aklieji

Galbūt svarstėte, kokia yra tikroji taškų ir įpjovų ant debeto ir kredito kortelių reikšmė. Šie požymiai tampa vis labiau įprasti ir visi jie skirti padėti 2,2 mln. regėjimo negalią turinčių Jungtinės Karalystės gyventojų lengviau naudotis debeto ir kredito kortelėmis. Jei per pastaruosius kelerius metus turėjote naują debeto ar kredito kortelę, galbūt pastebėjote keletą jos dizaino pakeitimų.

Stalo žaidimas, kurį gali žaisti ir matantys, ir nematantys žmonės. Su tokia verslo idėja pasirodę moksleiviai iš Mažeikių tarptautiniame verslumo konkurse pelnė antrą vietą. Moksleiviai sukūrė inovatyvų stalo žaidimą brailio raštu. Po sėkmės Turkijoje žaidimą nusprendė išbandyti ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kuri pirmadienio rytą suko galvą, kokius žodžius dėlioti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Neregiai skundžiasi negalintys saugiai pereiti gatvių. Vienose perėjose garso signalas skamba tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui, kitose – degant raudonam, tad neregiai eidami ir nežino – bus nutrenkti automobilio ar ne. Savivaldybių, pasirodo, niekas neįpareigoja laikytis vieno standarto šviesoforų garsiniams signalams.

Gruodžio mėnesį Kaune startavo unikalus projektas – po Laisvės alėją ir Ąžuolyno parką kviečia pasivaikščioti keturi nematantys gidai-vedliai. Pojūčių turizmo atstovai matantiesiems uždeda specialius simuliacinius akinius, leidžiančius eiti aklinoje tamsoje, įteikia neregio lazdelę ir pakviečia į 1,5-2 val. kelionę.

Kaip teisingai išmesti atliekas į konteinerį, jei esi neregys? Tokią dilemą ne vienus metus sprendžia nematantys žmonės. Jiems tenka pasikliauti atmintimi, klausti praeivių arba tiesiog neberūšiuoti. Bet Kaune dalis konteinerių paženklinti specialiomis lentelėmis, kurias pačiupinėję neregiai perskaitys informaciją Brailio raštu. Dabar Kaunietis Vytautas su šiukšlių maišeliu keliauja prie konteinerio.

Unikali ir jautri istorija iš Kauno – gyvūnų globėjai ir instruktoriai ėmėsi dresuoti visiškai aklą šunį. Iki tol bijojęs net lipti laiptais ar išeiti iš patalpos, šiandien keturkojis gerokai išdrąsėjęs. O per pora mėnesių amsis kaip reikiant nustebino savo pasiekimais – moka daugiau komandų nei kartais pavyksta išmokti ir sveikam šunyčiui. Instruktoriai atvirauja, kad baimės būta daug, mat toks iššūkis pirmasis jų praktikoje, o patarimų nesulaukė net iš užsienio kolegų.

Išgarsinta Kęstučio ir Vytauto žygių, apdainuota paties Maironio, Trakų pilis iki šiol tebežadina vaizduotę ir istorinę atmintį. Retas nesame žingsniavę į pilies salą vedančiu mediniu tiltu, vaikštinėję jos kiemais, lietę jos sienų akmenų. Be išvykos į Trakus neapsieina nė viena didesnė tarptautinė konferencija.

Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, prieš mėnesį duris atvėrė Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius. Šis skyrius, siekiantis ateityje tapti atskiru konsultaciniu centru, teikia įvairiapusę pagalbą švietimo įstaigoms, dirbančioms su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, taip pat konsultuoja tėvus. Apie tai, kuo šis skyrius gali būti naudingas, kalbamės su jo vedėja Gintare Šate.

Iš ryto mankšta, maudynės jūroje, dieną – paskaitos, meno terapijos dirbtuvės, vakare – muzikos terapija, ant jūros kranto laukianti pirtis. Baigiantis vasarai akluosius ir silpnaregius Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Respublikinis centras pakvietė į Šventojoje vykusią ketvirtąją sveiko gyvenimo būdo ir psichologinės harmonijos stovyklą. „Pokalbiai apie sveikatą, įvairios sveikatingumo programos šiuolaikinėje visuomenėje tapusios kone mados reikalu.

