Verslas

Prekybos tinklo „Iki“ savitarnos kasose pirkėjus jau pasitinka inovacija. Nuo šiol jie gali patys spręsti – spausdinti popierinį kvitą ar ne. „Iki Lietuva“ generalinės direktorės Nijolės Kvietkauskaitės teigimu, žmonės netruko įvertinti šio patogumo – per pirmąją savaitę net 67 proc. pirkėjų pasirinko, kad jiems popierinio kvito nereikia, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Nauji tvarumo sprendimai – svarbi mūsų strategijos ir kasdienės veiklos dalis.

Priverstinio darbo ar psichologinio smurto darbe atvejai – vieni sudėtingiausių, o jų aukomis gali tapti bet kurios šalies gyventojai. Su tokiais pažeidimais susiduriantys Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai pastebi, kad šiuolaikinė prekyba žmonėmis nebūtinai pasižymi grubia jėga, bet kur kas subtilesniais būdais. Todėl neretai darbuotojai kenčia vergiškas sąlygas iš bejėgiškumo ar bijodami prarasti darbą.

Kauno centre, Karaliaus Mindaugo prospekte, esančio daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis avarinės būklės balkonais. Kaip penktadienį pranešė Kauno savivaldybė, būsto administratorius apribojo gyventojų patekimą į byrančius 32-ojo prospekto namo balkonus, o gyventojai raginami renovuoti turtą, pasinaudojant miesto parama.

Ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams aktualios ir rūpi – tai rodo pasibaigusio pasėlių deklaravimo rezultatai. Daugiausia plotų deklaruota gamybinėse veiklose: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminė žemdirbystė“. Tačiau yra sričių, kurios reikalauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tobulinimo. Ūkininkų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį dar labiau matomas, pasibaigus pasėlių deklaravimui.

Pasėlių deklaravimas, nuo kurio galėjo priklausyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko likimas, pavyko sklandžiai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Manau, kad deklaravimas pavyko sklandžiai, mačiau didžiulį komandos įdirbį ir dideles pastangas spręsti problemas, atsakinėti į klausimus ir suteikti visą paramą, kuri buvo reikalinga“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė premjerė.

Penktadienį nuo 17 val. 00 min. iki 02 val. 00 min. Vilniaus aps. Kelių policijos skyriaus pareigūnai vykdys priemonę, skirtą užkardyti mopedų ir motociklų vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimams, mažinti eismo įvykių, į kuriuos patenka šie eismo dalyviai, skaičių.

Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl eismo saugumo keliuose tęs momentinių greičio matuoklių ir vidutinio greičio matavimo sistemų diegimą. 2023-2024 m. Lietuvos keliuose planuojama įrengti 6 momentinio greičio matuoklius ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas, pradedant nuo avaringiausių, daugiausia gyvybių nusinešančių vietų. Toks sprendimas buvo priimtas, siekiant padidinti saugumą keliuose ir išsaugoti gyvybes, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Vidutiniškai 2-2,5 proc. studentų per metus patiria sunkumų ir nesugeba grąžinti valstybės remiamų paskolų studijų kainai finansuoti ar gyvenimo išlaidoms, sako Valstybinių studijų fondo vadovas Ernestas Jasaitis.   „Kiekvienais metais jau pastaruosius trejus-ketverius metus gerėja situacija – studentų, kurie negrąžina paskolų, paimtų mokslui, arba jas vėluojančių grąžinti studentų skaičius vis mažėja“, – penktadienį LRT radijui teigė E. Jasaitis.

Verslininko Vidmanto Kučinsko anksčiau kontroliuotos bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ kreditorių sprendimas aukcione neparduotą jos turtą už 1 mln. eurų leisti įsigyti trąšų prekybos bendrovei „UHB Agro“ yra teisėtas ir kreditoriams nežalingas, dar kartą patvirtino teismas, netenkinęs įmonės „Belor“ skundo panaikinti šį sprendimą.

Savaitės pradžioje praūžusi audra atnešė daugybę nuostolių. Todėl gyventojai užplūdo draudimo bendroves, prašydami padengti nuostolius. O tie, kurie savo turto nebuvo apdraudę, suskubo tai padaryti. Draudimo bendrovės skaičiuoja, kad apdrausti nedidelį butą kainuoja virš 100 eurų metams, tačiau įspėja apie papildomas sąlygas – tam tikra suma grįš atgal draudėjams.

