afganistaniečiai

Šią savaitę sukanka lygiai metai, kai į Lietuvą iš talibų užimto Kabulo ištrūko beveik 180 afganistaniečių, buvusių vertėjų – lietuvių karių pagalbininkų. Ir bėgti iš juos priglaudusios Lietuvos afganistaniečiai niekur neskuba. Į užsienį per pirmus metus išvyko vos dvi šeimos.  Lietuvoje likusios afganistaniečių pabėgėlių šeimos su vaikais bando integruotis mūsų šalyje – išsinuomojo būstus, kai kurie jau dirba ir gerokai pramoko lietuvių kalbos.

Lietuvos kariams padėję afganistaniečiai vertėjai iš Raseinių išvyko gyventi į didžiuosius miestus. LRT teigimu, penktadienis buvo paskutinė diena, kai galiojo bendrabučio, kuriame afganistaniečiai gyveno, nuomos sutartis. Lietuvos kariams padėję vertėjai, jų šeimos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ieško darbo, planuoja studijuoti. Nespėję rasti nuomojamo būsto bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Vilniuje. Tokių buvo dvi šeimos.

Vasarą į Lietuvą parskraidintos afganistaniečių šeimos ne tik kuriasi mūsų šalyje, bet dalis jų jau spėjo ir įsidarbinti kebabų pardavėjais, virėjais, pakuotojais, keli rengiasi mokslams Lietuvos universitetuose. Užimtumo tarnybos skaičiavimais, jau pusė iš beveik šimto užsiregistravusiųjų rado būstą didžiuosiuose miestuose, tačiau darbo paieškos dažnai užsitęsia. Raseinių technologijų ir verslo mokyklos bendrabučio kambaryje – išsikraustymo nuotaikos.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atskraidinti lietuvių kariams Afganistane talkinę vertėjai. Sulaukę leidimų gyventi mūsų šalyje užsieniečiai dabar susiduria su niūria kasdienybe. Jiems sunkiai sekasi ieškoti būsto ir darbo, mat lietuviai bijo ir vengia savo butus nuomoti migrantams. Darbo net ir nekvalifikuoto kol kas niekam nepavyko gauti: „Trys žmonės gyvena viename kambaryje, trys kitame.

Migracijos departamentas prieglobsčio kol kas nusprendė nesuteikti 26 afganistaniečiams, tačiau jiems bus išduoti humanitariniai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. „Dėl neaiškios, nestabilios padėties Afganistane yra sustabdyti išsiuntimai į Afganistaną.

Rugpjūčio pabaigoje Raseiniuose apgyvendinti iš Afganistano evakuoti vertėjai, talkinę lietuvių kariams, vis dar stengiasi priprasti prie naujos šalies ir kultūros, tačiau veiksmas čia virte verda – dar negavę prieglobsčio Lietuvoje jie ėmė mokytis lietuvių kalbos. Vieni stengiasi pradėti nuo lietuvių kalbos pagrindų, pavyzdžiui, abėcėlės ar raidžių tarimo, o kiti dega noru gilintis į kitas kalbos subtilybes, pasakoja viena iš juos mokančių savanorių Jurga Bulotienė.

Teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dviejų nepilnamečių nelegalių migrantų neteisėto gabenimo per valstybės sieną, disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir ginklu su šaudmenimis. Ikiteisminį tyrimą atliekančių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų duomenimis, penktadienį, apie 10 val.

Į Lietuvą atvykusiems ir Raseiniuose apgyvendintiems afganistaniečiams vertėjams ir jų šeimoms įteikti leidimai nuolat gyventi šalyje, pranešė rajono meras. „Leidimai nuolat gyventi Lietuvoje jau afganistaniečių rankose. Šiandien visiems į mūsų kraštą atvykusiems žmonėms Migracijos departamento Tauragės skyriaus vedėja Edita Aurilienė ir jos kolegos įteikė oficialius dokumentus“, – feisbuke rašo Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.

Iš Kabulo parskraidinti lietuvių kariams padėję afganistaniečiai ir jų šeimos jau kelis mėnesius įsikūrę Raseiniuose. Miesto bendruomenė juos priima noriai, tačiau pastaruosius glumina vaizdas prie konteinerių – nemažai afganistaniečiams skirto maisto išmetama jo net nepalietus. Rajono miesto savivaldybės meras Andrius Bautronis tikina, kad sumišimas kilo nepagrįstai.

Talibanas rugpjūčio gale nušovė 13 etninių chazarų, kurių dauguma buvo pasidavę afganistaniečių kariai, antradienį paskelbė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.   Remiantis teisių gynėjų tyrimu, egzekucija buvo įvykdyta rugpjūčio 30-ąją šalies centrinėje dalyje esančios Daikundi provincijos Kahoro gyvenvietėje.