Aklieji dirba su naujausiomis informacinėmis technologijomis, dalyvauja paralimpinėse žaidynėse, bėga maratoną, šokinėja su parašiutais ir daro dar daug kitokių įdomių dalykų. Kodėl tada reikia kalbėti apie jų reabilitaciją, pačių paprasčiausių dalykų mokymąsi ir įgūdžių įgijimą? Kai žmogus su savo negalia susigyvena, ją prisijaukina, jis gali daug. Tačiau susigyvenimo procesas dažnai nelengvas, komplikuotas ir skausmingas. Ypač kai regėjimo netenkama jau subrendus arba vyresniame amžiuje.

Skaitytojų klausėme, kada buvo sukurtas golbolas (aklųjų riedulys). Viktorinoje dalyvavo 202 žmonės. Beveik pusė – 45,3 proc. – dalyvavusiųjų apklausoje manė, kad golbolas sukurtas 1978 m. 14,9 proc. spėjo, kad šis žaidimas pradėtas žaisti 1905 m. Teisūs buvo pasirinkę antrąjį atsakymą – golbolas sukurtas 1946 m. Taip atsakė 39,8 proc. dalyvių. Šią neįgaliųjų sporto šaką akliesiems ir silpnaregiams sukūrė austras Hanzas Lorenzenas ir vokietis Seppas Reindle.

Šiandien, liepos 11 dieną, po dviejų savaičių kelionių ir įtemptų kovų į Lietuvą grįžta auksą paralimpiniame golbolo (aklųjų riedulio) atrankos turnyre laimėjusi paralimpinė Lietuvos golbolo rinktinė. IBSA (Tarptautinės aklųjų sporto federacijos) organizuojamas turnyras vyko liepos 2–9 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Fort Veino mieste. Turnyre rungėsi komandos, siekiančios patekti į 2020 m. Tokijo paralimpines žaidynes.

Balandžio pabaigoje Lietuvos aklųjų bibliotekos iniciatyva surengtas koncertas „Pavasario akvarelė“. Muzikos garsais ją piešė dabartiniai ir buvę muzikos mokyklos „Lyra“ mokiniai. Pirmasis išėjimas prieš publiką, pirmi nedrąsūs akordai, ugningos graikiškos melodijos, džiazo šėlsmas, žemi ir tamsūs prancūzų kompozitoriaus Claude Debussy tonai. Muzika visais laikais aklųjų gyvenime užėmė svarbią vietą.

Trispalvėmis ir dainomis pasitinkame Kovo 11-ąją. Ateinančiais metais minėsime Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Trys laisvos ir nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai – kokie jie buvo akliesiems? Sovietų Sąjungoje neįgaliųjų, ypač turinčių judėjimo ar proto negalią, oficialiai nebuvo, bent jau niekas ar beveik niekas jų nematė. Šia prasme aklieji buvo „privilegijuoti“: turėjo savo organizacijas, įmones, galėjo plėtoti šiokią tokią veiklą.

Nepraeis nė mėnuo, ir prasidės rinkimų maratonas – rinksime savivaldybių tarybas, merus, gegužę – Lietuvos prezidentą ir narius į Europos Parlamentą. Aklieji ir silpnaregiai niekada nebuvo vien pasyvūs šalyje vykstančių procesų stebėtojai. Štai ir šiais metais savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja 7 regėjimo negalią turintys žmonės: po vieną Vilniuje ir Šiauliuose, trys Kaune, du Klaipėdoje.

Be interneto nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Tai jau seniai nebėra vien tik informacijos paieškos būdas – internetu tvarkome dokumentus, bendraujame, apsiperkame, o negalią turintiems žmonėms šiuolaikinės technologijos padeda išvengti atskirties. Deja, iki šiol dar daugelis interneto svetainių ir mobiliųjų programų nėra prieinamos regos negalią ar suvokimo sunkumų turintiems žmonėms.