Dabartinis pensijų kaupimas fonduose yra ydingas – net ir sukaupę nemenką sumą, gyventojai kaip rodo praktika, atgaus nežinia kiek pinigų, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.  Jos nuomone, naujausi politikų siūlymai dėl kaupimo pokyčių tenkina tik fondų interesus, o žmonės lieka apgauti.

Lietuvoje veikiančios Latvijos finansinių technologijų bendrovės „Eleving Group“ koreguotas grynasis pelnas prieš valiutų keitimą pirmąjį šių metų pusmetį siekė 13,6 mln. eurų – 51,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (9 mln. eurų).  Įmonių grupės pajamos pirmą šių  metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo apie 1 proc. iki 90,6 mln. eurų (90 mln.

Banko „Luminor“ grynasis pelnas Baltijos šalyse pirmąjį šių metų pusmetį siekė 113,4 mln. eurų – 2,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien antrąjį ketvirtį jis buvo 53,2 mln. eurų – 81 proc. didesnis nei prieš metus, pranešė bankas. Banko teigimu, antrąjį ketvirtį pelno augimą lėmė dėl išaugusių bazinių palūkanų normų smarkiai padidėjusios grynosios palūkanų pajamos.

Praėjusį savaitgalį kilus gaisrui atliekų rūšiavimo įmonėje „Ecoservice“ ir vėliau atlikus tyrimus, padidėjusi aplinkos tarša neužfiksuota, Neries upės vandens kokybės nepakitusi. „Pagal kitų tirtų parametrų (cheminio deguonies suvartojimo, bendrojo azoto, bendrojo fosforo, naftos produktų, sunkiųjų metalų: vario, chromo, nikelio) jau gautus tyrimų rezultatus padidėjusi tarša į aplinką nebuvo užfiksuota.

Miestų, miestelių bei kaimų teritorijose, kurios nėra apgyvendintos, siūloma leisti įteisinti kelio juostas siauresnes negu reikalaujama – faktiškai esamo pločio. Tai dabar leidžiama tik urbanizuotose teritorijose.

Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje padidėjo trimis centais, o dyzelinis kuras pabrango penkiais centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Liepos 31–rugpjūčio 7 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,55 euro, tuo metu vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,47 euro. Latvijoje vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos per savaitę sumažėjo trimis centais – atitinkamai iki 1,62 ir 1,51 euro.

Oficialūs duomenys rodo, kad per praėjusius metus alkoholio Lietuvoje buvo suvartota mažiau. Kai kurių mokslininkų vertinimu, pagrindinė to priežastis yra išaugusios gėrimų kainos. Pernai kiekvienas lietuvis alkoholio suvartojo vidutiniškai 0,9 litro mažiau nei užpernai, neseniai skelbė Valstybės duomenų agentūra neseniai. 2022 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, remdamasi išankstiniais duomenimis.

Artėjančios rugsėjo 1-osios proga „Lidl Lietuva“ išdalins daugiau nei 1300 mokyklinių rinkinių, kuriuos sudaro sėkmingai mokslo metų pradžiai reikalingos priemonės. Rinkiniai pasieks įmonės darbuotojų atžalas ir bendruomenės namuose gyvenančius vaikus. Tokiu būdu įmonė rūpinasi ne tik darbuotojų vaikais, bet ir atsakingai skiria reikiamą paramą tiems, kam reikia labiausiai.

Finansų ministerija siūlo įpareigoti savo transporto priemonę apdrausti ir dalį paspirtukų vairuotojų, ketvirtadienį pranešė LRT naujienų portalas. Tai numatyta praėjusią savaitę registruotame įstatymo projekte.

Rusijos centrinis bankas pranešė, kad nuo ketvirtadienio nebepirks užsienio valiutos vidaus rinkoje, taip siekdamas palaikyti rublio kursą, kuris JAV dolerio atžvilgiu yra pasiekęs žemiausią lygį nuo 2022 metų kovo. „Rusijos bankas nusprendė, kad nuo 2023 metų rugpjūčio 10 dienos iki gruodžio 31-osios nepirks užsienio valiutos vidaus rinkoje“, – rašoma vėlai trečiadienį paskelbtame centrinio banko pranešime.