Raseiniuose šiuo metu įsikūrę iš Afganistano evakuotų šeimų vaikai nuo pirmadienio pradedami mokyti lietuvių kalbos. Raseinių savivaldybės taryba leido komplektuoti penkias išlyginamąsias klases užsieniečių vaikams Viktoro Petkaus progimnazijoje. Pasak Raseinių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Modestos Lukoševičienės, šiuo metu Raseiniuose gyvena per 40 afganistaniečių vaikų, kuriems mokslas privalomas, tai yra jiems yra nuo 6 iki 16 metų.

Raseiniuose dabar gyvenantys lietuvių kariams padėję afganistaniečiai su šeimos nariais pradeda mokytis lietuvių kalbos. Mokyti juos pradėję savanoriai džiaugiasi jų aktyvumu ir noru mūsų kalbą perprasti greitai. O patys afganistaniečiai sako, kad kalbos jiems ypač reikia, nes nori susirasti geriau apmokamą darbą.  Šiek tiek vėluodami, nedrąsiai į pirmą lietuvių kalbos pamoką renkasi prieš mėnesį į Raseinius iš talibų užimto Afganistano Lietuvos karių atvežti afganistaniečiai.

5 afganistaniečių istorijoje, kurie pateko į Lietuvą turėdami palankų Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, draudžiantį juos grąžinti į Baltarusiją, paaiškėjo naujos detalės. Portalo 15min.lt žurnalistai išsiaiškino, kad bent trys jų yra ilgai gyvenę Rusijoje, vienas jų ten ir studijavo. Nė vienas iš afganistaniečių nėra to prisipažinęs, o ir rusiškai sako nesuprantantys.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendime minimus afganistaniečius galbūt priglaudę Ignalinos rajone esančios sodybos gyventojai apklausti kaip specialieji liudytojai, antradienį informavo Panevėžio apygardos prokuratūra. „Mes nedetalizuojame, tačiau, atliekant ikiteisminį tyrimą, niekam įtarimai nėra pareikšti, trys asmenys, galbūt priglaudę afganistaniečius, apklausti kaip specialieji liudytojai“, – BNS sakė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Pasieniečiai antradienio vakarą Lietuvoje sulaikė penkis afganistaniečius, kurie per Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) siekia likti šalies teritorijoje. Prieš porą valandų juos Lietuvoje užfiksavo žiniasklaidos priemonės. „Jie sulaikyti 240 metrų nuo sienos su Baltarusija, ten yra valstybės sienos apsaugos zona“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Lietuva šiuo metu tikslina aplinkybes dėl penkių afganistaniečių buvimo vietos ir per kelias dienas tikisi kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad šis panaikintų sprendimą, kuriuo šaliai neleidžiama jų grąžinti į Baltarusiją. „Mes galime pateikti tokį prašymą bet kuriuo metu, kol galioja tokios priemonės, jeigu turime duomenų, kad jos yra nepagrįstos. Čia jau yra teismo nuožiūra, per kiek laiko jis išnagrinėtų tokį prašymą – tai nėra reglamentuota.

Europos Sąjunga privalo liautis kratytis atsakomybės už migrantus, ypač didėjant naujos atvykėlių bangos tikimybei, kai valdžią Afganistane užgrobė Talibanas, trečiadienį pareiškė Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli. Antradienį Briuselyje susitikę ES vidaus reikalų ir teisingumo ministrai išreiškė viltį, kad su Afganistanu besiribojančios šalys priims didelę dalį pabėgėlių ir neleis jiems traukti į Europą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Kabulo oro uostas turi likti atviras, ir pažadėjo nepamiršti afganistaniečių, paliktų pasitraukus JAV ir sąjungininkių pajėgoms. „Labai svarbu, kad oro uostas liktų atviras, kad būtų galima [gabenti] humanitarinę pagalbą Afganistano žmonėms ir... kad galėtume toliau išgabenti žmones, norėjusius [išvykti], bet negalėjusius [to padaryti] per karinę evakuaciją“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė NATO vadovas.

Į Lietuvą atgabenti afganistaniečiai vertėjai, talkinę šalies kariams, bei jų šeimos pabėgėlių statusą galėtų gauti per maždaug mėnesį, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Su visais patikrinimais – mėnuo, galbūt daugiau. Bet kaip pavyks, žiūrėsime“, – BNS sakė ji. Pasak departamento vadovės, šie prašymai bus nagrinėjami paraleliai neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją prašymams, kurie nagrinėjami skubos tvarka.