Kol esame darbingi ir sveiki, nemąstome, kas bus, kai pasensime. Ką darysime, kai jėgų liks nedaug, kai priges akys, nebegirdės ausys, nebeklausys kojos? Atrodo, ką čia prigalvosi – kai taip nutiks, teliks vargingai vegetuoti ir su nostalgija prisiminti laikus, kai viską galėjai. Tačiau ar tikrai senatvė turi būti nuspalvinta tik liūdnomis nieko negalėjimo spalvomis? Jei galėtume apsitarnauti patys, turbūt ir senatvė neatrodytų tokia baisi. Vienas iš tai palengvinančių dalykų – aplinka.

Praėjusių metų gruodžio 17 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinė asamblėja priėmė Pasaulio aklųjų sąjungos (PAS) pasiūlytą rezoliuciją, skelbiančią, kad sausio 4-oji yra Pasaulinė Brailio diena. Šio rašto kūrėjas, prancūzų neregys Louis Braille (1809–1852) gimė sausio 4-ąją. PAS šią dieną mini jau nuo 2001 metų, bet iki šiol tai buvo tik pačių aklųjų idėja. Dabar ši idėja sulaukė ir JT Generalinės asamblėjos palaikymo.

Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojama garsaus Lietuvos fotografo Antano Sutkaus paroda KOSMOS tapo vienu svarbiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų kultūros įvykių. Paroda neatsitiktinai pavadinta graikišku žodžiu „kosmos“, reiškiančiu tvarką, Visatą. Fotografo Visata – tai Lietuva su jos žmonėmis, jų kasdienybe ir šventėmis.

Rinktinę į parolimpinį auksą išvedęs Genrikas Pavliukianecas (Genrik Pavliukianecas ) šypsosi – pagaliau jis gali atsipūsti, nieko nebeplanuoti ir džiaugtis šia diena. Auksiniu medaliu pasidabinęs regėjimo negalią turintis Genrikas tv3.lt papasakojo apie aklųjų džiaugsmus, vargus ir padėtį visuomenėje. „Golbolas mokykloje buvo vienintelė komandinė aklųjų sporto šaka, kur žaidė arba silpnai matantys arba nematantys vaikai. Vieną kartą man užėjus į salę treneris pasiūlė išmėginti šitą sporto šaką.

Sukurtas įrenginys akliesiems grafinei informacijai nuskaityti nuo plokščių paviršių ir ją perduoti į aklojo ar silpnaregio žmogaus pirštą, pranešė Patentinės informacijos centras. Šis įrenginys priskiriamas orgtechnikos sričiai, konkrečiai akliesiems ir silpnaregiams skirtų informacijos išvedimo įrenginių gamybai, taip pat gali būti naudojamas kaip daugiafunkcinis įrenginys grafinės bei tekstinės informacijos nuskaitymui.

Klausantis operos solisto, tarptautinių konkursų laureato Vlado Bagdono emocingai atliekamų kūrinių net sunku patikėti, kad šio žmogaus regėjimas itin prastas. Ir nekyla nė mintis sakyti, kad jis – vienas iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės narių – nuskriaustas likimo.Priešingai, jis ir jo likimo draugai sugeba padovanoti šventę kitiems. Ir su džiaugsmu tai daro.

 Ieva Balsiūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Specialiai dresuoti šunys neįgaliesiems gali suteikti neįkainojamą pagalbą. Jie padeda atlikti kasdienius darbus ir lankytis viešose vietose. Brazilijoje gyvena daugiau nei 45 mln. neįgalių žmonių. Kai kuriems iš jų kasdienį gyvenimą lengvina specialiai dresuoti pagalbiniai šunys. Jie su šeimininku praleidžia visą laiką. „Mano gyvenime atsiradus Todžiui viskas ima keistis į gera. Ir mūsų bendradarbiavimas yra abipusis.

Japonijos bendrovė NSK oficialiai pristatė „Lighbot“ pavadintą robotą, skirtą vedžioti akluosius ir silpnaregius. Šis robotas veikia panašiai kaip specialiai dresuoti šunys, lydintys akluosius gatvėse. Japonijos TV kanalas NHK pranešė, kad šis robotas - vedlys yra maždaug 1 metro aukščio, jo pagrindas yra beveik 50 cm pločio. Viršutinėje roboto korpuso dalyje yra rankena, ant kurios aklasis ar silpnaregis turi padėti ranką. Tada galima leistis į kelionę.