Pieno gamintojai, kurie nespėjo pasinaudoti šiemet jau vykusiu paraiškų priėmimu pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vėl turi galimybę gauti paramą savo ūkių modernizavimui. Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 iki rugsėjo 29 d. galima teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą investicijoms į žemės ūkio valdas.

Paruošiamieji darbai „Imagine Dragons“ koncertui Vilniaus Vingio parke jau prasidėjo. Dėl vykstančių darbų ir artėjančio renginio nuo ketvirtadienio bus ribojamas eismas, o kai kur ir draudžiamas automobilių stovėjimas, praneša „Susisiekimo paslaugos“ . Pirmiausia bus aptveriama teritorija aplink Vingio parko estradą teritorija, kurioje iki rugpjūčio 19 d. bus draudžiamas pėsčiųjų eismas. Aptverta teritorija bus išplėsta rugpjūčio 15–18 dienomis.

  Lietuvoje šią savaitę siautusi audra miškuose nuvertė per 50 tūkst. medžių, miškininkai likviduoja stichijos padarinius, ketvirtadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Anot jos, daugiausia išvartytų medžių – šiaurinėje šalies dalyje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 tūkst. kubinių metrų.

Lytį pasikeitusios nuomonės formuotojos reklama socialiniame tinkle sukėlė tikrą uraganą tarp alaus mėgėjų Amerikoje. Pirkėjai masiškai atsisako populiaraus alaus ir keikia jo gamintoją ar net grasina susprogdinti. Įmonė patiria didžiulių nuostolių, yra priversta atsisakyti dalies verslo ir atleisti nemažai darbuotojų, pastebi JAV žiniasklaida.

Konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo įstatyme nustatyti taisykles, kaip keliuose turi būti įrengiami stacionarūs greičio matuokliai. Parlamentaras pranešė su grupe parlamentarų parengęs tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.

 JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskelbė įsaką, kuriuo siekiama apriboti tam tikras Amerikos investicijas į vadinamųjų didesnės rizikos aukštųjų technologijų sritis Kinijoje. Ilgai lauktos taisyklės, kurios turėtų būti įgyvendintos kitais metais, skirtos tokiems sektoriams kaip puslaidininkiai ir dirbtinis intelektas, Vašingtonui siekiant apriboti prieigą prie svarbiausių technologijų.

Bankas „Swedbank“ skelbia nuo rugsėjo nebevykdysiantis pervedimų į 61 aukštos rizikos šalį. Taip, anot banko, siekiama sumažinti pervedimų į užsienio šalis riziką. Tarp valstybių, į kurias mokėjimai nebus atliekami – Afganistanas, Aruba, Bisau Gvinėja, Brunėjus, Burkina Fasas, Centrinės Afrikos Respublika, Mergelių salos, Džibutis, Eritrėja, Fidžis, Gambija, Gvinėja, Haitis, Irakas, Iranas.

 Investicijos į vėjo jėgainių parkų statyboms Baltijos jūroje aptarnauti skirtą infrastruktūrą Klaipėdos uoste gali siekti iki 35 mln. eurų, teigia Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Dar apie 80 mln. eurų teritorijos pritaikymui planuoja skirti „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“. Prieš metus uostas skelbė, kad specialios infrastruktūros įrengimas kainuos apie 27 mln. eurų. Anot A. Latako, investicijos didėja dėl augančių kainų.

Daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų ketina ir toliau teikti pirmenybę atsiskaitymui grynaisiais pinigais, rodo naujausias tyrimas.  Apsaugos ir inkasavimo paslaugų įmonės „Eurocash1“ valdytojos „CHS Investment Group“ užsakymu pavasarį atliktos Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenimis, atsiskaityti grynaisiais pinigais ir toliau linkę 22 proc. Lietuvos, 18 proc. Latvijos bei 13 proc. Estijos apklaustųjų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį padaugėjo užsienio piliečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, toliau augo ir įstaigos darbuotojams tenkantis krūvis, rodo Migracijos departamento turimi duomenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šių metų sausį – liepą užsieniečiams iš viso išduoti 86 372 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 71 901 leidimas išduotas, kai dėl šio dokumento kreipiamasi pirmą kartą, dar 14 471 toks dokumentas buvo pakeistas.

