a. smetonos

Pirmojo šalies vadovo Antano Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir sostinėje Vilniuje, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Vilniuje daug kas turėtų būti įamžinta. Kaip žinote, neatsirado vietos Vyčiui, neatsiranda vietos A. Smetonai, bet negaliu pasakyti, kad viskas yra taip blogai, nes atsirado puikus paminklas Jonui Basanavičiui.

Prezidento institucija Lietuvoje tvirtai stovi ant kojų, bet taip buvo ne visada. Kuriantis Lietuvos valstybei visuomenė ir politikos elitas aršiai diskutavo, ar mums reikia prezidento, ką jis darys ir ar nereiks jam lankstytis kaip carui. Tarpukario Lietuvos žmonės nepatikliai žiūrėjo į aukščiausios valdžios simbolius ir tik laikui bėgant suvokė, kad prezidentas – ne caras ir jį labai lengva pakeisti.

Šių metų rugpjūtį Ukmergės rajone, Užulėnyje, planuojama pastatyti paminklą tarpukario Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Šis paminklas gaminamas Vilniuje. „Tai bus pirmas paminklas mūsų krašte, Ukmergėje, prezidentui“, – BNS sakė Ukmergės meras Rolandas Janickas. „Darome nepadarytą dalyką, ką turėjome mes, jo žemiečiai, padaryti daug anksčiau“, – pridūrė jis. Paminklo statymą inicijavo rajono savivaldybė.

Pirmadienio rytą Kaune partrenkta pėsčioji, praneša Kauno policija.  Apie 7.38 val. gautas pranešimas, kad Kaune, A. Smetonos gatvėje, moters, gimusios 1986 m., vairuojamas automobilis "Renault" kliudė pėsčiąją. 1960 metais gimusi moteris dėl patirtų sužalojimų pristatyta į gydymo įstaigą. Pirminiais duomenimis vairuotoja blaivi. Pareigūnai aiškinasi eismo įvykio aplinkybes.

Istorinė Prezidentūra Kaune praturtėjo naujais eksponatais – jai bus bus perduoti keli tarpukario prezidentams Antanui Smetonai ir Aleksandrui Stulginskiui priklausę asmeniniai daiktai. A. Smetonos „Pro memoria“ ir vaikščiojimo lazdą bei A. Stulginskio sidabrinį samtį ir barometrą išsaugojo ir Lietuvai padovanojo Adelaidės lietuvių bendruomenė JAV, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Gyventojai ir istorikai mano, kad Lietuvos valstybingumui per paskutinį šimtmetį labiausiai nusipelnė tautino atgimimo tėvas Jonas Basanavičius, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarpukario prezidentas Antanas Smetona. Apklausų duomenimis, ketvirtoje vietoje atsidūrė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, daug prisidėjęs prie Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, penktoje – su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Jonas Žemaitis - Vytautas.

Pirmadienio rytas vizažistei Militai Daikerytei prasidėjo itin nemaloniai. Vilniaus policijos pareigūnai pranešė, kad įsilaužta į sostinės centre esantį jos prabangų grožio saloną „Studio M“. Apie pusę devynių ryte policijos pareigūnai sulaukė skambučio, kad A. Smetonos gatvėje įsilaužta į saloną: išlaužtos durys, išdaužtas stiklas. Vis dėlto nuostoliai kol kas skaičiuojami, tačiau neabejojama, kad žala bus nemaža.  Ilgapirščiai galėjo pasikėsinti į brangias grožio priemones.

Šių metų sausio 27-ąją, Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, buvo minimos 70-osios Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Į jų minėjimą Osvencime, Lenkijoje, Rusijos prezidentas V. Putinas nevyko teisindamasis, kad šį kartą nebuvo oficialiai pakviestas.

Lietuvoje sekmadienį iškilmingais renginiais, koncertais ir parodomis minima Valstybės atkūrimo diena. Pagrindinį Panevėžyje vyksiantį koncertą tiesiogiai 15 val. transliuos LRT televizija. Vilnius skambės padėkos ir liepsnos laužai 12 val. prie Prezidentūros trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, kurioje kalbą sakys prezidentė Dalia Grybauskaitė. 12.30 val. šv. Mišios Vilniaus Katedroje; 15 val.

Penktadienio naktį didžiuliu greičiu po miestą motociklu lakstę jaunuoliai namo nebesugrįžo. Septyniolikametis ir šešeriais metais vyresnis draugas, nesuvaldę motociklo, rėžėsi į namą ir žuvo vietoje. Lėkė į mirtį Greitis buvo toks didelis, kad po smūgio į mūrinio namo sieną motociklas nušliuožė dar maždaug šimtą metrų, o po kelių minučių atvykusiems greitosios pagalbos medikams beliko tik konstatuoti vaikinų mirtį.

Nemira Pumprickaitė, LRT televzijos laida „Savaitė“, Vasario 16-osios akto dublikatas, kurio pėdsakai dingsta 1940-ųjų birželio viduryje, kai sovietai okupavo Lietuvą, tebėra mūsų šalyje, o saugo jį Antano Smetonos giminės, interviu LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė politologas, profesorius Raimundas Lopata. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvą nepriklausoma valstybe. Dvidešimt iškilių Lietuvos vyrų pasirašė Nepriklausomybės aktą.

Gegužės 7-ąją, kai Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, anot kalbininko Antano Smetonos, dažnai susimąstoma, ar tikrai mūsų žiniasklaida žengia teisingu keliu. Solidumo trūkumas – Ko šių dienų žiniasklaidoje yra per daug ir ko pasigendate? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė žinomo kalbininko ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docento daktaro A. Smetonos.

Milersvilio universiteto (JAV) profesorius Saulius Sužiedėlis ragina nemanipuliuoti istorija. Profesoriaus teigimu, lietuvių, kurie gelbėjo žydus, yra daugiau, nei manyta, bet ir žudant dalyvavo ne saujelė, o tūkstančiai lietuvių. „Sugebėkime į save pažiūrėti atvirai. Nuo to visiems pasidarytų tik lengviau“, – sako S. Sužiedėlis. Atmeta kraštutinumus – Kokie klausimai holokausto istorijoje skaudžiausi? – Skaudžiausias – lietuvių dalyvavimas holokauste.

Nors prieš Europos vyrų krepšinio pirmenybes miesto ženklus papuošė krepšinio kamuolių imitacijos, apipavidalintos net šiukšlių dėžės, tačiau tarptautinio lygio renginį pasitiksime duobėtomis gatvėmis. Panevėžio miesto savivaldybės krepšinio rinkodaros darbo grupė aktyviai ruošiasi artėjančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Tačiau valdininkus aplenkė Panevėžio turizmo ir informacijos centras – jis pirmasis Lietuvoje dar vasarį papuošė biuro vitrinas artėjančio renginio atributika.