Įvertinę tobulėjančias technologijas ir jų pritaikymo galimybes, KTU mokslininkų komanda kartu su „Informacinių technologijų organizacija“ sukūrė sistemą akliesiems, kuri įgalina akluosius dirbti su 2D grafika ir padeda orientuotis erdvėje. Vienintelė priemonė, padedanti akliesiems orientuotis erdvėje, yra „baltoji lazdelė“. Tačiau pastaroji visiškai neatitinka ne tik šių dienų besikeičiančios visuomenės poreikių, bet ir sunkiai gelbsti norint nepasimesti miesto aplinkoje, sakoma KTU pranešime.

Liucija Zubrutė, LRT.lt Baltoji lazdelė – senas, bet nepamainomas aklųjų palydovas, leidžiantis orientuotis aplinkoje, tačiau dabartinės technologijos suteikia galimybę savarankiškai nuveikti kur kas daugiau. Informaciją ekrane įskaitančios programos, apie kliūtis perspėjantys įtaisai, spalvas atpažįstantys smulkūs aparačiukai – tik maža techninių pagalbos priemonių (TPP) dalis, kurią šiuo metu siūlo rinka.

Aktoriaus, radijo laidų vedėjo Aisčio Mickevičiaus mėgstama veikla – kvapų kūrimas  – atvedė jį į dirbtuves, kuriose darbavosi regos negalią turintis jaunimas. Su aklaisiais ir silpnaregiais, dalyvaujančiais projekte „Kvapų pasaulis neregiams“, jis dalinosi savo patirtimi kaip pažinti kvapus ir eksperimentuoti su jais. A.Mickevičius pasakojo, kad kuriant aromatus jam labai svarbūs vaizdiniai, todėl aktoriui buvo įdomu sužinoti, kas įkvepia žmones, kurie gyvena tamsoje.

Ne kartą esame girdėję, kai vykdant Europos Sąjungos finansuojamus projektus projektuotojų techniniai sprendimai statybininkams baigus darbus stebina absurdiškumu. Taip pernai Prezidento gatvės važiuojamojoje dalyje nežinia kaip buvo atsidūręs apšvietimo stulpas, nutiesiami dviračių takai su aukštais borteliais ties šaligatvio pabaiga, dažname šaligatvyje praeivių galvų „tyko“ ant žmogaus ūgio stulpų įtaisytos gatvių ženklinimo lentelės.

Vilniaus viešajame transporte esantys komposteriai nuo šiol pritaikyti silpnaregiams ir regėjimo negalią turintiems žmonėms, kurie naudojasi e. pinigine bilietui įsigyti. Komposteriai yra pažymėti specialiomis duobutėmis komposterio korpuse.

Lietuvos liaudies buities muziejuje parengta pirmoji ekspozicija neregiams. Sukurtas vienos gražiausių sodybų muziejuje maketas, turintieji regėjimo negalią galės pasivaikščioti po jiems specialiai pritaikytą sodybą ir susipažinti su čia saugomais eksponatais. Brailio raštu parengti vienos gražiausių muziejuje – aukštaičių kaimo Tauragnų sodybos pastatų reljefiniai planai ir ekspozicijos aprašai. Projekto partnerė – Pravieniškių pataisos namų atviroji kolonija.

Aly­tiš­kiai, ste­bin­tys ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių or­ga­ni­za­ci­jos ren­gi­nius, ne kar­tą yra pa­si­džiau­gę jau­nu sa­va­no­riu, ku­ris vi­suo­met at­si­du­ria ten, kur rei­kia pa­gal­bos ran­kos, ne­si­dro­vi pa­ly­dė­ti ne­re­gį ar­ba tie­siog nuo­šir­džiai jam nu­si­šyp­so­ti, bet taip, kad šis tą šyp­se­ną pa­jaus­tų. „Kas tas jau­nas žmo­gus?" – daž­nai šnabž­da­ma. Aly­tiš­kis Sau­lius Va­lan­se­vi­čius ne­at­si­sa­kė pri­sis­ta­ty­ti sa­vo mies­to žmo­nėms.

