“. Arba paradoksų - pavyzdžiui, valdantieji prieš rinkimus žadėjo pulti renovuoti daugiabučius namus, o biudžete tam reikalui numatoma tiek pinigų, kiek neužtektų net vieno namo renovacijai. Vakar miesto Taryboje pristatant prognozuojamo rekordinio - per 355 mln.