Metinė infliacija Rusijoje liepą, kaip ir prognozuota rinkoje, pakilo nuo 3,3 proc. mėnesiu anksčiau iki 4,3 proc., pasiekusi aukščiausią per penkis mėnesius lygį, parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Rusijos centrinis bankas yra sakęs, jog šiemet galbūt padidins palūkanų normas, kad infliacija iki 2024 metų sugrįžtų į tikslinį 4 proc. lygį, nes pagal jo dabartines prognozes, iki metų pabaigos infliacija greičiausiai pasieks 4,5–6,5 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jei Seime nebus pritarta Vyriausybės suplanuotam individualios veiklos apmokestinimui, tuomet ir išlaidų didinimas biudžete bus labai ribotas.  „Matysime Seime, bet reikia suprasti, kad negali nepalaikyti mokesčių kėlimo ir palaikyti visus mokesčių mažinimus ir išlaidų didinimus“, – ketvirtadienį Žinių radijuje sakė premjerė.

Ūkininkų, nebegalinčių saugoti grūdų savo sandėliuose, kuriuos apgadino savaitės pradžioje praūžusi audra su kruša, grūdai bus priimami Jonavoje ir nemokamai saugomi iki naujųjų metų. Grūdus pasaugos bendrovė „Jonavos grūdai“, ketvirtadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.   „Džiaugiuosi, kad į prašymą solidariai padėti nukentėjusiems taip greitai reaguota.

Įmonės teigimu, mažėjantį gedimų skaičių lėmė efektyvi namų priežiūra, kasdienėje veikloje taikomi inovatyvūs sprendimai, nuolatinis bendravimas su klientais bei savalaikė inžinerinių sistemų prevencija, užkertanti kelią galimoms avarijoms. Pirmąjį šių metų pusmetį nuosava „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba klientų turtą Lietuvoje gelbėjo kiek daugiau nei 10 tūkst. kartų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, avarijų klientų namuose sumažėjo 10 proc. Net į 85 proc.

Per metus Baltijos vertybinių popierių biržoje labiausiai, beveik 40 proc., akcijų kainą augino lietuviška mažmeninės drabužių prekybos įmonė „Apranga“, o didžiausią – 48 proc. – krytį fiksavo tame pačiame sektoriuje veikianti Estijos „Baltika“, skelbia naujienų portalas „15min“. Antroje vietoje pagal akcijų kainos prieaugį – Estijos moteriško apatinio trikotažo bendrovė „Silvano Fashion Group“ (augo 29,11 proc.), trečioje – Latvijos aukštųjų technologijų įmonė „HansaMatrix“ (26,27 proc.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupės „Teltonika“ įmonė „Power Group Property“ gavo leidimą sostinės Liepkalnyje vystomo technologijų parko teritorijoje statyti spausdintinio montažo plokščių (angl. Printed circuit boards, PCB) gamyklą, kuriai numatyta 143 mln. eurų investicijų. Apie liepos 31 dieną gautą leidimą bendrovė pranešė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Degalinių švieslentėse – ne tik mokėtina kaina už įsipiltą kurą, bet informacija ir apie vidutines jo kainas. Tokia prievolė degalinių tinklams atsirado vienoje iš Europos valstybių. Ar šiuo keliu gali žengti ir Lietuva? Italijoje nuo rugpjūčio 1 d. degalinių tinklai privalo pateikti informaciją ne tik apie savo kuro kainų pasiūlymus, bet informuoti visus vairuotojus ir apie tuo metu regione ar nacionaliniu mastu esančias vidutines kuro kainas.

Latvijos oro linijų bendrovė „AirBaltic“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 291,3 mln. eurų pajamų – 52 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (191,5 mln. eurų).  Skrydžių bendrovė per šešis šių metų mėnesius uždirbo 14,6 mln. eurų grynojo pelno, kai 2022-ųjų pirmąjį pusmetį fiksuotas 91 mln. eurų nuostolis, trečiadienį pranešė „AirBaltic“. Tai rekordiniai vieno pusmečio finansiniai rodikliai, sako įmonės prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Gaivalinių nelaimių sukelti ekonominiai nuostoliai šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 120 mlrd. JAV dolerių (109 mlrd. eurų), trečiadienį pranešė perdraudimo milžinė „Swiss Re“. Šiuos nuostolius, kurie buvo kiek mažesni negu tuo pat laikotarpiu pernai, kuomet jie sudarė 123 mlrd. JAV dolerių, bet gerokai didesni už dešimties metų vidurkį, daugiausia lėmė virtinė audrų Jungtinėse Valstijose, pareiškė Ciuriche įsikūrusi grupė.