Vilniuje, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politikos ir vadybos fakulteto sporto salėje, vykusio 12-ojo tarptautinio aklųjų ir silpnaregių dziudo turnyro komandų įskaitoje Lietuvos sportininkai užėmė antrąją vietą. Mūsų šalies atstovai nusileido tik Alžyro atletams. Trečiąją vietą užėmė Baltarusijos rinktinė. Lietuvos dziudo imtynininkai turnyre iškovojo penkis medalius - du sidabro ir tris bronzos.

Daugeliui yra tekę sutikti neregį tik gatvėje. Įprasta aplinkinių reakcija, pamačius žmogų su balta lazdele: veriantys, smalsūs, kupini užuojautos praeivių žvilgsniai, šnabždesys. Nors užvakar minėjome Tolerancijos dieną, ko gero retas pagalvojame, kad aklas žmogus – ne prastesnis už matantįjį. Juk regėjimas nėra vienintelis pasaulio suvokimo būdas. Janina Naruševičienė nepaiso veriančių praeivių žvilgsnių ir kvailų replikų – jai tai įprasta.

Danijoje vykstančio Europos golbolo (aklųjų riedulio) čempionato finale šeštadienį nugalėtojos titulą gynusi Lietuvos rinktinė 3:9 pralaimėjo Suomijos komandai ir pelnė sidabro medalius. Bronzą iškovojo Švedijos rinktinė, rungtynėse dėl trečiosios vietos 5:2 įveikusi Turkijos ekipą. Dukart pasaulio ir dukart Europos čempionė Lietuvos rinktinė, kurią treniruoja Karolis Levickis ir Klaidas Janeika, šių metų Senojo žemyno pirmenybėse iškovojo šešias pergales ir patyrė vieną nesėkmę.

Šimtų apskrityje gyvenančių regėjimo negalios žmonių užimtumas priklauso nuo politikų sprendimų. Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras, kaip ir dauguma negalios žmones vienijančių organizacijų, gyvena nežinia ir laukimu: ateinančiais metais visoms joms finansavimą skirs nebe Neįgaliųjų reikalų departamentas, o savivaldybės. Dvylikoje savivaldybių „Ar galėsime išsilaikyti iš to, ką mums skirs savivaldybės? – svarsto Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro direktorius Aloyzas Vilimas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Pasaulinės baltosios lazdelės dienos proga pasveikino Lietuvos akluosius ir silpnaregius. Šiais metais 85-ąsias įkūrimo metines mininčiai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai adresuotame sveikinime Seimo Pirmininkė rašo, kad šiandien jau sunku suskaičiuoti, kiek humaniškų ir prasmingų darbų ši organizacija atliko per savo veiklos metus.

Vilniuje vykusio 22-ojo tarptautinio golbolo (aklųjų riedulio) turnyro Vilniaus Vytauto Didžiojo Lions klubo taurei laimėti nugalėtoja tapo pirmoji Lietuvos komanda. Ji finale sekmadienį 12:2 nugalėjo Ispanijos rinktinę. Rungtynėse dėl trečiosios vietos antroji mūsų šalies ekipa 13:3 įveikė Suomijos atstovus. Turnyre dalyvavo Suomijos, JAV, Danijos, Švedijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos rinktinės bei dvi Lietuvos komandos.

Vilniuje vykstančio 22-ojo tarptautinio golbolo (aklųjų riedulio) turnyro Vilniaus Vytauto Didžiojo Lions klubo taurei laimėti finale sekmadienį susitiks pirmoji Lietuvos komanda ir Ispanijos rinktinė. Antroji mūsų šalies ekipa su suomiais kovos dėl trečiosios vietos. Ketvirtfinalyje „Lietuva - 1“ 11:1 nugalėjo Didžiosios Britanijos atstovus, o „Lietuva - 2“ 12:6 įveikė švedus.

Į daugiau negu šimtą sostinės „Tebūnie naktis“ renginių  traukę vilniečiai turėjo puikią galimybę susipažinti su aklųjų pasauliu. Vilniaus aklųjų bibliotekoje buvo rengiamos ekskursijos, kurios sudomino ir suaugusius, ir mažuosius.

