a. juodeikis

Praėjusią savaitę prasiautusi audra pridarė nemažai nuostolių žmonėms. Virsdami medžiai apgadino pastatus, automobilius, vėjas ir potvyniai suniokojo pajūrį, o žaibas sukėlė gaisrą. Draudimo bendrovės per pastarąsias dienas sulaukė šimtų prašymų atlyginti per audras patirtą žalą. Tikėtina, kad jų tik daugės – pavyzdžiui, pajūris nuostolių dar net nepradėjo skaičiuoti. Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė audra Junis. Virto medžiai, buvo plėšomi stogai, žaibavo.

Kiekvienai žiemai baigiantis ima sekti vairuotojų kantrybė. Nutirpus sniegui keliuose atsiveria per žiemą susiformavusios duobės, tad vairuotojai bent kurį laiką yra priversti važiuoti kur kas atsargiau. Draudimo bendrovės pastebi, kad šie metai yra ypatingi. Kai kur sulaukta net dvigubai daugiau skundų nei ankstesniais metais, o nuostoliams atlyginti skirtos sumos yra daugiau nei tris kartus didesnės. Įlėkti į duobę menkas malonumas.

Vasaros sezonu gyventojai automobiliais keliauja tolimesnius maršrutus, o draudikai pastebi, kad daugėja techninės pagalbos iškvietimų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, lyginant su 2020 m. vasara, iškvietimų skaičius padidėjo beveik 30 proc. Visgi duomenys rodo, jog žmonės vis dar nepasinaudoja dalimi papildomų paslaugų, kurias įsigyja. Išsikrovę akumuliatoriai ir sumaišytas kuras Techninė pagalba paprastai kviečiama tuomet, kai transporto priemone nebegalima važiuoti.

Automobilių vagys Lietuvoje tampa vis išrankesni. Draudikų ir policijos duomenimis, transporto priemonių vagysčių šalyje mažėja, mat ilgapirščiai vis labiau taikosi į naujesnių automobilių brangesnes detales. Kokios mašinų dalys vagiamos dažniausiai ir kokiu klaidingu stereotipu vadovaujasi automobilių savininkai? Vairai, multimedijos, valdymo pultai – pagrindiniai ilgapirščių taikiniai. Policijos duomenimis, pačių automobilių vagysčių šiemet mažiau nei pernai.

Keturios vagystės iš apdraustų automobilių per dieną – tokiu tempu šį sausį darbavosi automobilių detalių vagys Lietuvoje. Kaip rašoma išplatintae pranešime, „Lietuvos draudimas“ fiksuoja, kad pirmąjį šių metų mėnesį nuo vagių nukentėjo du kartus daugiau automobilių savininkų negu tuo pačiu metu pernai.

 Kristina Savickaitė, LRT Televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt Didinamasis stiklas, pėdsakų analizė ir nuosekli eismo įvykio atkūrimo schema. Tai ne detektyvinio filmo siužetas, o eismo įvykių tyrimo ekspertų kasdienybė. Laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ domėjosi, kaip šiuolaikinėmis technologijomis apsiginklavę ekspertai išaiškina net painiausius avarijas, kelių ereliams nepalikdami jokių galimybių išsisukti. Smūgis, garsas ir sudaužyti automobiliai.

Nors ši žiema prasidėjo itin šiltais orais, po Naujųjų spustelėjęs šaltukas atnešė neįprastai daug gaisrų. Pastarąsias dvi savaites didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ kasdien registruoja 2-3 gaisrų atvejus, o jų pridaryti nuostoliai nuo metų pradžios jau beveik pasiekė 2 mln. litų – dukart daugiau nei per atitinkamą 2013 m. laikotarpį. „Dėl atšiaurių orų fiksuojame itin daug gaisrų, kurie jau padarė rekordiškai daug nuostolių.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad per metus nesąžiningi klientai bando apgaule įgyti draudimo išmokų už maždaug 1 milijoną litų. Du trečdalius šios sumos sudaro melaginti, suklastoti pranešimai apie būstuose „patirtas“ žalas. Dažniausiai bandoma apsidrausti po įvykio, nepranešant draudikui apie jau įvykusios žalos padarinius ir taip bandant gauti draudimo išmoką už ne draudimo apsaugos laikotarpiu patirtą žalą.

Besibaigianti žiema žada naują išbandymą automobilių vairuotojams: šią savaitę jau prasidėjo pavasarinis duobių gatvėse sezonas. Didžiausia šalies draudikė „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad jau sulaukė daugiau nei pusšimčio klientų pranešimų apie žalas, įvažiavus į duobes keliuose. Jų nuostoliams atlyginti prireiks 100 tūkstančių litų. Šiemet duobių sezonas prasidėjo vasario viduryje, šiek tiek atšilus orams.