Vidaus išlaidų augimo lėtėjimui slegiant Kinijos ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos, vartotojų kainos šalyje praėjusį mėnesį smuko pirmą kartą per daugiau kaip dvejus metus, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad vartotojų kainų indeksas – pagrindinis infliacijos rodiklis – liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 0,3 procento.

Lietuvos kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų pusmetį, neaudituotais duomenimis, uždirbo 4,7 mln. eurų grynojo pelno – 2,6 karto daugiau, palyginti su tuo pačiu metu pernai (1,8 mln. eurų). Sausį–birželį bankas gavo 14,7 mln. eurų pajamų arba 44 proc. daugiau nei pernai (10,2 mln. eurų). Grynosios palūkanų pajamos didėjo 93,6 proc. iki 9,7 mln. eurų, daugiausiai dėl Europos Centrinio Banko keltų palūkanų normų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.

Estijoje antrąjį ketvirtį įregistruota 6,057 tūkst. naujų bendrovių – 9,5 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, kuomet buvo įregistruota 5,533 tūkst. įmonių, parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, įregistruotų bendrovių skaičius sumažėjo 7,1 proc., nes sausio–kovo mėnesiais šalyje buvo įregistruota 6,521 tūkst. naujų įmonių.

Daugeliui sunku būtų įsivaizduoti, kad įmonė, o dar ir valstybinė, savo darbuotojams leidžia net pusmetį dirbti iš bet kurios Europos Sąjungos šalies. Tokiomis galimybėmis retai gali pasigirti net IT startuoliai ar žymiausi pasaulio investuotojus pritraukę vienaragiai. Net iki pusmečio siekiančias darbostogas savo darbuotojams siūlo šalies NT administruojanti bendrovė Turto bankas.

Aplinkos ministerijai paskelbus, kokiais atvejai būtų galima pradėti upes varžančių senų, nenaudojamų hidrotechninį statinių griovimą, kai kurios institucijos siūlo plėsti kriterijų sąrašą. Energetikos ministerija suabejojo siūlymu griauti ir tuos statinius, jeigu jų rekonstrukcijos išlaidos būrų didesnės už šalinimo kaštus.

Gamtinių dujų ateities sandorių kainos Europoje trečiadienį pašoko daugiau kaip 30 proc., viršijusios 40 eurų už megavatvalandę kartelę, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų praneša, kad šią naktį gali laikinai neveikti kai kurios paslaugos. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (rugpjūčio 10 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos“, – rašoma banko paskyroje socialiniame tinkle.

Kinijos importas iš Rusijos liepą sumažėjo ir tai buvo pirmasis mėnesio smukimas nuo 2021 metų vasario. „Reuters“ skaičiavimais, kuriuose agentūra remiasi Kinijos muitinės duomenimis, Kinijos importas iš Rusijos praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 8 proc. iki 9,2 mlrd. JAV dolerių (8,4 mlrd. eurų), nors dar birželį jo metinis prieaugis siekė 15,7 procento.  Kinija su nuolaida perka rusišką naftą, anglis, kai kuriuos metalus.

Kaišiadorių rajono mėsos ir paukštienos perdirbimo bendrovės „Nematekas“ pajamos pernai augo 50 proc. iki 46,6 mln. eurų (2021 metais – 31,1 mln. eurų). Pardavimai Lietuvoje augo 41 proc. iki 31 mln. eurų, o užsienyje – 71 proc. iki 15,4 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos.  2022 metais bendrovė gavo 75 tūkst. eurų grynojo pelno, kai užpernai patyrė 75 tūkst. eurų nuostolį.

Nuo rugpjūčio 8 d. TV3 žiniasklaidos grupė pervadino savo aukščiausios kokybės filmų ir sporto televizijos kanalus „TV3 Film“ ir „TV3 Sport“ į „Go3 Films“ ir  „Go3 Sport“  bei atnaujino jų vizualinį identitetą.