Kaip pastebi kinologai, sunkmečiu kai kurie žmonės šunis bando dresiruoti patys, vis dėlto profesionalių šunų dresuotojų paslaugų paklausa išlieka didelė. Anot pašnekovų, žmonės baiminasi, jog neprofesionali dresūra gali augintiniui pakenkti – vėliau koreguoti tokio keturkojo elgseną netgi profesionaliam šunų dresuotojui yra nelengva. Pasak kinologų, šiandien už šuns dresūrą jo savininkui tenka mokėti nuo 100 iki 300 litų.

Daugumai regėti negalinčių kompiuterių vartotojų naršymas internete arba elektroninio pašto skaitymas yra tikrai problematiška užduotis. Dažniausiai jiems tenka skaityti po vieną eilutę, kadangi komerciniai Brailio rašto ekranai vienu metu daugiau teksto išvesti negali. Tačiau situacija gali pasikeisti jau artimiausiu metu. Šiaurės Karolinos universiteto tyrinėtojai teigia, jog jiems pavyko sukurti Brailio rašto ekraną, kuris iškart gali vaizduoti pilną puslapį teksto.

Išleistas pornografijos leidinys, skirtas akliesiems, kuriame galima rasti ne tik tekstų, bet ir 17 įvairių nuogų moterų ir vyrų apčiuopiamų paveikslėlių. „Tactile Minds“ - leidinys, kurį išleido Lisa Murphy, sukurtas aklųjų džiaugsmui. Jo kaina – 150 svarų sterlingų. „Nėra leidinio, skirto suaugusiems akliesiems, kuriame būtų nuogų žmonių paveikslėlių. Mes kuriame naują dirvą.

Šiaulių Gubernijos mikrorajone gyvena apie septyniasdešimt aklųjų ir silpnaregių. Nuo seno čia akliesiems pritaikyti šaligatviai – įrengti turėklai. Prieš savaitę, riedėdama atbula, antrinių žaliavų surinkimo mašina smarkiai sužalojo į folkloro repeticiją ėjusį pagyvenusį aklą vyrą. Aklųjų ir silpnaregių kultūros centro folkloro ansamblio "Sedula" vadovė Virginija Gintilaitė pasiūlė supažindinti su aklųjų pasauliu. Nuo kultūros centro einame parduotuvės link.

Šiaulių Gubernijos mikrorajone gyvena apie septyniasdešimt aklųjų ir silpnaregių. Nuo seno čia akliesiems pritaikyti šaligatviai – įrengti turėklai. Prieš savaitę, riedėdama atbula, antrinių žaliavų surinkimo mašina smarkiai sužalojo į folkloro repeticiją ėjusį pagyvenusį aklą vyrą. Aklųjų ir silpnaregių kultūros centro folkloro ansamblio "Sedula" vadovė Virginija Gintilaitė pasiūlė supažindinti su aklųjų pasauliu. Nuo kultūros centro einame parduotuvės link.

Dabar vis dažniau masažuotojo specialybę pasirenka aklieji ar silpnaregiai. Tai, kad regėjimo negalę turintys žmonės yra geri masažuotojai, liudija ir teigiamas darbdavių požiūris į juos. Stulbinamas pirštų jautrumas yra pagrindinė priežastis, kodėl studijas baigusių neregių bei silpnaregių darbdaviai nesibijo priimti į darbą.

Nauja Italiją apėmusi pasimatymų manija liudija, kad italų vyrus medžioklė vilioja vis mažiau. Tūkstančiai žmonių paskubėjo kreiptis į naujovišką paslaugų tarnybą, kuri, skelbdama trumpus pranešimus ir klientų numerius ant marškinėlių, padeda išvengti pažinčių per internetą keliamų pavojų ir grėsmės būti atstumtam, rašo italų dienraštis „La Stampa“. Naujovės procedūra paprasta: už 28 eurus vienoje iš 250 parduotuvių nusiperkate marškinėlius , ant kurių užrašytas vardas ir numeris.