Pentagonas skelbia, kad Kabule vis dar tebėra dislokuota per 4,5 tūkst. JAV karių, o dalis jų saugo tarptautinį Hamido Karzajaus oro uostą. Socialinuose tinkluose šiomis dienomis pasirodė ne vienas vaizdo įrašas, kuriuose šimtai afganistaniečių desperatiškai bando prasibrauti į oro uosto teritoriją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo dviem afganistaniečiams, siekiantiems prieglobsčio Lietuvoje, konstatavo, kad Lietuva už neteisėtą jų sulaikymą ir suėmimą turės sumokėti po daugiau nei 3 tūkst. eurų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad baudžiamajame procese valstybės institucijos laiku tinkamai neatsižvelgė į neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių vaikinų, kaip prieglobsčio prašytojų, statusą.

Australijos ir Indonezijos valdžia pradėjo laivo, kuriuo, kaip manoma, plaukė prieglobsčio siekėjai, paieškas, skelbia BBC. Australijos pareigūnai patvirtino, kad ketvirtadienio rytą krovininis laivas „APL Bahrain“ už 78 kilometrų į vakarus nuo Javos salos išgelbėjo šešis žmones. Trečiadienį paskelbus nelaimės signalą buvo pranešta, kad laivas, kuriuo plaukė 150 žmonių, patyrė variklio gedimų, teigiama Australijos jūrų saugumo valdybos pranešime.

Trečiadienį atsakomybė už Afganistano Goro provincijos, kurios atkūrimui Lietuva vadovavo, sostinę Čagčaraną ir jo rajoną iškilmingos ceremonijos metu oficialiai perduota afganistaniečiams. Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovas Justinas Bakūnas pabrėžė, kad nuo šiol provincijos valdžia bus visiškai atsakinga už Čagčarano miesto ir rajono saugumą ir plėtrą, o tarptautiniai partneriai bus tik patarėjai ir pagalbininkai kuriant demokratines institucijas ir procesus.

Didžioji dauguma afganistaniečių neturi nė menkiausio supratimo apie rugsėjo 11-osios teroristinius išpuolius prieš JAV, nors būtent jie paskatino amerikičių invaziją į jų šalį ir dešimt metų okupacijos. Modernus žmogus iš Vakarų tuoj pat atpažintų paveikslėlį, kuriame didžiulis lėktuvas atsitrenkia į dangoraižį.

Lietuvos patirtis kuriant valstybę galėtų būti naudinga Afganistanui, teigė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, sekmadienį susitikęs su Afganistano Islamo Respublikos prezidentu Hamidu Karzajumi (Hamid Karzai). „Lietuva - laisvės kovotojų šalis, kurioje prieš 20 metų nebuvo žinomi tokie dalykai kaip žmogaus teisės ir demokratija.

Afganistano karo veteranai ragina Lietuvos politikus pasekti sąjungininkų pavyzdžių ir atšaukti savo karius iš NATO vadovaujamos Tarptautinės saugumo paramos pajėgų operacijos (ISAF) Afganistane. „Remdamiesi savo patirtimi, galime teigti, jog svetimšaliams įvesti savo tvarkos Afganistane nepavyks. Mūsų manymu, Lietuvos dalyvavimas šioje misijoje yra didelė klaida ir tuščias finansinių bei žmogiškųjų išteklių švaistymas.

Vos įžengusius į Lietuvos teritoriją tris afganistaniečiais prisistatančius vyrus sulaikė Lieponos užkardos pasieniečiai. Nelegalai sieną iš Rusijos neteisėtai perbrido Širvintos upe ties Stulgelių kaimu Vilkaviškio rajone. Teismas juos leido suimti 3 mėnesiams. Šeštadienį apie 6 val. ryto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Lieponos užkardos pasieniečiai prie pat sienos sulaikė tris tamsaus gymio asmenis. Jie buvo perbridę Širvintą, kurios viduriu eina siena.

Jaunuoliai, grasindami daiktais, panašiais į šaunamuosius ginklus, apiplėšė du afganus. Balandžio 26 d. 0 val. 30 min. Vilniaus r., Nemenčinėje, prie miško, jaunuoliai, grasindami Afganistano piliečiams E.A. (gimęs 1982 m.) ir I.A. (gimęs 1990 m.) daiktais, panašiais į šaunamuosius ginklus, pagrobė 400 eurų ir du mobiliojo ryšio telefonus. Materialinis nuostolis nustatinėjamas. Policijos pareigūnų teigimu, įtariamieji ieškomi. Jų ginklai gali būti ir tikri, ir butaforiniai.

Pasienyje su Rusija pasieniečiai sulaikė nelegalų iš Afganistano grupę. Įkliuvo ir šeši Lietuvos piliečiai, įtariama, nelegalių migrantų gabenimo organizatoriai ir jų talkininkai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Lieponos užkardos pasieniečiai praėjusią savaitę ties Vilkaviškio rajono Stanaičių kaimu aptiko kelių asmenų pėdsakus, vedančius iš Rusijos į Lietuvą.